- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-324-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22012-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria D. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 7 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį įsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 2.50 val., veikdamas kartu su O. I., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinęs automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. A. R. priklausantį 2 000 eurų vertės automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, juodos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti namo gyventojų. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
1.1. Be to, D. D. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 2.50 val. kartu su O. I. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo pagrobti automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) metu sugadino automobilio užvedimo spynelę, ištraukęs jos laidus ir bandydamas juos sujungti, tokiu būdu sugadino Robertui A. R. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 600 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytų suėmimo skyrimo pagrindų egzistavimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas vieno mėnesio ir dešimties dienų terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartimi suėmimo terminas D. D. pratęstas dešimčiai dienų, nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Paskutinį kartą D. D. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 7 d.
2. Kaltinamasis D. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, jog jam skirtas suėmimas yra per griežta kardomoji priemonė, šiuo metu ji nėra būtina, nes netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei kelio naujoms nusikalstamoms veikos užkirtimą, galima užtikrinti ir švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.
2.2. Kaltinamojo nuomone, nėra pagrindo jam taikomo suėmimo terminą pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. D. D. pažymi, jog jis nuo teismo nei nagrinėjamoje byloje, nei kitose bylose, kuriose jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nebuvo pasislėpęs. Be to, jis turi gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, sugyventine, nenustatyta, jog jis turėtų ryšių su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. D. D. teigimu, vien jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, sunkumo laipsnis, nėra absoliučiu pagrindu manyti, kad jis, bijodamas griežtos bausmės, slėpsis nuo teismo.
2.3. Kaltinamasis taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tai, kad D. D. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir neturi jokių legalių pajamų, leidžia manyti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, nei suėmimas, neužtikrintų jo dalyvavimo procese ir negalėtų užkirsti kelio naujų nusikalstamų veikų darymui. Šiame kontekste D. D. pažymi, jog iki 2018 m. lapkričio mėnesio jis dirbo, prieš tai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o išėjus į laisvę, vėl būtų įdarbintas, taigi turėtų legalių pajamų pragyvenimui, iš jų galėtų padengti bent dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo D. D. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs skundo argumentus bei susipažinęs su skundžiamos teismo nutarties turiniu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam D. D. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
6. Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, matyti, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiuo atveju pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Be to, pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, todėl nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jos terminas pratęsiamas nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, už kuriuos numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, padarymu, BPK 122 straipsnio 8 dalies sąlyga, jog suėmimas gali būti skiriamas tik nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė negu vienų metų laisvės atėmimo bausmė, nepažeista. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindais , t. y. esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. manant, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
8.1. D. D. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu bei pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos baudžiamasis įstatymas, be sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, taip pat numato ir laisvės atėmimo iki dvejų (nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, atveju) bei šešerių (nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, atveju) metų bausmes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, visgi, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju tokį manymą pagrindžia duomenys apie kaltinamojo stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimą bei faktas, kad kaltinamasis jau yra slėpęsis nuo teismo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta savo pobūdžiu daug švelnesnė, nei suėmimas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bylą perdavus nagrinėti teisme, kardomosios priemonės rūšis kaltinamajam nekeista. Nepaisant to, D. D., neatvyko į teismo posėdžius, vykusius 2019 m. sausio 3 d. bei 2019 m. vasario 15 d. Teismo šaukimas į 2019 m. sausio 3 d. teismo posėdį buvo įteiktas kaltinamojo mamai. Taigi, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai. Teismo šaukimas į sekantį teismo posėdį D. D. nebuvo įteiktas, taip pat nebuvo įvykdyta nutartis jį į teismo posėdį atvesdinti, kadangi kaltinamasis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, taip pat neatvyko į policijos įstaigą, nepaisant tinkamai įteikto šaukimo į ją atvykti. Kaltinamajam neatvykus į teismo posėdžius, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta jo paieška. Jokių svarbių nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežasčių sulaikytas kaltinamasis teismui nepateikė, kas rodo, jog jis į paskirtus teismo posėdžius neatvyko sąmoningai, piktybiškai, tokiais savo veiksmais trukdydamas teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, išnagrinėti šią baudžiamąją bylą per kuo trumpiausią laiką.
8.2. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis D. D. iki suėmimo nedirbo, nesimokė, jis yra nevedęs, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, vaikų ar išlaikytinių. Nors skunde kaltinamasis nurodo turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis su tėvais ir sugyventine, be to, nenustatyta, jog jis turėtų ryšių užsienio valstybėse, tačiau šios aplinkybės negali būti pripažįstamos pagrindu, paneigiančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pagrįstumą, kadangi jos neabejotinai egzistavo ir tuo metu, kai kaltinamasis nevykdė savo pareigos atvykti į teismo posėdžius. Be to, kaltinamojo teiginys, jog jis turi sugyventinę, nėra patvirtintas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.
9.1. Kaip jau minėta, D. D. yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą bei pasikėsinęs padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taigi patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad praeityje D. D. teistas keturis kartus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Be to, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, praeityje jis taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šie ir kiti duomenys neigiamai charakterizuoja D. D. asmenybę, suponuoja jo, kaip nusikalsti linkusio asmens, vertinimą ir leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju galimai D. D. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Pažymėtina ir tai, kad paskutiniu metu kaltinamasis administracine tvarka baustas už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus, neturėdamas dvidešimties metų, bei neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia daryti prielaidą, jog kaltinamasis yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, o tai neabejotinai didina jo tikimybę nusikalsti ir ateityje. Išdėstyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis, skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas suėmimą jam pagrįstai paskyrė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
10. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. D. D. gresiančios bausmės griežtumas, stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimas, informacija apie praeityje kaltinamojo priešingą teisei elgesį bei faktas, kad jis, perdavus bylą nagrinėti teisme, buvo pasislėpęs nuo teismo, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę, tarp jų ir intensyvią priežiūrą, kaip to pageidautų kaltinamasis, kadangi tokiu būdu nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti D. D. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą dviem mėnesiams, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.