Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria tenkintas prokuroro skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. priimtas nutarimas Nr. 91-313 taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 13 d.

4. Dėl pirmiau nurodyto Komisijos nutarimo panaikinimo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 20 d. nutartimi šį skundą tenkino – Komisijos nutarimą Nr. 91-313 pakeitė ir nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė. Teismas nurodė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šiuo metu išlieka aktualūs nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu; palaikomos nuostatos. Pažymėta ir tai, kad D. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas 14 kartų, tačiau jo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismo vertinimu, D. L. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnuo 20 dienų), įvertinus ją visų aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra užbaigtas. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties ir nuteistojo gynėjo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino D. L. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs, o ne deklaratyvūs ir formalūs, pritarimo prokuroro skundo teiginiams argumentai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/3), leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte aptarto reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą netaikyti D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodė ir prokuroras bei skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puoselėja ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje pagal galimybes dirbo, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, psichologų užsiėmimuose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, už gerą elgesį ir dalyvavimą programose D. L. yra du kartus paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, ką patvirtina jam nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. suteikta teisė tęsti bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai, neatlikus daugiau nei pusės likusios bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistojo gynėjas, negalima selektyviai atsirinkti tik tam tikras aplinkybes ir suteikti joms išskirtinę reikšmę.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, privaloma atsižvelgti ir į kriminalinę nuteistojo praeitį. Šiuo metu D. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvidešimt trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių trylika veikų priskiriama apysunkiams nusikaltimams, devynios veikos – nesunkiems nusikaltimas ir viena veika – baudžiamiesiems nusižengimams. Dauguma veikų yra turtinio pobūdžio, t. y. D. L. siekė greitai ir lengvai pasipelnyti kitų asmenų sąskaita. Pažymėtina, jog visas šias veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Anksčiau jis taip pat ne kartą teistas už įvairias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės, plėšimai), laisvės atėmimo bausmę D. L. atlieka ne pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę be sargybos sąlygomis, jis buvo pabėgęs ir sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, už tai buvo nuteistas (konstatuotas kalinio pabėgimas). Šiuo metu vykti be sargybos teisė jam nėra suteikta, vadinasi, pataisos įstaigos administracija atsargiai žiūri į nuteistojo rodomą pozityvų elgesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikaltimus D. L. pradėjo daryti praktiškai nuo pilnametystės ir su teisėsaugos institucijomis sistemingai susiduria jau penkiolika metų. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, taigi, keisti turimus nusikalstamus įpročius yra itin sudėtinga.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nepakankamas turimų problemų identifikavimas ir sprendimas, tinkamų gyvenimo sąlygų stoka šioje bausmės vykdymo stadijoje dar neleidžia taikyti jam švelnesnės bausmės atlikimo formos. Iki suėmimo nuteistasis dažnai keitė gyvenamąsias vietas, po galimo lygtinio paleidimo nurodė vyksiąs gyventi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė informaciją, jog šiuo adresu gyvena asmuo, kuris D. L. nepažįsta ir neketina jo priimti kartu gyventi. Tuomet nuteistasis pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad jis nuo 2021 m. kovo 23 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau šiuo adresu jis negyveno, taigi, neaišku, ar minėta pažyma nėra deklaratyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra išsiskyręs ir šiuo metu turi gyvenimo draugę, su kuria iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). D. L. teigimu, su drauge (sužadėtine) jis palaiko artimus santykius, tačiau grįžti gyventi ankstesnės gyvenamosios vietos adresu neketina, kas verčia abejoti šių santykių stabilumu bei tvirtumu.

12. Abejones dėl sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę, jo realiomis galimybėmis išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos D. L. privalo išmokėti 23 074,48 Eur, tačiau yra padengęs vos 213,62 Eur. Taigi, nuteistojo turimos skolos yra didelės, o socialinio tyrimo išvados duomenimis D. L. yra pakankamai išlaidus, mėgsta lepinti tiek save, tiek savo sužadėtinę, jo pomėgiai taip pat yra nepigūs – mėgsta galingas sportines mašinas, taip pat užsiimti driftu. Šie duomenys netiesiogiai liudija, kad nuteistojo interesai yra daugiau nukreipti į prabangos siekimą, malonų ir nerūpestingą gyvenimą, o ne pastovaus darbo turėjimą ir turimų įsipareigojimų vykdymą. Nors pataisos įstaigos administracijai yra pateikta pažyma, liudijanti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja D. L. įdarbinti prekybos ir klientų aptarnavimo vadybininko pareigose, kai tik jis bus paleistas lygtinai, tačiau tokio pobūdžio darbo nuteistasis niekada gyvenime nėra dirbęs, todėl abejotina jo realiu įsidarbinimu ir, juo labiau, įsitvirtinimu šioje darbo srityje.

13. Skundą nagrinėjanti kolegija atkreipia dėmesį, kad D. L. dažnai nusikaltimus vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis taip pat yra vartojęs narkotinių medžiagų (kanapių, kokaino). Vis dėlto, D. L. nėra linkęs analizuoti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo dažnumo ir nejaučia, kad turėtų priklausomybę šioms medžiagoms. Taigi, nuteistojo motyvacija koreguoti narkotinių medžiagų vartojimo įpročius nėra pakankama, specialistų pagalbos jis atsisako, nors dėl alkoholio vartojimo yra kreipęsis pagalbos, lankęs Anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Vis dėlto, D. L. yra pripažinęs, jog pas psichologes individualioms konsultacijoms lankėsi tik dėl poreikio vykdyti numatytą reabilitacijos planą. Taigi, turimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms jis tinkamai neidentifikuoja ir nededa pakankamai pastangų šios problemos sprendimui. Pažymėtina, kad priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, sudalyvauti vienoje ar kitoje programoje apie alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą asmeniui bei visuomenei nepakanka norint esmingai pakeisti turimus įpročius, kurie turi įtakos D. L. nusikalstamam elgesiui.

14. Analizuojant nuteistojo mąstyseną, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo situacijos analizei trūksta gilesnio požiūrio. Nors D. L. suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardyti tik asmenines pasekmes, jam trūksta gebėjimo atpažinti ir spręsti problemas, socialinio tyrimo išvados rengėjų nuomone, gali kilti problemų dėl agresyvaus, kontroliuojančio elgesio (ankstesniuose nusikaltimuose buvo ir smurtinių epizodų). Šiame kontekste pažymėtina, jog paties nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, save jis apibūdina kaip geros širdies, nemėgstantį smurto ir melo asmenį. Neigiamų savybių ar trūkumų neįvardina. Taigi, jam trūksta savikritiškumo, jo mąstymas yra abstraktus.

15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie D. L. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bylos medžiagą neatitinkančių duomenų vertinimo nenustatyta. Priešingai, advokatas skunde pateikia netikslią informaciją, pavyzdžiui, apie tai, kad nuteistasis, be kita ko, įvykdė Komisijos jam nustatytas rekomendacijas. Iš tiesų D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstomas pirmą kartą ir Komisija nutarė jam šį institutą taikyti, taigi, jokios rekomendacijos jam nebuvo nustatytos.

16. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami D. L. elgesio pokyčiai, taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (artimi socialiniai ryšiai, teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, dalyvavimas elgesio korekcijos/prevencijos užsiėmimuose), tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. L. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.