Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovams Tomui Ūsaičiui ir Laurai Dolerytei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-4190-2021 (toliau – Nutarimas) A. Š. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, minėtu Nutarimu A. Š. taip pat atimta teisė medžioti trejiems metams, o vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, – konfiskuoti daiktai, nurodyti 2020 m. gruodžio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. lapkričio 17 d. gautas A. Š. (toliau – pareiškėjas) skundas dėl Nutarimo. Pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą, perkvalifikuoti administracini nusižengimą į ANK 233 straipsnyje numatytą veiką ir skirti pareiškėjui bausmę, atitinkančią ANK 233 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, bei pritaikyti šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas visiškai be pagrindo, vartojant jėgą, buvo sulaikytas Trakų rajono policijos komisariato pareigūnų. Pareiškėjas buvo išlaipintas iš automobilio, surakintas antrankiais ir beveik penkioms valandoms sulaikytas, patalpinant jį į policijos automobilio laikino sulaikymo kapsulę.

2.2. Pareigūnai, nedalyvaujant vairuotojui, atliko detalią automobilio ir automobilyje esančių daiktų paiešką ir apžiūrą.

2.3. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 233 straipsnyje numatytą veiką, nes pareiškėjas nemedžiojo su draudžiamais prietaisais, o jie atsitiktinai, pareiškėjui nežinant, pateko į jo naudotą automobilį.

2.3.1. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas medžiojo, naudodamasis draudžiamais įnagiais. Tai, kad pareiškėjo naudotame automobilyje buvo rastas teisėtai įsigytas termovizorius ir jis vieno iš aplinkos apsaugos pareigūnų subjektyvia nuomone tiko užmauti ant prie šautuvo pritvirtinto optinio taikiklio, neįrodo medžiojimo fakto, naudojant termovizinį prietaisą, sujungtą su taikikliu.

2.3.2. Įvykio išvakarėse sugedo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, todėl jis atidavė automobilį remontuoti, o remonto laikui gavo pakaitinį automobilį. Priimdamas pakaitinį automobilį, pareiškėjas paprašė serviso meistro perkelti daiktus, buvusius jo automobilyje, į pakaitinį automobilį. Daiktų perkėlimo pareiškėjas nestebėjo, todėl neįtarė, jog pakaitiniame automobilyje buvo termovizorius ir duslintuvas.

2.3.3. Surašant Nutarimą, pareiškėjas nuoširdžiai prisipažino, turėjęs tiek duslintuvą, tiek ir termovizorių, tačiau jais pareiškėjas naudojosi tik medžioklių užsienyje (kur tai yra leidžiama) metu.

2.3.4. Šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

2.4. ANK 233 straipsnis numato, kad ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, ginklo duslintuvų ir kt., kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – GŠKĮ) su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas sudaro būtent šio administracinio pažeidimo sudėtį. Tad pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą administracinio nusižengimo teiseną, esant šiam nusižengimui pradeda, tyrimą atlieka ir protokolus bei nutarimus surašo policijos pareigūnai. Tačiau, šiuo atveju, pažeidžiant šias imperatyvias nuostatas, policijos pareigūnai atsisakė vykdyti tyrimą ir visą medžiagą bei visus sulaikytus daiktus nepagrįstai perdavė aplinkosaugininkams.

3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad:

3.1. Įvykio metu pareiškėjas pripažino, kad pamatęs policijos pareigūnus, ištaisė ginklą ir padėjo jį ant galinės sėdynės, paaiškino, jog automobilyje gulintis naktinio matymo prietaisas, t. y. termovizorius, yra jo, o po sėdyne gulintis garso slopintuvas yra ne jo ir kaip jis atsirado automobilyje nepaaiškino. Tuo tarpu skunde pareiškėjas prisipažino turėjęs tiek duslintuvą, tiek termovizorių.

3.2. Pas pareiškėją rastas „Maxim“ modelio duslintuvas A-TEC, kuris skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, priklauso A kategorijos ginklo priedėliui.

3.3. Įvykio metu įjungus termovizorių nustatyta, jog jie gali būti naudojami kaip naktinio matymo taikiklis, kuris priskiriamas A kategorijos ginklams ir civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Taip pat įvykio vietoje prie šautuvo vamzdžio gale esančio sriegio buvo lengvai prisuktas po keleivio sėdyne surastas duslintuvas A-TEC Maxim Nr. 329334. Pareiškėjo paaiškinimais, jis nežinojo kam priklauso jo automobilyje surastas ginklo priedėlis ir jo medžioklėje nenaudojo.

3.4. Pareiškėjas draudžiamus ginklų priedėlius turėjo medžioklės plote, kas visiškai atitinka ANK 209 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės atkartojo skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną, nusprendęs medžioklę baigti, pareiškėjas dar sėdėdamas bokštelyje ištaisė šautuvą. Automobilyje šautuvą numetė ant galinės sėdynės. Po kurio laiko, pamatęs policijos automobilį, pareiškėjas instinktyviai atsilenkė atgal pasižiūrėti, ar ginklas išties ištaisytas ir padėjo šautuvą atgal ant galinės sėdynės. Policijos pareigūnai greitai jėga išvilko jį iš automobilio, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. Pareigūnai kartu su pareiškėju apžiūrėjo automobilį. Pareiškėjas pats nustebo pamatęs, kad gale, už keleivio sėdynės, padėtas termovizorius. Jis atpažino savo daiktą, tačiau nežinojo, kad jis yra automobilyje, jo ten neturėjo būti. Policija patikrino dokumentus, pareiškėjas neturėjo medžioklės lapo, jiems paaiškino, kad medžioklės lapas yra pas medžioklės vadovą. Pareiškėją uždarė į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai vis nešiojo daiktus pareiškėjui, klausė „iš kur čia?“ „kieno čia?“. Maždaug po pusvalandžio policijos pareigūnai paklausė, kieno garso slopintuvas, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis ne jo. Vėliau atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie kartu su policija „iškratė“ visą automobilį. Pareiškėjo teigimu, jis įprastai nesivežioja draudžiamų daiktų, buvo pamiršęs, kad jie ten yra, prieš išvažiuodamas, kas yra automobilio salone, nežiūrėjo. Pareiškėjas medžioja jau apie 10 metų, tačiau nežinojo, kad medžioklės plotuose negalima turėti šių prietaisų.

5. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai parodė, jog palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas pareigūnas Ramūnas Sakaliūnas parodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 23.00 val., patruliavo kartu su kolega, vyko keliu Žaizdriai-Salkininkai, maždaug 3 kilometre, kairėje pusėje iš miško pastebėjo važiuojantį automobilį „Passat”. Kolega pastebėjo, kad vairuotojas, pasilenkęs į vairuotojo pusę, automobilyje kažką veikia. Iš karto po to liudytojo kolega sušuko, jog jis mato ginklą. Liudytojui priėjus, vairuotojas buvo išlaipintas, panaudojant antrankius. Buvo panaudoti antrankiai, nes tamsu, sulaikytas medžiotojas, kuris turėjo ginklą. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinio automobilio galą, o vėliau su juo buvo apžiūrėtas jo automobilis. Automobilio gale, ant sėdynės gulėjo graižtvinis šautuvas, optinis taikiklis, o ant jo prožektorius. Automobilio priekyje, keleivio pusėje ant žemės rasta dėtuvė, joje buvo 4 šoviniai, prie dėtuvės tarp slenksčio ir sėdynės taip pat rastas šovinys. Pareiškėjas neneigė, kad jis, pamatęs policijos pareigūnus, ištaisė ginklą ir šovinys iškrito į tarpelį. Po sėdyne taip pat gulėjo garso slopintuvas. Atidarius galines automobilio dureles, liudytojas pamatė naktinio matymo prietaisą. Paklausus pareiškėjo kas čia, jis pasakė, kad tai – termovizorius. Ginklas buvo paruoštas naudojimui. Pareiškėjas pripažino, jog naktinio matymo prietaisas ir ginklas yra jo, tačiau, iš kur atsirado garso slopintuvas, jis negalėjo paaiškinti. Pareiškėjas turėjo leidimą ginklui, buvo blaivus, kelių eismo taisyklių nepažeidė, sakė, kad medžiojo, turėjo visus dokumentus, išskyrus, medžiotojo lapą. Dėl medžiotojo lapo pareiškėjas paaiškino, jog buvo paskambinęs asmeniui, kuris turėjo išrašyti šį lapą iš vakaro. Pareigūnai apie įvykį informavo atitinkamas tarnybas, tad sekančius veiksmus atliko aplinkos apsaugos pareigūnai.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas Vitalijus Kuzavinas parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 19 d., dirbo budinčiu aplinkos apsaugos pareigūnu. Į įvykio vietą važiavo jis ir du kolegos iš Šalčininkų. Nuvykus, įvykio vietoje rado policijos pareigūnus, automobilyje sėdėjo sulaikytas pilietis. Policininkai pristatė įvykio aplinkybes – važiuojant miško keliu, jie pastebėjo išvažiuojantį automobilį, pareiškėjas, pamatęs policijos automobilį, pradėjo keistai elgtis, t. y. sustojo, kažką perdėjo nuo priekinės sėdynės ant galinės. Patikrinus automobilį, policininkai rado medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu ir prietaisais, kurie draudžiami medžioklės plote, – naktinio matymo prietaisą, sujungtą su adapteriu su optiniu taikikliu, antru aukštu pritaisytą lazerinį apšvietimo prietaisą, kuris leidžia tiksliai kontroliuoti apšvietimo skersmenį, bei garso slopintuvą. Viską patikrinę, nustatė, kad įrankiai neatitiko Lietuvoje galiojančių taisyklių. Naktinio matymo prietaisas, sujungtas su taikikliu, yra draudžiamas priedas, taisyklės neleidžia turėti jo medžioklės plote. Pareiškėjas nurodė, kuriame bokštelyje medžiojo. Liudytojui neradus nei kraujo pėdsakų, nei sumedžioto gyvūno, buvo fiksuojamas taisyklių, draudžiančių medžioklės metu turėti atitinkamus šautuvų priedus, pažeidimas. Liudytojas, siekdamas nustatyti, ar medžioklė buvo vykdoma teisėtai, paskambino asmeniui, kuris turėjo išrašyti pareiškėjui medžioklės lapą. Jis atsiuntė medžioklės lapą, iš kurio aiškiai matėsi, kad pareiškėjas turi teisę medžioti. Įvykio vietoje jie patikrino šautuvą bei jo priedus, t. y. ar veikia apšvietimo prietaisas, ar matosi žvėris, ar galima su juo taikytis. Liudytojo teigimu, viskas veikė bei visi priedai buvo tinkami pareiškėjo turimam šautuvui.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad pareiškėją pažįsta apie 25 metus, anksčiau kartu užsiėmė verslu. Liudytojas pareiškėjui remontavo automobilį, todėl jam paskolino savo automobilį, su kuriuo pareiškėjas ir buvo sulaikytas įvykio metu. Liudytojas, prieš perduodamas pareiškėjui savo automobilį, autoserviso darbuotojų parkavimo vietoje, į kurią pašaliniai asmenys negali patekti, iš pareiškėjo automobilio į pakaitinį automobilį perdėjo pareiškėjo daiktus. Daiktų buvo labai daug, todėl liudytojas neprisimena, kokie konkrečiai tai buvo daiktai. Liudytojas atsimena, kad tarp pareiškėjo daiktų buvo keletas „tašių“, kažkokių prietaisų, palaidų daiktų, kuriuos jis dėjo į automobilio galą, o „tašes“ – į bagažinę. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog tarp minėtų daiktų buvo vamzdelio formos objektų, kas tai buvo, liudytojas pasakyti negali, nes pats nemedžioja. Liudytojas paaiškino, kad jo automobilyje, iki perkraunant į jį pareiškėjo daiktus, jokių daiktų, išskyrus, atsarginį ratą, nebuvo.

Skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl pareiškėjo sulaikymo (ne)teisėtumo ir jo įtakos Nutarimo (ne)teisėtumui

12. ANK 597 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai: 1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė; 2) sulaikymas yra būtinas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą; 3) užkluptas asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo, ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, – ne ilgiau kaip septynias valandas.

13. Teismas nustatė, jog policijos pareigūnai, sustoję patikrinti pareiškėjo automobilį, jo viduje pastebėjo šaunamąjį ginklą, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai bei pareiškėjas pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Teismo posėdžio metu, policijos pareigūnas liudytojas Ramūnas Sakaliūnas, kuris sulaikė pareiškėją, paaiškino, jog įvykio metu buvo naktis, o pas pareiškėją, kuris yra medžiotojas, automobilyje pastebėtas ir rastas šautuvas, todėl siekiant apsisaugoti, pareiškėjui buvo uždėti antrankiai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jį sulaikant policijos pareigūnai jam paaiškino, kad yra naktis, pareiškėjas medžiotojas ir gali turėti prie savęs peilį, todėl siekiant, kad nesusižalotų pats ar nesužalotų policijos pareigūnų, buvo uždėti antrankiai. Patikrinus automobilį ir kitus duomenis, pareiškėjas buvo uždarytas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Teismo posėdžio metu liudytojas Ramūnas Sakaliūnas taip pat paaiškino, kad sulaikymo protokolas nebuvo surašytas, nes pareiškėjas nebuvo pristatytas į policijos komisariatą.

14. Kaip matyti iš paties pareiškėjo parodymų, policijos pareigūnams jį sulaikius, pareigūnai paaiškino, kodėl buvo panaudota fizinė jėga bei uždėti antrankiai. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju panaudojo jėgą teisėtai ir pagrįstai, kadangi, prieš sulaikant pareiškėją, buvo pastebėtas šaunamasis ginklas, paros metas buvo tamsus. O tai yra pakankamos prielaidos išvadai, kad neuždėjus pareiškėjui antrankių, galėjo kilti pavojus tiek pareigūnų, tiek pareiškėjo gyvybėms, jei šis sulaikymo metu būtų priešinęsis.

15. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui uždėjus antrankius, policijos pareigūnai atliko kitus procesinius veiksmus, t. y. kartu su pareiškėju apžiūrėjo transporto priemonę bei patikrino dokumentus, kurie reikalingi medžioklei. Po to pareiškėjas buvo pasodintas į sulaikymo kamerą iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Laukiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį bei jame rastus daiktus. Atvykus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams buvo sprendžiamas klausimas, kuri institucija toliau vykdys šio administracinio nusižengimo tyrimą. Nuspręsta, jog tolimesnius procesinius veiksmus atliks aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Paleidus pareiškėją iš tarnybinio automobilio, buvo atliekami kiti tyrimo veiksmai – apžiūrėtas ginklas, nustatyta, ar nebuvo kitų teisės aktų pažeidimų, išsiaiškinta, ar medžiotojas medžiojo legaliai. Po to institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą ir pareiškėją paleido.

16. Taigi, kaip matyti iš byloje patiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų, pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sulaikytas tik iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie iš policijos pareigūnų perėmė tolimesnį tyrimą. Pastariesiems atvykus, buvo vykdomi tolimesni veiksmai, siekiant užtikrinti tinkamą administracinio nusižengimo tyrimą. Dėl sulaikymo trukmės pats pareiškėjas skunde nurodė, jog iš viso buvo sulaikytas beveik 5 valandas. Tuo tarpu sulaikymo protokolo nebuvimas šiuo atveju nedaro įtakos sulaikymo teisėtumui, nes institucijų atlikti procesiniai veiksmai yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime.

17. Tad teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 13-16 punktuose išdėstytas aplinkybes, į ANK 597 straipsnio nuostatas, bei tai, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sulaikytas iki kol atvyko kompetentinga institucija, po ko buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės, sprendžia, kad pareiškėjas buvo sulaikytas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjo sulaikymas buvo būtinas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 597 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pareiškėjo sulaikymas neviršijo teisės aktuose nustatyto maksimalaus sulaikymo termino, t. y. 7 valandų (ANK 597 straipsnio 3 dalis).

18. Teismui nustačius, kad pareiškėjo sulaikymas buvo teisėtas, darytina išvada, kad jo metu nebuvo padaryti jokie pareiškėjo teisių pažeidimai, kurie galėtų būti pagrindu sprendžiant dėl Nutarimo neteisėtumo.

Dėl automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros (ne)teisėtumo ir jo įtakos Nutarimo (ne)teisėtumui

19. Pareiškėjas teigia, jog pareigūnai, jam nedalyvaujant, atliko detalią automobilio ir automobilyje esančių daiktų paiešką ir apžiūrą, o tai vienas iš pagrindų pripažinti Nutarimą neteisėtu. Teismas su tokia pareiškėjo procesine pozicija iš esmės nesutinka.

20. Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-524 redakcija), 50 punkte nurodyta, jog sulaikius ar pristatant asmenį, įtariamą padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, ar nuteistąjį, policijos pajėgų vienetai (toliau – PPV) privalo atlikti dalinę asmens apžiūrą, išskyrus atvejus, kai dalinės apžiūros atlikimas įvykio vietoje gali kelti pavojų pareigūno gyvybei ar sveikatai (tokiu atveju dalinė asmens apžiūra atliekama pareigūnui esant saugioje aplinkoje); už dalinę asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą atsako pirmojo į įvykio vietą atvykusio arba betarpiškai asmenį sulaikiusio PPV vyresnysis pareigūnas; jei asmuo vežamas transporto priemone, privaloma atlikti jos apžiūrą, prieš sodinant asmenį į tarnybinę transporto priemonę bei išlaipinus iš jos.

21. Teismas nustatė, jog policijos pareigūnai, nusprendę patikrinti automobilį, kuriuo važiavo pareiškėjas, pas pareiškėją pastebėjo šaunamąjį ginklą. Dėl šios priežasties, sulaikius pareiškėją, kartu su juo buvo atlikta pirminė transporto priemonės apžiūra. Šios apžiūros metu policijos pareigūnai automobilyje ant galinės sėdynės rado graižtvinį šautuvą, ant šautuvo buvo pritvirtintas optinis taikiklis, ant taikiklio pritvirtintas lazerinis prožektorius; priekinėje keleivio pusėje, ant kilimėlio gulėjo dėtuvė su 4 šoviniais, dar 1 šovinys buvo rastas tarp priekinės dešinės pusės sėdynės ir automobilio slenksčio; po ta pačia sėdyne rastas garso slopintuvas; automobilio gale, dešinėje pusėje ant kilimėlio gulėjo naktinio matymo prietaisas su adapteriu.

22. Teismas taip pat nustatė, kad policijos pareigūnai, apžiūrėtoje transporto priemonėje radę draudžiamus daiktus, apie tai pranešė policijos komisariato budėtojui, kuris iškvietė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus tolimesniam tyrimui. Pareiškėjas buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio sulaikymo kapsulę iki atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

24. Nustatyta, kad atvykę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, automobilyje po priekine keleivio sėdyne matė padėtą galimai garso duslintuvą, ant galinės sėdynės šautuvą kartu su šoviniais bei naktinio matymo prietaisą. Visi priedai jau buvo numontuoti, prie šautuvo primontuotas buvo tik adapterio žiedas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai patikrino prietaisus, jie veikė, priedų slėgiai sutapo su pareiškėjo turimu šautuvu. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nedalyvaujant pareiškėjui, patikrino šautuvo priedus (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vaizdo įrašas Nr. 4, 2:40 min. – 3:00 min.). Tik vėliau pareiškėjas buvo išleistas iš tarnybinio automobilio įvykių aplinkybėms išsiaiškinti. Išsiaiškinus, kad pareiškėjas medžiojo medžioklės plote, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kartu su pareiškėju bei policijos pareigūnais atliko detalią automobilio bei jame esančių daiktų apžiūrą, daugiau draudžiamų daiktų nerado.

25. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog policijos pareigūnams pastebėjus pas pareiškėją šautuvą, buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, kurios metu jis taip pat dalyvavo. Pareiškėjas tai patvirtino nurodydamas, jog pats nustebo pamatęs, kad automobilio gale, už keleivio sėdynės, buvo padėtas termovizorius. Pareiškėjas taip pat patvirtino ir tai, kad atvykus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, kartu su jais dar kartą buvo atlikta automobilio bei jame esačių daiktų apžiūra. Tai patvirtina daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame nurodyti visi pareiškėjui priklausantys paimti daiktai.

26. Teismas pažymi, kad, viena vertus, pareigūnai visus nagrinėtus apžiūros veiksmus turėjo atlikti, stebint administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Antra vertus, pirminė transporto priemonės apžiūra, kurios metu buvo rasti visi draudžiami daiktai, buvo atlikta kartu su pareiškėju, t. y. jam stebint. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, jog visi automobilyje rasti draudžiami daiktai priklauso jam. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas dalyvauja atliekant šią apžiūrą, prieštaravimų nereiškia. Todėl spręsti, kad automobilio bei jame buvusių daiktų apžiūra yra neteisėta, teismo nuomone, pagrindo nėra.

27. Papildomai paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad policijos ir (ar) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikta automobilio ir (ar) jame rastų daiktų apžiūra būtų sukėlusi pareiškėjui žalą ar kitas neigiamas pasekmės. Priešingai policijos pareigūnai, teismo nuomone, dirbo nenusižengdami teisės aktų reikalavimams – sustabdę automobilį, kartu su pareiškėju atliko pirminę apžiūrą, o radę draudžiamus daiktus, apie tai pranešė policijos komisariato budėtojui, po ko buvo iškviesta kompetentinga institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, susijusias su medžiokle.

28. Aptariant aukščiau išdėstytas aplinkybes, o būtent tai, kad dėl automobilyje rastų draudžiamų daiktų nuosavybės ginčo nekilo – pareiškėjas pripažino, kad visi daiktai priklauso jam, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog pirminė apžiūra buvo atlikta jam stebint, teismas sprendžia, jog automobilio bei jame esančių daiktų apžiūra yra iš esmės teisėta. O tai lemia, kad šio tyrimo veiksmo metu surinkti ir užfiksuoti įrodymai laikytini surinktais teisėtai ir todėl leistinais, kvalifikuojant pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą bei, atitinkamai, surašant Nutarimą.

Dėl administracinio nusižengimo (per)kvalifikavimo (ne)pagrįstumo

30. ANK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal GŠKĮ su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į GŠKĮ, reglamentuojantį ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą.

31. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus. Tuo tarpu ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

32. Taigi ANK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos konstrukcija taip pat yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Šių taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal šios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytą taisyklių papunktį, jeigu jis: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019).

33. Teismas akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir naujausioje savo praktikoje pritaria žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020).

34. Aukščiau išdėstytų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos kontekste teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pagrįstai nubaustas būtent už nusižengimą, kurio sudėtis numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalyje, t. y. pareiškėjas, būdamas medžioklės plote, turėjo draudžiamus medžioklės įrankius – naktinio matymo prietaisą DEDAL-NV D36GT Nr. 153160 (toliau – ir termovizorius) bei Maxim modelio duslintuvą A-TEC, skirtą iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, (toliau – ir duslintuvas). Pažymėtina, kad dėl fakto, jog pareiškėjas buvo sulaikytas medžioklės plote, ginčo byloje nėra. Tad dėl šios aplinkybės teismas plačiau nepasisako ir toliau tiria ir vertina teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo metu Lietuvos Respublikos teisės aktais draudžiamų medžioklės įrankių (ne)turėjimu.

35. Dėl termovizorinio taikiklio pareiškėjas policijos pareigūnams prisipažino iš karto, teigdamas, kad automobilyje, su kuriuo jis vyko į medžioklės plotą, esantis termovizorius priklauso jam. Dėl duslintuvo pareiškėjas kaltę neigė, nurodydamas, kad negali paaiškinti, iš kur automobilyje atsirado šis ginklo priedas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas prisipažino ir paaiškino, jog garso slopintuvas priklauso jam – veikiausiai kartu su kitais daiktais iš jo transporto priemonės jis buvo perdėtas į pakaitinę transporto priemonę, kurią pareiškėjas naudojo medžioklės metu. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nežinojo, kad negalima minėtų draudžiamų įrankių turėti medžioklės plote.

36. Šios nutarties 35 punkte nustatytų aplinkybių kontekste paminėtini keletas aspektų. Pirma, pareiškėjas pripažino, kad tiek automobilyje, kuriame įvykio metu pareiškėjas buvo sulaikytas, rastas termovizorius, tiek duslintuvas priklauso jam. Tad, nors pareiškėjas teigia, kad šie daiktai automobilyje atsirado atsitiktinai, teismo vertinimu, pareiškėjas „tokio atsitiktinio atsiradimo“ neįrodė. Priešingai, iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad minėti ginklo priedai buvo jam priklausančiame automobilyje. Tuo tarpu, kaip paaiškino liudytojas V. Ž., jis periodiškai remontuoja pareiškėjo automobilį ir, atitinkamai, periodiškai suteikia jam savo automobilį kaip pakaitinį, perkrovęs į jį pareiškėjo daiktus. Tad pareiškėjui turėjo būti žinoma ir tai, kad daiktai, kuriuos jis turėjo savo automobilyje, bus perkrauti į pakaitinį automobilį, su kuriuo jis išvyko medžioti. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma neįrodyta aplinkybė dėl atsitiktinio nagrinėjamų ginklo priedų atsiradimo pakaitiniame automobilyje nepašalina pareiškėjo atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Antra, tokios atsakomybės nepašalina ir aplinkybė, kad pareiškėjas, anot jo, nežinojo, kad negalima minėtų ginklo priedų turėti medžioklės plote, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).

37. Tai, kad medžioklės plote pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos teisės aktais draudžiamus medžioklės įrankius, be pareiškėjo paaiškinimų įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent:

37.1. Liudytojų Ramūno Sakaliūno ir Vitalijus Kuzavinio parodymai. Liudytojas Ramūnas Sakaliūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po automobilio, kuriame buvo sulaikytas pareiškėjas, sėdyne gulėjo garso slopintuvas, o atidarius galines automobilio dureles, liudytojas pamatė naktinio matymo prietaisą; paklausus pareiškėjo, kas tai, jis pasakė, kad tai – termovizorius. Tuo tarpu Vitalijus Kuzavinis teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinus automobilį, policininkai rado medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu ir prietaisais, kurie draudžiami medžioklės plote, – naktinio matymo prietaisą, sujungtą su adapteriu su optiniu taikikliu, antru aukštu pritaisytą lazerinį apšvietimo prietaisą, kuris leidžia tiksliai kontroliuoti apšvietimo skersmenį, bei garso slopintuvą; juos patikrinę, jie nustatė, kad įrankiai neatitiko Lietuvoje galiojančių taisyklių.

37.2. 2020 m. rugsėjo 16 d. Tomo Ūsaičio tarnybinis pranešimas, 2020 m. gruodžio 18 d. Marek Beliak tarnybinis pranešimas, 2021 m. rugsėjo 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3230-2021, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės.

37.3. 2020 m. gruodžio 19 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, 2020 m. gruodžio 22 d. apžiūros aktas Nr. TVR10-350, 2020 m. gruodžio 28 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių priėmimo-perdavimo aktas, 2021 m. rugsėjo 6 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuose užfiksuota, kokie ginklai ir jų priedėliai paimti iš pareiškėjo.

37.4. 2020 m. balandžio 11 d. medžioklės lapas, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. dalyvavo medžioklėje, tai patvirtino pasirašydamas medžioklės lape.

37.5. Byloje esatis vaizdo įrašas pavadinimu „VLN_TRK_60A8E4 2020/12/18“, kuriame policijos pareigūnai kartu su pareiškėju apžiūri transporto priemonę. Vaizdo įraše matyti kaip pareiškėjas teikia paaiškinimus dėl automobilyje esančių draudžiamų daiktų, paaiškina, kad netoliese medžiojo. Apžiūrėjus transporto priemonę pareiškėjas uždaromas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Vėliau atvyksta Aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie apžiūrėjo transporto priemonėje draudžiamus daiktus.

37.6. Byloje esantys kompaktiniai CD diskai (2 vnt.) su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas stovi šalia automobilio, kai policijos pareigūnai su Aplinkos apsaugos pareigūnais atliko detalią transporto priemonės bei joje esančių daiktų apžiūrą. Aplinkos apsaugos pareigūnai patikrina transporto priemonėje rastus daiktus, sumontuoja priedelius prie ginklo. Iš CD diske esančių nuotraukų matyti, jog pareiškėjas turi leidimą laikyti ginklą, yra įsigijęs medžioklės bilietą Nr. 052692, kuris išduotas 2010 m. kovo 30 d.

37.7. 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-47(8.1) bei prie jos pridėtos fotonuotraukos. Šia išvada nustatyta, kad tirti pateiktas cilindro formos objektas yra pramoninės gamybos (Norvegija) Maxim modelio duslintuvas A-TEC, skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, tame tarpe, ir tirti pateiktam pramoninės gamybos (Suomija), 223 kalibro 85 XS modelio šautuvui Sako Nr. A54732; vadovaujantis GŠKĮ, tirti pateiktas duslintuvas yra A kategorijos ginklo priedėlis.

38. Teismas pažymi, kad GŠKĮ 3 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog duslintuvai ir naktinio matymo taikikliai yra prisikariami prie A kategorijos ginklų priedėlių, o jų turėjimas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas (GŠKĮ 7 straipsnis 3 dalies 1 punktas). Tad, atitinkamai, automobilyje, kuriame sulaikytas pareiškėjas, rasti ginklų priedėliai – naktinio matymo prietaisas DEDAL-NV D36GT Nr. 153160, kuris gali būti naudojamas kaip naktinio matymo taikiklis, ir Maxim modelio duslintuvas A-TEC, skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, – pagal GŠKĮ laikytini A kategorijos ginklų priedėliais, kurių turėjimas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Tuo tarpu Medžioklės taisyklių 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, o jų 58.5.9 papunktyje – kad draudžiama medžioti, naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Dėl šių priežasčių, pareiškėjui turėjus medžioklės plote draudžiamus naudoti įrankius, o konkrečiai, minėtus termovizorių ir duslintuvą, jo padarytas nusižengimas tinkamai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

39. Šiame kontekste teismas paaiškina, kad jei pareiškėjas būtų sulaikytas su draudžiamais pagal GŠKĮ ginklų priedėliais kitoje, negu medžioklės plotas, vietoje, tokiu atveju galėtų būti keliamas ir svarstomas klausimas dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo perkvalifikavimo pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį. Todėl, sulaikius pareiškėją su minėtais ginklų priedėliais būtent medžioklės plote, jo padaryto nusižengimo perkvalifikavimas jo pageidaujamu būdu yra negalimas.

Dėl institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencijos

41. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas tinkamai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

42. ANK 589 straipsnio 31 punktas nurodo, kad dėl ANK 290 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinio nusižengimo protokolą surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. To paties straipsnio 49 punkte nurodyta, jog dėl ANK 290 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teiseną pradėti, tyrimą atlikti ir administracinio nusižengimo protokolą surašyti gali ir policija.

43. ANK 615 straipsnio 2 dalis nurodo, jog jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą.

44. Teismas nustatė, kad liudytojas V. Ž., kuris įvykio dieną dirbo budinčiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, paaiškino, kad įvykio metu buvo kilęs klausimas, kas turi atlikti šio administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi rasti draudžiami daiktai – A kategorijos ginklų priedėliai, o gyvūno gaišenos ir (ar) kraujo pėdsakų nerasta. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams išsiaiškinus, jog pareiškėjas medžiojo, turėdamas reikiamus dokumentus, policininkai pasakė, kad jiems nepriklauso atlikti tolesnį administracinio nusižengimo tyrimą. Liudytojas, siekdamas išsiaiškinti, kas turėtų toliau vykdyti tyrimą, paskambino policijos tyrėjui, kuris paaiškino, kad ši pareiga kyla aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Todėl toliau šį tyrimą vykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Atitinkamai, pareiškėjas buvo nubaustas Nutarimu, kurį surašė Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Laura Dolerytė.

45. Minėta, kad ANK 589 straipsnis reglamentuoja, kokios tarnybos gali atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto konkrečiame ANK straipsnyje. Šiuo atveju, t. y. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnyje, tyrimą gali atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, ir policijos pareigūnai. Vėl gi, kai pagal ANK tyrimo veiksmus gali atlikti kelios institucijos, vadovaujamasi ANK 615 straipsnio 2 dalimi, kuri nukreipia į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) teisės aktus, kuriuose reglamentuoja, kam pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų priežiūrą.

46. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti kompetentingą instituciją, turi būti atsižvelgta į tai, jog ANK 290 straipsnyje yra įtvirtintinos administracinių nusižengimų, o konkrečiai – medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų – sudėtys. Tuo tarpu pagrindinis teisės aktas, Lietuvos Respublikoje reglamentuojantis medžioklę, yra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nurodo, kad administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ANK nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Tad teismas konstatuoja, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir Nutarimą surašė kompetentinga institucija.

Dėl administracinio nusižengimo bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog Nutarimas yra teisėtas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo A. Š. skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.