Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos; faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu duoti parodymai.

3. Kaltinamasis A. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje pripažino iš dalies. Nurodė, kad viskas prasidėjo rugsėjo 20 d., kai kaltinamojo žmona buvo pas nukentėjusįjį. Jis ją prigirdė ir ja pasinaudojo. Apie tai ji papasakojo po kurio laiko Todėl, 2024 m. lapkričio 15 d. jis nuėjo pas nukentėjusįjį. Pasibeldė į duris, kai jis atidarė duris, jo paklausė, kodėl lenda į mūsų šeimą ir ją skiria. Tada įvyko žodinis konfliktas, apsistumdė ir viskas. Nurodė, kad su savimi turėjo pasiėmęs žaidimams skirtą pneumatinį pistoletą, tam, kad jeigu būtų muštynės, smūgio jėga būtų stipresnė. Paaiškino, kad viskas vyko labai greitai, jis buvo šoko būsenos, matė, kad pas nukentėjusįjį buvo praskelta galva, matomai jis jam trenkė su tuo ginklu. Paaiškino, kad tuo metu nebuvo vartojęs alkoholinių ar psichotropinių medžiagų. Nežino, kiek kartų trenkė. Nurodė, kad nukentėjusysis jam trenkė, tačiau jis nebuvo sužalotas. Paaiškino, kad nukentėjusiajam negrasino. Nesakė, kad nušausiu. Konfliktas pasibaigė tuo, kad jis užsidarė duris, o kaltinamasis išėjo. Išėjo prasivaikščioti, namo negrįžo. Su juo bandė susisiekti policininkai, tačiau jis atsisakė su jais bendrauti, nes žinojo, kad jį sulaikys.

5. Įtariamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas. Į Narkologo ar psichiatro įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų ar smegenų operacijų nepatyręs. Dabar gerai jaučiasi, duoti parodymus sutinka. Jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl jam pareikšto įtarimo, kad jis grasino nužudyti A. J. parodė, kad jis (A. A.) 2024 m. lapkričio 15 d. 22.55 val., buvo atėjęs pas A. J. pasiaiškinti dėl jo elgesio ir santykių su jo sutuoktine. Jo (A. A.) sutuoktinė jam pasipasakojo, kad A. J. pasinaudodamas jo sutuoktinės neblaivumu ir jos pažeidžiamumu (tą dieną iš jos vaikų teisės buvo atėmę vaikus), turėjo su ja intymių santykių. Jį tai labai papiktino ir jis norėjo su A. J. pasiaiškinti dėl to. Todėl 2024 m. lapkričio 15 d. nuėjo pas A. J.. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai atėjo prie A. J. durų, paskambino į duris ir A. J. jas atidarė. Jis su savimi turėjo iš namų pasiėmęs žaidimams skirtą pneumatinį pistoletą, skirtą šaudyti plastikiniais šratai, kokia jo kinetinė energija nežino. Pistoletas buvo neužtaisytas, be šratų. Jis eidamas pas A. J. aiškintis dėl jo poelgio su jo sutuoktine šį pistoletą pasiėmė, nes A. J. už jį aukštesnis ir stambesnis. Eidamas pas A. J. norėjo tik pakalbėti, bet nujautė, kad jų pokalbis gali pereiti į muštynes, galvojo tą pistoletą turės tam, kad jis būtų jam delne ir jei tektų smūgiuoti A. J., tai jo smūgis jam, su delne laikomu pistoletu būtų stipresnis. Tas pistoletas nedidelis, jis kaip tik telpa į delną. Jis, buvo labai susijaudinęs, susinervinęs ir dėl to jau nepamena kaip tiksliai viskas tarp jų su A. J. buvo. Pamena tai, kad A. J. atidaręs duris ir jį pamatęs iškart pradėjo sakyti, kad tarp A. J. ir jo sutuoktinės nebuvo intymių santykių. Pamena, kad A. J. jį norėjo nustumti nuo durų, jie susigrūmė, stumdėsi. A. J. jį stumdamas nuo savo buto durų kažkur sudavė, kur jau nepamena. Jis A. J. taip pat smūgiavo, kur ir kiek kartų jam sudavė tikrai neprisimena. Neprisimena to, kad su savimi atsineštą pistoletą buvo nukreipęs į A. J., jį užtaisęs ir grasinęs A. J. nušauti. Buvo tikrai labai susijaudinęs, šoko būsenoje, susinervinęs. Gal kažką panašaus į "nušausiu" ir leptelėjo, bet tikrai ne dėl to, kad norėjo A. J. pagrasinti ar jį nušauti, sužaloti. Konfliktas tarp jo ir A. J. vyko labai greitai, gal net minutės nevyko. Eidamas pas A. J. pasikalbėti ir pasiimdamas su savimi pistoletą jis žinojo, kad pistoletas skirtas žaidimams, šaudyti iš plastikinių šratų, kad juo neįmanoma nieko sužaloti, tuo labiau nužudyti, žinojo, kad jame nėra šratų. Pistoletą pasiėmė tik tam, kad turėtų delne, kad jei tarp jo ir A. J. prasidėtų muštynės, jo smūgis būtų stipresnis, bet muštynių eidamas pas A. J. neplanavo, nesiekė jokių muštynių. Gali būti, kad jis A. J. to pistoleto rankena sudavė du smūgius į galvos sritį, to neneigia, viskas buvo ant labai stiprių emocijų, jie su A. J. stumdėsi, grūmėsi, tai gal jam ir sudavė, bet to nepamena. Jei A. J. sukėlė fizinį skausmą ar jį sužalojo, tai dėl to apgailestauja, nenorėjo jo tyčia sužaloti, neketino jam grasinti, tuo labiau su žaidimams skirtu pistoletu nušauti, to net nebūtų įmanoma padaryti. Savo kaltę dėl to, kad A. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo jo sveikatą pripažįsta, bet tai padarė ne tyčia, o grumtynių su A. J. metu, o to, kad A. J. tyčia grasino jį nušauti, nepripažįsta. Norėjo tik, išsiaiškinti su A. J., paklausti A. J. kodėl jis taip su jo sutuoktine pasielgė. Daugiau neturi ką paaiškinti (1 t., 159-162).

6. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 22:55 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) į buto duris kažkas pasibeldė, atidarė duris, ir laiptinėje pamatė stovintį pažįstamą A. A.. A. A. pradėjo ant jo šaukti, kad jis neva prieš pora mėnesių permiegojo su jo žmona. Jis jam atsakė, kad tarp jų nieko nebuvo. Jam (A. J.) stovint laiptinėje prie namo buto durų, pamatė, kad A. A. dešinėje rankoje laiko daiktą panašų į ginklą, juodos spalvos pistoletą, ginklas buvo panašus į šratinį arba moterišką, mažo kalibro. A. A. laikydamas dešinėje rankoje daiktą panašu į ginklą, du kartus jį užtaisė pertraukdamas spyną, su pistoletu nusitaikė jam į veidą ir į koją ir pagrasino jį nušauti. Jis išsigando, kad A. A. gali į jį šauti. A. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo akys buvo kaip bepročio. Jis rėkė ant jo akis išpūtęs, nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas. A. A. su dešinėje rankoje laikomo ginklo rankena sudavė jam vieną smūgį į kairę ausį, tada tarp jų laiptinėje įvyko muštynės, jis A. A. du kartus su kaire ir dešine ranka sudavė į veidą, po ko jis parkrito. Po to A. A. atsistojo ir vėl jam su ginklu, ginklo rankena sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, jis tada jam vėl su dešine ir kaire ranka sudavė du kartus, po vieną smūgį į veidą. Po ko jis A. A. nustūmė toliau nuo savo buto durų, įėjo į savo butą ir užsirakino. Jis A. A. smūgiavo jausdamas grėsmę, gindamasis, A. A. pirmas pradėjo jam smūgiuoti. A. A. smogdamas jam ginklu prakirto jam dešinį skruostą, bėgo kraujas. Pajuto fizinį skausmą. A. A. į jį nešovė, tik grasino, kad šaus. Jis realiai išsigando, negalvojo, kad pas A. A. yra netikras, žaislinis pistoletas, jam jis atrodė tikras. Kai A. A. pertaisinėjo tą pistoletą, garsas buvo kaip tikro pertaisinėjamo pistoleto. Jis tarnavęs VRM sistemoje, žino kaip atrodo tikras ginklas. Po to, kai jis paskambino 112 atvažiavo policijos pareigūnai, jie iškvietė GMP, nes jam nesiliovė tekėjęs kraujas iš prakirsto skruosto. Medikai jį apžiūrėjo, užtvarstė žaizdą ir paliko namuose. Į medikus dėl sužalojimų, kuriuos patyrė dėl A. A. veiksmų, nesikreipė, nes tam nebuvo reikalo. Po šio įvykio nedarbingumo neturėjo, SODROS išmokų negavo. Jam išaiškintos teisės dėl civilinio ieškinio pateikimo. Civilinio ieškinio nereikš, tikisi, kad jei A. A. veiksmuose bus nustatyti nusikalstami veiksmai, jis bus nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. A. A. jo po šio įvykio neatsiprašė. Jis pats šio įvykio metu buvo visiškai blaivus, policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, nustatė nulius. Daugiau neturi ką paaiškinti (1 t., 65-68 lapai).

7. Iš 2024 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Petranio tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykio ROIK 0124000711593 aplinkybes ir ieškant įtariamojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur buto duris atidarė jo žmona J. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namuose vyro A. A. nėra ir ji jo nematė visą dieną. Patikrinus (duomenys neskelbtini) butą, A. A. nerado. J. A. davė A. A. telefono numerį. Paskambinus A. A. tel. (duomenys neskelbtini), jis prisipažino, kad buvo atėjęs pas pažįstamą A. J., buvo atsinešęs pneumatinį pistoletą, kuris nešaudo ir yra sulūžęs, kadangi bijojo, jog jam atėjus pas A. J. aiškintis santykius, jis jį gali sumušti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi jis kaltina A. J., jog šis lytiškai santykiavo su jo žmoną. A. A. atsisakė atskleisti savo buvimo vietos. A. A. surasti nepavyko (1 t., b. l. 74-75).

8. Iš 2024 m. lapkričio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūrimas daugiabutis keturių aukštų gyvenamasis namas, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabutis turi tris laiptines, pagrindiniai įėjimai randasi iš kiemo pusės. Apžiūrima vidurinė daugiabučio namo laiptinė. Į daugiabučio namo laiptine patenkama pro metalines rudos spalvos duris, kurios nėra užrakintos, spyna yra sugadinta. Atidarius duris, iš karto randasi plastikinės baltos spalvos durys su stiklu, kurios yra neužrakintos. Užėjus pro plastikines baltos spalvos duris, patenkama į daugiabučio laiptinę, kairėje pusėje randasi 9-to buto durys, per vidurį 10-to buto durys, o dešinėje pusėje 11-to buto durys. Prie dešimto buto durų, ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos daiktai ir pėdsakai paimti nebuvo. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 1-6).

9. Iš 2024 m. lapkričio 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta A. J. asmens apžiūra. Apžiūrimas A. J. veidas. Kairė ausis yra patinusi, matoma kraujosruva, ant kairės pusės skruosto matome žaizda, kuri jau yra užklijuota dviem pleistrais (1 t., b. l. 30-35).

10. Iš 2024 m. lapkričio 15 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad ligonis (A. J.) paaiškino, kad konflikto metu pažįstamas trenkė su ginklu į nosį, galvą. Obj. nosies išorėje iš kairės kirstinė žaizda apie 2 cm. Nežymiai pakraujuoja. Žaizda nelygiais kraštais, negili. Kairės ausies kaušelio sityje stebima hematoma. Daugiau sužalojimų nepastebėta. Ligonis atsisako vykti siūti žaizdą. Žaizda sukabinta steri strip pleistrais (1 t., b. l. 86-89).

11. Iš 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistui - medicinos ekspertei Rasai Gaidienei - apžiūrėjus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), medicininis dokumentus, A. J. nustatyta kirstinė žaizda nosies nugarėlėje (kairėje), poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. A. J. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą (1 t., b. l. 95-98).

12. Iš 2024 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo matyti, kad pas A. A., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Minėtos kratos metu A. A. savanoriškai pateikė juodos spalvos pistoletą (neužtaisytą) su tuščia dėtuve (1 t., b. l. 113-121).

13. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-264248-25 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos, 6 mm kalibro pneumatinis šratasvydžio (airsoft) pistoletas "Galaxy G.9", skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais ("BB" tipo) šratais. Gamintojas nurodo, kad šio pistoleto sviedinio kinetinė energija yra 0,2 J. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, tirti pateiktas pistoletas ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas pistoletas yra skirtas pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio ("airsoft") žaidimui žaisti (1 t., b. l. 127-131).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

14. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

15. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

16. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

17. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 15 d., apie 22:55 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmajame aukšte, jo paties sukelto žodinio konflikto su A. J. metu, tyčia A. J. pneumatinio šratasvydžio („airsoft“) pistoleto „Galaxy G.9“, skirto šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais („BB“ tipo) šratais, kurio kinetinė energija yra 0,2 J (pistoletas skirtas pramogai-karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti) rankena sudavė du smūgius į veido sritį A. J., padarydamas jam kirstinę žaizdą nosies nugarėlėje (kairėje) ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tuo nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą, bei sukėlė jam fizinį skausmą nosies ir kairės ausies srityse padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, kas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmai sukels pastarajam kančias ir norėjo taip elgtis

19. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. J. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

20. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas suprantamas kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pastebėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Svarbu pabrėžti ir tai, kad sprendžiant, ar konkretūs žodžiu, raštu ar kitokiais veiksmais išreikštas elgesys atitinka grasinimo BK 145 straipsnio 1 dalies prasme požymius, turi būti nustatytas grasinimo realumas, o sprendžiant šį klausimą paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Svarbu pažymėti, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020).

21. Nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 15 d., apie 22:55 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmajame aukšte, jo paties sukelto žodinio konflikto su A. J. metu, laikydamas rankoje pneumatinį šratasvydžio („airsoft“) pistoletą „Galaxy G.9“, skirtą šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais („BB“ tipo) šratais, kurio kinetinė energija yra 0,2 J (pistoletas skirtas pramogai-karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti), du kartus jį užtaisė, pertraukdamas spyną, nusitaikė A. J. į veidą ir į koją, bei pagrasino jį nušauti, tokiu būdu jis grasino nužudyti A. J., kai nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Kaltinamasis kaltės dėl šios veikos nepripažino, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena to, kad su savimi atsineštą pistoletą buvo nukreipęs į A. J., jį užtaisęs ir grasinęs A. J. nušauti. Buvo labai susijaudinęs, šoko būsenoje, susinervinęs, todėl galėjo pasakyti kažką panašaus į "nušausiu".

22. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 22:55 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) į buto duris kažkas pasibeldė, atidarė duris, ir laiptinėje pamatė stovintį pažįstamą A. A.. A. A. pradėjo ant jo šaukti, kad jis neva prieš pora mėnesių permiegojo su jo žmona. Jis jam atsakė, kad tarp jų nieko nebuvo. Jam (A. J.) stovint laiptinėje prie namo buto durų, pamatė, kad A. A. dešinėje rankoje laiko daiktą panašų į ginklą, juodos spalvos pistoletą, ginklas buvo panašus į šratinį arba moterišką, mažo kalibro. A. A. laikydamas dešinėje rankoje daiktą panašu į ginklą, du kartus jį užtaisė pertraukdamas spyną, su pistoletu nusitaikė jam į veidą ir į koją ir pagrasino jį nušauti. Jis išsigando, kad A. A. gali į jį šauti. A. A. su dešinėje rankoje laikomo ginklo rankena sudavė jam vieną smūgį į kairę ausį, tada tarp jų laiptinėje įvyko muštynės, jis A. A. du kartus su kaire ir dešine ranka sudavė į veidą, po ko jis parkrito. Po to A. A. atsistojo ir vėl jam su ginklu, ginklo rankena sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, jis tada jam vėl su dešine ir kaire ranka sudavė du kartus, po vieną smūgį į veidą. Po ko jis A. A. nustūmė toliau nuo savo buto durų, įėjo į savo butą ir užsirakino. Jis A. A. smūgiavo jausdamas grėsmę, gindamasis, A. A. pirmas pradėjo jam smūgiuoti. A. A. smogdamas jam ginklu prakirto jam dešinį skruostą, bėgo kraujas. Pajuto fizinį skausmą. A. A. į jį nešovė, tik grasino, kad šaus. Jis realiai išsigando, negalvojo, kad pas A. A. yra netikras, žaislinis pistoletas, jam jis atrodė tikras. Kai A. A. pertaisinėjo tą pistoletą, garsas buvo kaip tikro pertaisinėjamo pistoleto. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad ginklas atrodė kaip tikras ir jis išsigando, jog kaltinamasis gali iš tiesų į jį šauti. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad šie parodymai dėl esminių aplinkybių yra išsamūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu nėra pagrindo.

23. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kaltinamasis vartojo prieš nukentėjusįjį smurtą, buvo piktas, su savimi turėjo pneumatinį šratasvydžio („airsoft“) pistoletą „Galaxy G.9“, skirtą šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais („BB“ tipo) šratais, nukreipęs į nukentėjusįjį į A. J., du kartus jį užtaisė, pertraukdamas spyną grasino jį nušauti, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis grasinimą nužudyti suprato kaip realų ir tikėjo, kad jis gali būti įvykdytas. Juo labiau, kad prieš grasindamas nukentėjusiajam, kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaip jau minėta, grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Įvertinus kaltinamojo veiksmus konflikto metu, t. y. tai, kad pastarasis prieš nukentėjusįjį vartojo smurtinius veiksmus, su savimi turėjo pneumatinį šratasvydžio („airsoft“) pistoletą „Galaxy G.9“, skirtą šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais („BB“ tipo) šratais, nukreipęs į nukentėjusįjį į A. J., du kartus jį užtaisė, pertraukdamas spyną ir grasino jį nušauti, konstatuojama, kad klatinamasis norėjo, jog nukentėjusysis bijotų jo grasinimo įgyvendinimo ir šį tikslą pasiekė – nukentėjusysis išsigandęs kaltinamojo veiksmų užsirakino bute. Todėl teismas konstatuoja, kad grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas ir būtent taip jį suvokė. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad grasinimas nužudyti buvo išsakytas tuo metu laikant rankoje daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, be to, išsakytas iš karto pro smurto pavartojimo. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiojo įbauginimą, jog šis bijotų, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, t. y. gali būti atimta jo gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, o kaltinamasis siekė dar labiau jį išgąsdinti, taip priversdamas bijoti dėl savo saugumo.

24. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad A. A. nukreipdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, į nukentėjusįjį ir sakydamas, jog nušaus nukentėjusįjį, siekė sukelti šiam mirties baimę, sudarydamas įspūdį, jog disponuoja šaunamuoju ginklu, ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs aptartų bylos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. A. padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kad jis realiai neketino A. J. gyvybės, nes baudžiamasis įstatymas nustato baudžiamąją atsakomybę už baimės kitam asmeniui sukėlimą, o ne grasinančio asmens realius ketinimus įgyvendinti smurtą (nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą).

25. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys prieš nukentėjusįjį, jo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis darė tyčinį poveikį nukentėjusiojo psichikai, verčiant jį bijoti dėl savo gyvybės. Kaip minėta, pats kaltinamasis nurodė, kad galėjo pasakyti kažką panašaus į "nušausiu". Norėjo pagąsdinti, kad nukentėjusysis nelįstų prie jo šeimos. Be to, byloje esantis apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas ginklas, neleidžia teismui abejoti, kad nukentėjusysis turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamojo išsakytas grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Taigi surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, kad pavojingai psichiškai veikia A. J., keldamas jam baimę dėl savo gyvybės, ir norėjo taip veikti. A. A. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

26. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

27. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

28. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių viena nusikalstama veika yra žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kita – pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio ir stipraus alkoholio kvapo, kaltinamasis šias aplinkybes neigė, nurodė, kad buvo labai susijaudinęs ir susinervinęs. Teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nėra pagrindo. Nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. A. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimą 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose., o už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimą 1 metams, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam A. A. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

VII. Kiti klausimai

31. Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Juodos spalvos pistoletas su dėtuve, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

33. Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas pradėti per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, juodos spalvos pistoletą su dėtuve, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., sunaikinti.

Išaiškinti A. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.