- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-1610-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08701-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telveda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-13625-800/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Telveda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 32 348,16 Eur skolos, 297,6 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės.
Šalies argumentai
Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės turtui reikalavimo ribose. Prašymą grindė tuo, kad skolos suma yra didelė, skolininkė nemoka skolos, nereaguoja į įspėjimus, vengia bendradarbiauti su kreditore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendė, kad kreditorė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sunkią skolininkės finansinę būklę ar nesąžiningus veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje. Pažymėjo, jog kreditorė nepateikė teismui įrodymų apie skolos susidarymo ir jos pradelsimo aplinkybes, kurie yra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatė, jog skolininkės atžvilgiu nėra iškeltų civilinių bylų dėl skolų priteisimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepakankamai pagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nevertinta, kad kreditorė yra pareiškusi skolininkei 32 645,76 Eur reikalavimą, o Lietuvos Respublikos teismų praktika suponuoja išvadą, jog, atsižvelgdamas į skolininkės itin didelį skolos kreditorei dydį, teismas privalėjo šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju tinkamai neužtikrinama kreditorės materialinių teisių gynyba.
2. Nepagrįstai spręsta, kad kreditorė nepateikė teismui įrodymų apie skolos susidarymo ir jos pradelsimo aplinkybes, kurie yra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. CPK 433 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl kreditorė pateikė teismui procesinį dokumentą, laikydamasi įstatyme nustatytų jam keliamų reikalavimų. Be to, viešai skelbiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys liudija, jog skolininkė turi pradelstų įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Iš su atskiruoju skundu pateikiamos skolininkės 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat matyti, jog 2014 metais skolininkės veikla buvo ypatingai nuostolinga – atitinkamų finansinių metų nuostoliai sudarė 667 584 Lt. Kreditorė neturi galimybės gauti naujų skolininkės finansinių duomenų, tačiau tikėtina, kad per pastarąjį pusmetį skolininkės finansinė būklė pablogėjo.
3. Nepagrįstai išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo prielaidų nebuvimo motyvuota skolininkės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nebuvimu. CPK nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su skolininkės atžvilgiu pareikštų reikalavimų kiekiu. Kitų skolininkės kreditorių reikalavimų nebuvimo faktas civilinės bylos iškėlimo/nagrinėjimo metu savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad skolininkės atžvilgiu nėra iškeltų civilinių bylų dėl skolų priteisimo, kreditorė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sunkią skolininkės finansinę būklę ar nesąžiningus veiksmus, taip pat įrodymų apie skolos susidarymo ir jos pradelsimo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės skolininkės atžvilgiu nebuvimo.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismų praktikoje jau ne kartą išaiškinta, jog, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013, 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012, 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1465/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1674/2014, kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti ir nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014, 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1465/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1674/2014; kt.), todėl teismas kiekvienu atveju vertina konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje kreditorė padavė pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 32 348,16 Eur skolos ir 297,6 Eur delspinigių priteisimo iš skolininkės. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ši suma yra didelė. Skolininkė nepateikė atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą ir nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui padaryti pagrįstą išvadą apie gerą skolininkės turtinę padėtį ir paneigiančių kreditorės teiginį, jog reikalavimo suma skolininkei yra didelė ir egzistuoja tikėtina grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nors būtent skolininkei yra lengviau įrodinėti aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Be to, iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. skolininkės balanso duomenimis, nurodytu laikotarpiu jos turtas buvo vertas 635 132 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 668 312 Lt. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2014 metais skolininkės nuostoliai sudarė 667 584 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Įvertinus šiuos duomenis ir aplinkybę, kad skolininkė nepateikė kitokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditore, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma skolininkei yra didelė, o tai reiškia, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo reikalauti iš kreditorės įrodymų apie skolos susidarymo ir jos pradelsimo aplinkybes. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pridėti įrodymai apie skolos susidarymo ir jos pradelsimo aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas.
Aplinkybė, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu skolininkei nebuvo iškelta kitų civilinių bylų dėl skolų priteisimo, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad tai mažina teismo įsakymo neįvykdymo riziką šioje byloje. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo nurodyta kaip eliminuojanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 30 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės pareiškimą, skolininkė nepateikė dėl jo prieštaravimų, todėl konstatuotina, kad kreditorės reikalavimas yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad didelė reikalavimo suma objektyviai padidina teismo įsakymo neįvykdymo riziką, sprendžia, kad teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu. Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, klausimas išspręstinas iš esmės ir kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Dėl to pirmiausiai areštuotini reikalavimo vertę atitinkantys skolininkės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, esantys pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – atitinkama skolininkės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, dalis (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Kadangi skolininkė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą, iš areštuotų piniginių lėšų jai leistina mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su kreditore (CPK 145 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“, įmonės kodas 302551560, esančios Kauno r. sav. Šakių k. Vandžiogalos pl. 51, 32 645,76 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 76 ct) dydžio reikalavimų užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Telveda“, įmonės kodas 301009539, esančiai Kauno m. Tunelio g. 45-24.
Areštuoti 32 645,76 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 76 ct) vertės skolininkei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – atitinkamą skolininkės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, dalį.
Areštavus skolininkės pinigines lėšas, leisti iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditore.
Nurodyti, kad kreditorė dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nurodyti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Nutartyje nurodytą turtą palikti saugoti skolininkei.
Už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą skolininkė atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jai momento, o šią nutartį priėmus skolininkei nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis neskundžiama.