- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-627-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22012-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. D., ir O
- Nukentėjusysis
- R. A. R.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė -laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartimi subendrintomis 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu ir 2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (kuriuo paskirta bausmė perbendrinta) bei Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo R. A. R. civilinis ieškinys atmestas.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir O. I., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su O. I., 2018 m. gegužės 11 d. apie 2.50 val. (duomenys neskelbtini), sugadinę automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. A. R. priklausantį 2000 eurų vertės automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 metų laidos, juodos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti namo gyventojų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad veikdami kartu O. I. 2018 m. gegužės 11 d. apie 2.50 val. (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo pagrobti automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, sugadino automobilio užvedimo spynelę, ištraukę jos laidus ir bandydami juos sujungti, tokiu būdu sugadino R. A. R. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajam 600 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. D. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį, sumažinti paskirtos bausmės terminą ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą nuteistajam D. D.. Nurodo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas 18 metų ir 3 mėnesių amžiaus, jo poelgis neapgalvotas, gailisi. Nukentėjusiajam atlygino žalą, nukentėjusysis pretenzijų neturi ir prašė neskirti kaltinamiesiems realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis padarė išvadas dėl netinkamų poelgių, nori dirbti ir mokytis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Be to, apylinkės teismas išsamiai pasisakė apie galimybę nuteistojo D. D. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė ar atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, neduoda jokio pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo D. D. švelninti bausmę ar atidėti jos vykdymą.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. D. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. D., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, bet jo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, praeityje teistas penkis kartus, veika padaryta neatlikus bausmės, administracine tvarka baustas, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2017 m. kovo 21 d., diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, žalingas vartojimas (t. 2, b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje padarymą. Kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju D. D. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 1 metams. Tuo remiantis, skundžiamu nuosprendžiu už šių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos mažesnės bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino apėmimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
12. Akcentuotina, kad D. D. praeityje yra 5 kartus teistas (vyrauja teistumai už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas), tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.
13. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam D. D. švelninti paskirtą bausmę.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.
15. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo D. D. atžvilgiu, nėra. Nors D. D. pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo ir pasikėsinimo padaryti apysunkį nusikaltimą padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
17. Teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam D. D., pagrindžia tai, jog teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniais nuosprendžiais net tris kartus, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, akcentuotina, jog paskutiniuoju nuosprendžiu D. D. buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimas jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, kad nuteistasis D. D. gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlygino nukentėjusiajam žalą ir nori dirbti, mokytis - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo.
18. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, o ir pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.