- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-1456-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00306-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Ž. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2014-07-01 priimtą nutarimą Nr. 889 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. teistas 2012-02-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2011-11-18 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 5 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-07-04, bausmės pabaiga – 2016-07-04.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 889 nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad yra tikimybė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog R. Ž. pasitaisė, padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir yra aplinkiniams nebepavojingas.
Šalies argumentai
R. Ž. skundu prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad yra įvykdęs socialinės reabilitacijos bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones. Pataisos namuose mokinasi, dirba, lankė socialinės reabilitacijos programas, penkis kartus buvo skatintas, yra perkeltas į lengvąją pataisos grupę. Turėtos trys nuobaudos yra nebegaliojančios. Prokurorė savo atsiliepime akcentuoja nusikaltimo pobūdį, nekalbama apie pasitaisymą. Teigia, kad pateiktas atsiliepimas tik prokurorės asmeninė nuomonė. Valstybės kaltintoja nėra pilnai susipažinusi su bylos medžiaga ir klaidingai nurodo, kad jis pažeidė anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sąlygas. Jis lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikalto. Buvo atnaujinta sena byla ir jis grąžintas į pataisos įstaigą. Prokurorės akcentuoti ankstesni jo teistumai neturi nieko bendro su šia nusikalstama veika. Prokurorė turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis pažymi, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija juo pasitiki.
R. Ž. teismui pateiktame rašytiniame pasižadėjime pasižada daugiau nebenusikalsti, gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus bei visuomenės normas. Prašo jam taikyti naują įstatymą, įsigaliojantį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., vieną kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Motyvuojamoji dalis
R. Ž. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Šiai išvadai suformuluoti, teismas vertina bylos duomenų visumą, kadangi būtina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Ž. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, turi teigiamą požiūrį į darbą, palaiko ryšius su artimaisiais, buvo paskatintas, negali būti besąlygišku pagrindu taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės charakteristikos, jam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies santykio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis teistumas R. Ž. jau septintas. Pirmasis nuteistojo susidūrimas su teisėsaugos institucijomis įvyko dar paauglystėje, tad anksti susiformavusios nusikalstamo elgesio nuostatos, manytina, apsunkina R. Ž. pastangas keisti netinkamą elgesį. Be to, jo anksčiau padaryti nusikaltimai daugiausia turtinio ir smurtinio pobūdžio, o iš socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados analizės, negalima teigti, jog nuteistojo elgsenoje bei mąstyme įvyko didelis teigiamas pokytis. R. Ž. savanoriškai nedengia priteisto civilinio ieškinio, kadangi neturi pakankamai finansinių lėšų. Artimieji finansiškai jo neremia, o pats nuteistasis nesistengia įgyti aukštesnio išsilavinimo (turi tik pagrindinį išsilavinimą), kad galėtų siekti geriau apmokamo darbo. Be to, ir konkrečių įsidarbinimo planų R. Ž. neturi. Šios aplinkybės, manytina, gali paskatinti nuteistąjį vėl ieškoti lengvo ir greito pragyvenimo šaltinio darant naujas nusikalstamas veikas. Juolab, kad nuteistasis nėra valinga asmenybė – visi ankstesni nusikaltimai padaryti kartu su kitais asmenimis, visais atvejais į nusikaltimų darymą įtraukdavo kiti asmenys.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad R. Ž. dėl padaryto nusikaltimo atsakomybę prisiima nepilnai, kaltina kitus, taigi, jis dar negeba kritiškai įvertinti savo poelgio ir atitinkamai koreguoti savo elgesio. Nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, būdamas piktas yra užpuolęs kitus. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra turėjęs alkoholio vartojimo problemų, kas didina smurtinio elgesio riziką, nes smurtas būdavo naudojamas apsvaigus nuo alkoholio. Nors R. Ž. dalyvavo keliose socialinės reabilitacijos pataisos programose, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra panaikinti ar sumažinta jų pasireiškimo tikimybė. Priešingai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis – 89 balai (pagal OASys metodiką).
Tai, kad nuteistasis pasižada gydytis nuo alkoholizmo aukštesnės instancijos teismo vertinama teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pasiryžimas gydytis nuo turimos priklausomybės yra individualus kiekvieno asmens apsisprendimo dalykas, to nereglamentuoja jokie įstatymai, todėl teismas negali plačiau pasisakyti dėl nuteistojo rašytiniame pasižadėjime nurodyto argumento, kad jam sutinkant gydytis nuo alkoholizmo, jis privalo būti paleistas iš įkalinimo vietos. Apie tokį įstatymą teismui nėra žinoma, kadangi R. Ž. tiksliai neįvardija įstatymo priėmimo ar įsigaliojimo datos, pavadinimo, todėl, manytina, atitinkamo teisės akto nuostatos nuteistojo buvo klaidingai interpretuotos. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio nuostatos skundo nagrinėjimo metu nebuvo keičiamos.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neturi tvirto šeimos palaikymo ir nors R. Ž. teigimu, santykiai su artimaisiais yra normalūs, tačiau akivaizdu, jog teigiama įtaka nuteistojo elgesiui iš artimųjų pusės sunkiai įsivaizduojama. Nuteistojo tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, du broliai taip pat anksčiau teisti laisvės atėmimo bausmėmis. R. Ž. pats šeimos nėra sukūręs, turi sugyventinę ir dukrą, tačiau jos gyvena Anglijoje, apie bendrą šeimos ateitį nekalba. Be to, ir iš psichologinės tarnybos išvados matyti, jog R. Ž. lengvabūdiškai žiūri į gyvenimą, nėra linkęs numatyti galimų sunkumų, nenumatytų aplinkybių. Nors tai jau antrasis svarstymas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pirmąjį kartą jam teiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos, tačiau vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistajam skirti paskatinimai už stropų darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos pataisos programoje savo teigiama reikšme nepersveria R. Ž. mąstymo problemų. Tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra nuteistojo pareiga, be to, geras elgesys yra įvertintas pataisos namų administracijos – R. Ž. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau neatlikta bausmės dalis apeliacinės instancijos teismo vertinimu lyginant su paskirta bausme dar yra pakankamai didelė – 2 metai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, kartu ir visuomenės insteresas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti.
Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo R. Ž. elgesio laisvėje nėra pagrindo. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. Ž. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir skiriant Komisijos pasiūlytas priemones jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.