Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) vedusiam, vidurinio išsilavinimo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d., 09 val. 06 min., Perkėlos 1C, Klaipėdoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, elektroniniu paštu pateikė bunkeriavimo važtaraščius Nr. 433 ir 433G Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui. Šie dokumentai buvo pažymėti kapitono parašu ir laivo spaudu, patvirtinančiu, kad prekės pakrautos į laivą „Optima seaways“. Patikrinus eksporto deklaracijų Nr. 20LTKC0100EK2AB860 ir 20LTKC0100EK2AB878 duomenis MDAS sistemoje, paaiškėjo, kad prekės nepateiktos muitinės išvežimo įstaigai. UAB (duomenys neskelbtini) prašymo pakrauti prekes į laivą „Optima seaways“ bylos Nr. 2020LTLU90002128 nepateikė ir prekes pakrovė be muitinės leidimo. Pagal pateiktus važtaraščius prekės buvo pakrautos 2020 m. gruodžio 25 d. 18.35 val. ir 2020 m. gruodžio 25 d. 16.20 val. į laivą „Optima seaways“, kuris išvyko 2020 m. gruodžio 26 d. 09.27 val. Tokiu būdu V. V. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ 32 straipsnyje numatyta, kad iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, vežančią ne Sąjungos prekes arba eksportuojamas Sąjungos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje Trišalėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu šis aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės postui, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. 2020 m. gruodžio 26 d., 09 val. 06 min., Perkėlos 1C, Klaipėdoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, elektroniniu paštu pateikė bunkeriavimo važtaraščius Nr. 433 ir 433G Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui. Šie dokumentai buvo pažymėti kapitono parašu ir laivo spaudu, patvirtinančiu, kad prekės pakrautos į laivą „Optima seaways“. Patikrinus eksporto deklaracijų Nr. 20LTKC0100EK2AB860 ir 20LTKC0100EK2AB878 duomenis MDAS sistemoje, paaiškėjo, kad prekės nepateiktos muitinės išvežimo įstaigai. UAB (duomenys neskelbtini) prašymo pakrauti prekes į laivą „Optima seaways“ bylos Nr. 2020LTLU90002128 nepateikė ir prekes pakrovė be muitinės leidimo. Pagal pateiktus važtaraščius prekės buvo pakrautos 2020 m. gruodžio 25 d. 18.35 val. ir 2020 m. gruodžio 25 d. 16.20 val. į laivą „Optima seaways“, kuris išvyko 2020 m. gruodžio 26 d. 09.27 val. Pakrovęs prekes į laivą be muitinės leidimo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. V. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo.

V. V. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas įvertina V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi. V. V. padarytą administracinį nusižengimą iš dalies nulėmė ir techninės kliūtys (elektroninio pašto veiklos sutrikimas), taip pat žmogiška klaida. V. V. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Teismas įvertina ir kitus V. V. charakterizuojančius duomenis – jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna nedideles pajamas, vedęs, augina nepilnametį vaiką, šeima turi finansinių įsipareigojimų bankui, tokio pobūdžio nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas nėra (b.l. 5).

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 1000 eurų, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl V. V. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda, tai yra 250 eurų. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 6 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, jam paskirti administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20127082178, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.