Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-1402-642/2014

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-09-19
Bylos Nr.: 2-1402-642/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14557-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Ieškovas: N. K.
Atsakovas: L. K.
Advokatai: Ramūnas Girevičius, Regina Baranauskienė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.N2-1402-642/2014(Proceso Nr. 2-06-3-14557-2013-9) Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;

75.6.1; 75.7;75.8;75.9;77.4.3; 77.7;78.2.1; 99.5; 99.7; 116.1;116.4(S);KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovui N. K. (N. K.), ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovei L. K., atsakovės atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Mikalauskei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo N. K. (N. K.) ieškinį atsakovei L. K., tretieseims asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB, V. Č., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui N. K. (N. K.), tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB, V. Č., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl jos kaltės. Nurodė, kad iš pradžių bendras gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau palaipsniui pradėjo krypti blogąja linkme. Vis labiau ryškėjo mūsų charakterių skirtumai, įsivyravo įtampa, didėjo nepasitenkinimas vienu kitu, santykiai tapo itin konfliktiški. Šeima faktiškai iširo dėl netinkamo, nelojalaus atsakovės elgesio. Atsakovė dažnai laiką linksmai leidžia įvairiose kompanijose, kur vartojamas alkoholis, jau kurį laiką atsakovė ėmė alkoholiu piktnaudžiauti. Ieškovas, siekdamas šeimai finansinės gerovės, ne vienerius metus dirbo sunkius fizinius darbus įvariose šalyse (Norvegijoje, Švedijoje, Airijoje, Vokietijoje ir kt.), tuo tarpu atsakovė šeimos materialine gerove nesirūpino, prie jos neprisidėjo, priešingai - ieškovo uždirbtus pinigus išleisdavo jam nežinomiems pirkiniams, dideles pinigų sumas tiesiog atiduodavo savo sūnui V. Č.. Be to, pati atsakovė ieškovui yra prisipažinusi buvusi neištikima. Taigi, nurodytu gyvenimo būdu ir pasikartojančiais negatyviais ieškovo atžvilgiu veiksmais atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, jos kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su ieškovu tvarką: uždrausti atsakovei be rašytinio sutikimo dėl vaiko įgyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, įpareigoti atsakovę vaiką laikinai išvežant į užsienio valstybę, įspėti ieškovą apie išvykimą ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų, informuojant apie laiką ir sąlygas, kur jos vyks ir/ar kokioje aplinkoje bus; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jos pilnametystės 400,00 Lt; priteisti šalims po ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad 32/600 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui, nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 13-064324-GV; priteisti ieškovui iš atsakovės 10000,00 Lt neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nenustatyti termino susitaikymui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Nurodė, kad nesutaria su ieškovu gana seniai. Praėjus neilgam laikui po dukros gimimo, ieškovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, tapo liguistai pavydus, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Palaipsniui tapo ne tik konfliktiškas, bet ir agresyvus, pradėjo prieš ieškovę smurtauti. Jau ne vienerius metus ieškovas elgiasi su atsakove itin nepagarbiai: dėl įvairiausių dalykų užgaulioja, pastoviai vartoja prieš atsakovę psichologinį smurtą, stengiasi įžeisti ne tik atsakovės pažįstamų, bet ir darbdavio akyse. Galiausiai ieškovas nustojo rūpintis šeima, teikti bent kokį materialinį išlaikymą. Jau daugiau, kaip vienerius metus, negauna iš ieškovo materialinės pagalbos - nei dukros išlaikymui, nei mokesčiams už butą, nei maistui. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigą, būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, rūpintis šeima, jos materialine gerove. Dabartiniu metu santykiai su ieškovu jau negrįžtamai pašliję ir tai yra jo nelojalaus elgesio, nepagarbos atsakovei, kaip asmeniui, ir šalių šeimai pasekmė, todėl yra įsitikinusi, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Prašo teismo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę Kotovienė; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 600,00 Lt periodinėmis išmokomis; pripažinti L. K. asmenine nuosavybe santuokoje įgytą turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), bei požeminę automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini); 2013-09-12 ieškovui AB „Swedbank“ suteiktą 10400,56 Lt kreditą pripažinti asmenine ieškovo skola.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodė, kad vartojimo kredito samprata - sąskaitos kreditavimas iš esmės naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Tai reiškia, kad asmuo sudarantis sandorius su sutuoktiniu gali netikrinti ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Civilinio kodekso 3.109 straipsnis nurodo, kad bendra sutuoktinių civilinė atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iš bendro turto, kai sandoris sudarytas vieno sutuoktinio (kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo), ir šis sandoris sudarytas šeimos interesams tenkinti. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl solidarios prievolės yra tenkintinas (I tomas, b.l. 162).

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad mano, jog atsižvelgus į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei remiantis vaiko išreikšta nuomone, pritariame vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama. Įvertinant tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie ieškovo ir atsakovo vaiko teisių pažeidimus ir vadovaujantis aukščiau išdėstytu, preziumuojama, kad atsakovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, prižiūri ir rūpinasi dukterimi, įgyvendina jos teises, užtikrina teisėtus interesus, formuoja teigiamas savybes, ruošia savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jos stiprų ryšį su tėvu, ieškovo norą bendrauti su mergaite, įvertinant tai, kad perspektyvoje ieškovas galimai įsikurs nuolatinėje gyvenamojo vietoje ir siekiant maksimaliai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, siūlo nustatyti atitinkamą bendravimo su tėvu tvarką. Pažymi, kad Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas laikinai išvykstant ir į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką, pritaria ieškovo prašymui įpareigoti atsakovę informuoti jį apie planuojamą su vaiku laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštą byloje Dėl J. K. nuomonės. Nurodė, kad 2014-08-14 Vaiko teisių apsaugos skyriuje bendrauta su J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitės teigimu, žinia apie tėvų skyrybas jai nebuvo netikėta. Justinos pasakojimu, konfliktus ir nesantaiką tarp tėvų ji buvo pastebėjusi dar visai šeimai gyvenant kartu. Tėvų kivirčų metu namuose būdavo ne tik triukšmaujama, bet net ir gadinami namuose esantys baldai. Šiuo metu mergaitė gyvena su mama ir puikiai dėl to jaučiasi. Pasak jos, santykiai su mama yra geri, gyvendama tik su mama ji jaučiasi daug ramiau nei anksčiau, kuomet visa šeima gyveno kartu. Per laikotarpį, kai tėvai pradėjo gyventi atskirai, Justina teigia, jog su tėčiu matėsi keletą kartų, tačiau šie susitikimai jai nebuvo labai malonūs. Jos teigimu, vieno iš jų metu tėtis buvo kiek išgėręs, todėl buvimas su juo viešoje vietoje jai buvo nemalonus, ji nejaukiai jautėsi. Mergaitė prisiminė, kad panašiai jautėsi ir savo gimtadienio dieną, tėtis buvo atėjęs jos pasveikinti, bet net ir tada ji ne itin nudžiugo jo apsilankymu, tačiau paraginta mamos priėmė tėčio atneštas dovanas. Justinos teigimu, mama niekada nedraudė jai bendrauti su tėčiu, priešingai, kaip ir gimtadienio dieną, netgi kartais paragina tai daryti, tačiau ji to ne itin nori. Tikėtina, kad tokią jos poziciją sustiprina faktas apie ne itin pavykusius pastaruosius jos ir tėčio susitikimus bei prisiminimai apie konfliktus tarp tėvų, kurie sumažėjo tik jiems pradėjus gyventi atskirai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų V. Č. nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sužalotas ir už tai gavo 1 milijonų eurų kompensaciją, iš tų pinigų teisioginiais pavedimais į pardavėjo UAB „Arkada“ sąskaitą pervedė 100000 Eur, t.y. padėjo įsigyti mamai butą adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Prašo tenkinti atsakovės reikalavimą ir butą adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė santuoką (I tomas, b.l. 6). Šalys turi nepilnametį vaiką (I tomas, b.l. 95). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 32/600 dalys gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 8-11). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 12-22). Ieškovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (I tomas, b.l. 23). Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) karinis pensininkas ir nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikos socialinės rūpybos skyriuje jam paskirta ir mokama pensija (850,72 Lt) (I tomas, b.l. 34). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800,00-900,00 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, ieškovo - vidutinės pajamos yra apie 1200,00 Lt. 2014 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (II tomas, b.l. 190-194).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti su atsakove santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovės priešieškinio reikalavimo nutraukti su ieškovu santuoką dėl ieškovo kaltės

Šalies argumentai

Ieškovas prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, Nurodo, kad savo gyvenimo būdu ir pasikartojančiais negatyviais ieškovo atžvilgiu veiksmais atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, buvo neištikima atsakovui, nesirūpino socialine gerove, o prie materialinės gerovės beveik neprisidėjo, todėl jos kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Atsakovė tuo tarpu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo smurto ir nesirūpinimo šeima. Nurodo, kad ieškovas yra agresyvus, piktnaudžiauja alkoholiu pradėjo smurtauti prieš atsakovę, elgiasi su atsakove nepagarbiai, neprisideda materialiai prie šeimos išlaikymo. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą, būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, rūpintis šeima, jos materialine gerove.

Išanalizavęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl iširusios santuokos, o tai patvirtina vienas kitam keliami vien tik prielaidomis keliamos pretenzijos ir kaltinimai dėl neištikimybės ir sutuoktinių pareigų nevykdymo. 2014 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Tarp šalių konfliktas kilo jau nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, todėl galimai tarp šalių kilo nesutarimai, įtampa. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, todėl moralinė vienas kito parama nutrūko savaime, nesant trečiųjų asmenų įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, bei ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo

Teismui atmetus ieškovo ir atsakovės reikalavimus nutraukti santuoką dėl kitos šalies kaltės, taip pat nustačius, kad šalys neįrodė vienas kito neištikimybės fakto, tiesioginio ryšio tarp tiek ieškovo tiek atsakovės neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų ir kitos šalies kaltės ir dėl šių faktų atsiradusios neturtinės žalos, t.y. dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ar pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000,00 Lt neturtinės žalos, o atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 50000,00 Lt žalos yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe

Atsakovė teigia, kad nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad pretenduoja tik į 1/2 buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės nuomone, toks jo reikalavimas yra absoliučiai nesąžiningas, kadangi jis puikiai žino, jog šį butą atsakovei nupirko jos sūnus iš pirmos santuokos V. Č.. Jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), buvo sunkiai sužalotas ir už tai gavo l milijono eurų kompensaciją. Iš tų pinigų, tiesioginiais pavedimais į pardavėjo, UAB „Arkada“ sąskaitą, 2012-05-14 ir 2012-05-16 pervedė po 50000,00 Eur, viso 100000,00 Eur (345500 Lt), t.y. už abu nekilnojamojo turto objektus. Abiejų nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „Arkada“ sudarė asmeniškai atsakovė, tačiau padarė didelę klaidą, sutikusi registruojant turtą savininku įrašyti ir ieškovą. Tada, nežiūrint visų jau įvykusių ir tuo metu tebevykstančių nesutarimų, vis dar norėjo išsaugoti šeimą ir manė, kad, žinodamas, jog taip pat yra turto savininkas, ieškovas ne tik kad emociškai jausis kur kas geriau, bet ir atsakingiau rūpinsis šeimos gerove. Įvertinant šias aplinkybes teismo prašo visą turimą nekilnojamąjį turtą pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų pervedimo už perkamą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo atliktas jos sūnaua V. Č. vardu patvirtina į bylą pateikti įrodymai (I tomas, b.l. 113-133).

Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nors atsakovė ir teigia, kad butas buvo įgytas už jos šeimos, t.y. sūnaus iš pirmos V. Č. asmenines lėšas ir į bylą pateikia mokėjimo pavedimus, tačiau butas adresu (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistrtuotas abiejų sutuoktinių vardu, nurodant, kad jsi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis); šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie) (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis). VĮ Registrų centre nurodyti duomenys, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pagrindas pripažinti teisiškai nepagrįstu atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Atsakovė, kaip ji nurodo įsigijusi šį butą už jos sūnaus lėšas, ir įregistravusi viešajame registre jį kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę prisiėmė iš to kylančias teisines paskemes.

Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad 32/600 dalys gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas šį turtą įgijo paveldėjimo teisės pagrindu 1997-06-19, t.y. iki šalims sudarant santuoką. Atsakovė pretenzijų į šį turtą neturi, ginčo dėl jo tarp šalių nėra, todėl pripažintina, kad 32/600 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 7/1200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 71/1200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, šis turtas į dalintiną sutuoktinių turtą neįtrauktinas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Ir ieškovas prašo teismo po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 258000,00 Lt vertės butą esantį (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis - po ½ dalį. Pažymi, kad jo sveikatos būklė yra prasta, nuolat privalo vartoti vaistus širdies sutrikimams gydytis, periodiškai gydosi ligoninėse bei reabilitacijos centruose. Kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi neturi. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimus, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis).VĮ Registrų centro duomenimis šalims priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2012-03-12 yra: 258000,00 Lt (b.l. I tomas, b.l. 77, 98). Šios vertės šalys neginčija, su ja sutinka. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuo kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Išvadą teikianti institucija byloje nurodė, kad nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Kasacinio teismo praktikoje nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Parenkant turto padalijimo būdą, reikėtų atsižvelgti į buto patalpų išplanavimo būdą, neleidžiantį į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitų patalpų, reiškiantį šio turto nedalumą, ieškovo konfliktinių santykių pobūdį su atsakove, nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimą nepilnamečiam vaikui lemiančias svarbias aplinkybes, dėl kurių butas negali būti padalijamas natūra. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam - kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Vaikams nepakanka vien finansinės paramos (išlaikymo), turi būti sudarytos sąlygos saugiam gyvenimui, visapusiškiems tobulėjimui ir raidai. Teismų praktikoje taip pat svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Kadangi byloje nepateikta duomenų paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos sūnus sumokėjo lėšas buto pirkimui, bei į tai, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, ko pasekoje atsakovei tenka didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką, ieškovės šeimos (sūnaus) asmeninių lėšų indėlis į bendrą šeimos turtą (buto pirkimą) bei šalių dukros gyvenamosios vietos nustatytmas su atsakove, pripažintinas svarbiomis aplinkybėmis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, siekiant apsaugoti tiek ieškovės, tiek šalių nepilnamečio vaiko interesus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta po santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini) padalintas atsakovei nustatant didesnę – 2/3, o ieškovui mažesnę – 1/3 buto dalį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 1000,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikianti institucija byloje atkreipia dėmesį, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio l dalis), kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik, kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko vystymosi ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Teismui netenkinant atsakovės prašymo pripažinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, esančio Taikos pr. 120B-50, Klaipėdoje, jos asmenine nuosavybe, ir sprendžiant turto padalijimo klausimą, teismas pažymi, kad turi būti atsižvelgta į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės - teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

Atsakovė prašo priteisti 600,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš ieškovo, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnametės dukros poreikius. Ieškovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Minėta, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800-900,00 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, ieškovo – apie 1200,00 Lt. Iš byloje esančių įrodymų nustatyat, kad nepilnametė dukra lanko meno mokyklą (T.1; b.l. 175), yra sveikas, normaliai besivystantis vaikas. Atsakovė pateikė teismui išlaidų, skiriamų nepilnamečio vaiko išlaikymui, paskaičiavimo lentelę iš kurios nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė skiria apie 1045,00 Lt per mėnesį (I tomas, b.l. 90). Atsakovė nurodė, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, vitaminai, mergaitė sparčiai auga, atsiranda ir neplanuotų išlaidų vaistams, gydymo procedūroms, nenumatytiems pirkiniams, ugdymo poreikiams. Ieškovas tuo tarpu nurodo, kad atsižvelgiant į atitinkamus vaiko amžiui būdingus poreikius, tai, kad jo galimybės dirbti ir gauti pajamas dėl sveikatos būklės yra ribotos, o gaunamas pajamas sudaro tik pensija, nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu gali mokėti 400,00 Lt.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-7-96/2003). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio l dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo mėnesinės pajamos nėra didelės, jas sudaro jam mokamos socialinio draudimo išmokos (viso į mėnesį apie 1270,00Lt), jam yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (I tomas, b.l. 23). Ieškovas pats nurodo, kad jo galimybės dirbti bei gauti pajamas dėl sveikatos būklės yra ribotos, dėl sveikatos problemų ieškovas nuolat gydosi ligoninėse bei reabilitacijos centruose, turi papildomų išlaidų vaistams (I tomas, b.l. 24-32). 2014-07-07 antstolis A. S. priėmė patvarkymą Dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame numatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2014-06-12 yra 1200,00 Lt (III tomas, b.l. 16). Iš šių duomenų galima spręsti, kad ieškovo pajamos nėra pakankamos tinkamai vykdyti įstatymu nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Padalijus šalims nuosavybės teise priklausantį butą ir ieškovui likus gyventi su buvusia sutuoktine bei jų nepilnamečiu vaiku, kyla pavojus tinkamai neužtikrinti vaiko teisės į būstą, kadangi ieškovas su atsakove konfliktuoja, tarp jų nuolat kyla ginčai, kas neigiamai veikia jų nepilnametį vaiką. Be to ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, konstatuotina, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas priteistinas turtu, kadangi šiuo atveju nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą ir gyvenamąjį būstą bus maksimaliai apsaugotos (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš ieškovo priteistinas turtu – 1/3 dalimi po santuokos nutraukimo ieškovui atitenkančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui turint kitą gyvenamąją patalpą, jo teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos. Ieškovas nurodo, kad šiame name nėra galimybės gyventi dėl buto bendraturčių, esant tokioms aplinkybėms ieškovas turėtų apsvarstyti galimybę parduoti turimą turtą bei įsigyti kitą gyvenamąją patalpą.

Kadangi atsakovei priteistina 2/3 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui tenkanti 1/3 dalis buto priteistina šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujantis daiktas butui adresu (duomenys neskelbtini) vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad dukra visą laiką gyveno su motina, įvertinant tai, kad pats yra prastos sveikatos ir nuolat gydosi ligoninėse bei reabilitacijos centruose, mano, kad vaiko interesus geriau užtikrintų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Atsakovė nurodė, kad dukros auklėjimu ir priežiūra rūpinasi pati, nes pastaruosius metus ieškovas su dukra bendraudavo itin mažai, o materialinio išlaikymo neteikė visiškai. Jos santykiai su dukra yra ir visada buvo puikūs ir, be kita ko, mergaitė nori gyventi su mama. Atsižvelgiant į išvardintas priežastis mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama. Išvadą teikianti institucija byloje išvadoje nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei remiantis vaiko išreikšta nuomone, pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Įvertinant tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie ieškovo ir atsakovės vaiko teisių pažeidimus ir vadovaujantis aukščiau išdėstytu, preziumuoja, kad atsakovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, prižiūri ir rūpinasi dukterimi, įgyvendina jos teises, užtikrina teisėtus interesus, formuoja teigiamas savybes, ruošia savarankiškam gyvenimui. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku ( vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikianti institucija byloje pažymėjo, kad Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas laikinai išvykstant ir į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką, pritaria ieškovo prašymui įpareigoti atsakovę informuoti jį apie planuojamą su vaiku laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. O tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš mokyklos (ir pan.) su tikslu įsikurti svetur (nors ir vieneriems metams), išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Išvadą teikianti institucija byloje nurodė, kad įvertinant, tai, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis), vadinasi, ir globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nežiūrint, ar santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Todėl keičiant vaiko gyvenamosios vietos valstybę būtinas kito tėvo sutikimas. Liekančio tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas, jei liekantis tėvas (motina) nesinaudoja savo globos teisėmis, pavyzdžiui, neteikia vaikui išlaikymo, nelanko jo, nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme. Atkreiptinas dėmesys, kad tą gali reikėti įrodyti, todėl vien subjektyvios nuomonės neužtenka. Liekančio tėvo (motinos) sutikime būtina numatyti bendravimo su vaiku tvarką, kas būtų kaip garantas tiek išvykstančiam, tiek liekančiam tėvui. Bendravimo tvarkoje turi būti numatytos pagrindinės bendravimo sąlygos (telefonu, internetu, laikas, kada galima susisiekti, bendravimas atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimas ir pan.). Taip pat liekantis tėvas (motina) turi žinoti, kur ir su kuo gyvens jo vaikas. Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokiu būdu teismas nustatys, kad keičiantis vaiko gyvenamosios vietos valstybei, bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas antrą savaitgalį, neįmanoma įvykdyti, todėl ji keičiama į atostogų metą ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manoma, jog ieškovo prašymas atsakovei pakeisti vaiko gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, tik esant jo sutikimui, yra pagrįstas. Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokiu būdu teismas nustatys, kad keičiantis vaiko gyvenamosios vietos valstybei, bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas antrą savaitgalį, neįmanoma įvykdyti, todėl ji keičiama į atostogų metą ir pan. Pažymi, kad jei vienas iš tėvų išvyksta su vaiku be liekančio tėvo (motinos) sutikimo, pastarasis turi teisę teikti prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra 10 metų amžiaus, į tai, kad vaiko santykiai su tėčiu yra šilti, mergaitė išreiškė norą bendrauti su tėčiu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jos stiprų ryšį su tėvu, ieškovo norą bendrauti su mergaite, įvertinant tai, kad ieškovas galimai įsikurs nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir siekiant maksimaliai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančių tėvu, teismas atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos išvadą dėl vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustato tokią šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur tuo metu jis yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir jo amžių atitinkančią vietą ir grąžindamas sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 11 val. iki 20 val. ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kas antrą vaiko gimtadienį nuo 11 val. iki 20 val. (pradedant nuo 2015-07-14).Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kiekvienų metų antrąją Šv. Kalėdų bei Šv.Velykų dieną nuo 11 val. iki 20 val. (pradedant nuo 2014 metų).motinai su dukra šventinėmis dienomis išvykus iš Klaipėdos, tėvas su vaiku bendrauja kitą vaiko šventinių atostogų dieną nuo 11 val. iki 20 val., tarpusavio tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.atsakovas pasiima nepilnametę dukrą J. per vaiko atostogas nepertraukiamai iki 1 mėnesio laikotarpio, tarpusavio tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko ir tėvų atostogų grafikus.ieškovas neribotai bendrauja su vaiku visomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jo auklėjime, lankytis vaiko ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į vaiko interesus.šalys negalėdamos vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos turi informuoti viena kitą prieš 3 kalendorines dienas;įpareigoti atsakovę L. K. planuojant su nepilnamete dukra J. K. išvykti į užsienio valstybę, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei planuojant nuolat išvykti gyventi į užsienio valstybę, gauti ieškovo rašytinį sutikimą;.įpareigoti atsakovę L. K. nepilnametį vaiką J. K. laikinai norint išvežti į užsienio valstybę, įspėti N. K. apie išvykimą ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų, informuojant apie laiką ir sąlygas, kur jos vyks ir/ar kokioje aplinkoje bus;

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl santuokos metų įgytos prievolės

Ieškovas nurodo, kad AB „Swedbank“ 2013-09-12 jam suteikė 10400,56 Lt kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 13-064324-GV, kredito grąžinimo terminas – iki 2015-05-17, kredito paskirtis – suteiktų kreditų pagal sutartis Nr. 11-060980-CL, 10-086924-RK grąžinimui. Ieškovas teigia, kad šie kreditai buvo suteikti ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl nustatytina, kad ieškovas su atsakove yra solidariai atsakingi pagal vartojimo kreditą Nr. 13-064324-GV suteikusiam AB „Swedbank“. Atsakovė nurodo, kad ieškovas minimus vartojimo kreditus paėmė be ieškovės sutikimo, jai nežinant ir jie nebuvo būtini šeimos poreikiams tenkinti, o panaudoti atsakovei nežinomiems reikalams. Dėl šių priežasčių aukščiau nurodyta prievolė pripažintina ieškovo asmenine prievole. Tretysis asmuo „Swedbank“, AB nurodo, jog ieškovo ir atsakovės bendra prievolė šiam trečiajam asmeniui vykdytina solidariai.

Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Tai reiškia, kad asmuo sudarantis sandorius su sutuoktiniu gali netikrinti ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Civilinio kodekso 3.109 straipsnis nurodo, kad bendra sutuoktinių civilinė atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iš bendro turto, kai sandoris sudarytas vieno sutuoktinio (kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo), ir šis sandoris sudarytas šeimos interesams tenkinti. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai.

Atsižvelgiant į tai, kad paskolą ieškovas ėmė santuokos metu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, bei nenuginčijo, kad vartojimo kreditai buvo imti ne šeimos poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo - „Swedbank“, AB nesutinka bendros prievolės perkelti vienam iš sutuoktinių, teismas sprendžia, jog po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės prievolės trečiajam asmeniui - „Swedbank“, AB pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 13-064324-GV yra solidari, (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, II tomas, b.l. 116-151).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, ieškovui paliktina santuokinė pavardė – „K“ (K), atsakovei – santuokinė pavardė – „K“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio, I tomas, b.l. 49).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinąsias apsaugos priemonės taikytas 2014 m. sausio 24 d. Klaipėdos moesto apylinkės teismo nutartimi – priteisti iš ieškovo N. K. (N. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penki šimtai litų) dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kol bus priimtas teismo sprendimas, pakeistas 2014 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi - sumažinti iš ieškovo N. K. (N. K.) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovas advokatas Ramūnas Girevičius pateikė į bylą prašymą dėl 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą priteisimo (II tomas, b.l. 157-163, III tomas, b.l. 32-35). Atsakovė pateikė į bylą prašymą dėl 4350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą priteisimo. Kadangi tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis tenkintini iš dalies, vadovaujantis protingumo principu, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, numatytomis Civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniuose, bylinėjimosi išlaidos šalims už suteiktą advokatų pagalbą viena kitai neatlygintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo N. K. (N. K.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės L. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės;

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove L. K..

Nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarką:

ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur tuo metu jis yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir jo amžių atitinkančią vietą ir grąžindamas sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 11 val. iki 20 val. ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kas antrą vaiko gimtadienį nuo 11 val. iki 20 val. (pradedant nuo 2015-07-14).ieškovas pasiima nepilnametę dukrą J. kiekvienų metų antrąją Šv. Kalėdų bei Šv.Velykų dieną nuo 11 val. iki 20 val. (pradedant nuo 2014 metų).motinai su dukra šventinėmis dienomis išvykus iš Klaipėdos, tėvas su vaiku bendrauja kitą vaiko šventinių atostogų dieną nuo 11 val. iki 20 val., tarpusavio tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.atsakovas pasiima nepilnametę dukrą Justiną per vaiko atostogas nepertraukiamai iki 1 mėnesio laikotarpio, tarpusavio tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko ir tėvų atostogų grafikus.ieškovas neribotai bendrauja su vaiku visomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jo auklėjime, lankytis vaiko ugdymo įstaigose, atsižvelgaint į vaiko interesus.šalys negalėdamos vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos turi informuoti viena kitą prieš 3 kalendorines dienas;įpareigoti atsakovę L. K. planuojant su nepilnamete dukra J. K. išvykti į užsienio valstybę, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei planuojant nuolat išvykti gyventi į užsienio valstybę, gauti ieškovo rašytinį sutikimą;.įpareigoti atsakovę L. K. nepilnametį vaiką J. K. laikinai norint išvežti į užsienio valstybę, įspėti ieškovą apie išvykimą ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų, informuojant apie laiką ir sąlygas, kur jos vyks ir/ar kokioje aplinkoje bus;

Pripažinti, kad 32/600 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 7/1200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 71/1200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo N. K. nuosavybė.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, o atsakovei – L. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo N. K. nepilnametės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu – 1/3 dalimi atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančio buto adresu (duomenys neskelbtini)

Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), 1373/45162 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei L. K..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t.y. „K“ (K), K.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui - „Swedbank“, AB pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 13-064324-GV po santuokos nutraukimo lieka bendra (solidari) ieškovo N. K. ir atsakovės L. K. prievole.

Laikinąsias apsaugos priemonės taikytas 2014 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi – priteisti iš ieškovo N. K. (N. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penki šimtai litų) dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kol bus priimtas teismo sprendimas, pakeistas 2014 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi - sumažinti iš ieškovo N. K. (N. K.) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – J. K., gim. 2004-07-14, iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškovo N. K. ieškinį ir atsakovės L. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo atmesti.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė