Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K., 2009-04-14, laikotarpyje nuo 13.43 val. iki 13.55 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, tyčia vieną kartą šovė iš revolverio „TAURUS BRASIL“ Nr. ME26499 K. K. į galvą, tuo padarydamas jam šautinę žaizdą kairiajame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, galvos minkštųjų audinių kraujosruvą, skylinį kaktikaulio lūžį, skeveldrinį kairės akiduobės viršutinės sienos lūžį, kietojo dangalo pažeidimus, smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo viršugalvio srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, ekspresinį skeveldrinį kaukolės skliauto lūžį, šautinę žaizdą viršugalvyje, dėl ko K. K. 2009-04-14, 17.15 val., Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, t. y. tyčia jį nužudė.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą vieką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dieną prieš įvykį kartu su žmona A. K. svečiavosi pas jos sesers vyrą K. K., gyvenantį Kauno rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kur sutvarkė jo namus bei kartu išgėrė alaus ir degtinės. Vėliau K. K. paprašius nepalikti jo vieno, visi trys nuvažiavo pas motiną, kur kartu pavakarieniavo, o vakare, jau sutemus, kadangi K. K. nenorėjo vykti į namus, visi trys nuvažiavo į jų butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur toliau dar vartojo alkoholį, o po to nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte pamatė, jog žmona išėjusi į darbą, todėl juodu nutarė dar išgerti. Tada davė K. K. 100 litų ir šis nuėjęs nupirko ir atnešė alkoholio, kurį dviese gėrė gulėdami kambaryje ant patiesto čiužinio ir žiūrėdami kompiuteryje įvairius juokingus siužetus, garsiai juokėsi ir jokių piktumu tarp jų nebuvo. Begeriant, K. K. nuėjo į koridorių, iš kur pasiėmęs atsinešė revolverį. Jis pasakojo, kad su kažkuo žaisdavo žaidimą, vadinamą „rusiška rulete“. Jo metu, iš revolverio išimdavo visus šovinius ir į revolverio vietą šoviniui įdėdavo kažkokį daiktą. Tačiau juodu minėto žaidimo nežaidė. K. K., gulėdamas ant patiesto čiužinio ginklą buvo pasidėjęs greta savęs ant grindų. Po to, nepamena kokiu būdu, ginklas atsidūrė jo paties rankose. Tada ginklą apžiūrėjo ir kad neįvyktų nelaimė, išėmė iš jo visus šovinius ir įsitikinęs, jog ginkle šovinių nėra likę, padėjo jį ant iš kairės čiužinio pusės esančios spintelės. Kažkuriuo tai metu, bežiūrint į kompiuterį, K. K., būdamas greta jo pusiau gulomis ant čiužinio, paprašė paduoti ginklą. Tada, atlenkęs savo kairę ranką, paėmė nuo spintelės ginklą ir žiūrėdamas į kompiuterį, padavė jį greta iš kairės pusės buvusiam pusiau gulinčioje padėtyje K. K.. Šis griebė ranka ginklą ir tuo metu įvyko šūvis. Ginklo perdavimo metu, ant jo nuleistuko piršto nebuvo uždėjęs, kokiu atstumu šūvio metu ginklas buvo nuo K. K. galvos nematė, nes žiūrėjo į kompiuterį. Nematė, prie kokių aplinkybių įvyko šūvis ir kokioje padėtyje jo metu buvo K. K., nes ginklo perdavimo metu, į jį nežiūrėjo Po šūvio jį ištiko šokas, paėmęs apžiūrėjo ginklą ir padėjo jį ant čiužinio. Bandė K. K. gaivinti, kelti, tačiau jam ginklo į dešinę ranką neįdėjo, kaip jis ten atsirado, paaiškinti negali. Tada paskambino žmonai ir draugui E. J.. Išeidamas iš buto, sumaišė K. K. ir savo mobilaus ryšio telefonus, kadangi jie buvo tokie patys, todėl per apsirikimą pasiėmė K. K.. Nusileidęs laiptais žemyn sutiktai žmonai pasakė iškviesti greitąją pagalba, o pats išvažiavo su draugu. Apie įvykį draugui nieko nepasakojo. Nuvykęs į Žaliakalnio mikrorajoną, išlipo Kanklių gatvėje ir toliau pėsčiomis nuėjo pas draugą, pravarde „Katinas“. Draugas davė jam persirengti kitą bliuzoną, nes buvo apsilaistęs sultimis. Po to dvi dienas girtavo, po ko nusprendė nueiti į policiją ir pasakyti visą tiesą. Prieš 5-6 metus buvo iš K. K. pasiskolinęs 500 eurų, tačiau po pusmečio skolą gražino.

Nors kaltinamasis M. K. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad K. K. yra jos sūnus, pastarasis gyveno kartu su žmona Ingrida ir dukterimi. Kadangi sūnus užsiiminėjo verslu, todėl turėjo įsigijęs ginklą savigynai, kurį laikydavo seife. Daugiau ginklų jis neturėjo. Sūnus jai buvo minėjęs, jog M. K. turi kažkokį medžioklinį ginklą. Apie pistoletą nieko nėra sakęs. 2009-04-13 skambino sūnui, pastarasis girtas nebuvo, sakė, jog tvarkosi, laukia grįžtančios žmonos, minėjo, jog žadėjo atvažiuoti M. K.. Po to jam daugiau neskambino. Žinojo, jog tarp sūnaus ir M. K. kartais kildavo žodinių konfliktų. Sūnus buvo minėjęs, jog jis M. K. buvo paskolinęs 600 eurų, kurių, jos manymu, šis negražino. Civilinį ieškinį 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti palaiko pilnumoje.

Nukentėjusysis J. K. parodė, jog sūnus K. K. su žmona I. ir dukterimi gyveno atskirai nuo jų Kauno rajone ir užsiiminėjo prekyba automobiliais. Sūnus turėjo įsigijęs ginklą savigynai, taip pat jis buvo minėjęs, jog M. K. taip pat turi ginklą, tačiau kokį, nėra sakęs. Taip pat sūnus jam yra sakęs, jog yra paskolinęs M. K. pinigų ir skola negražinta. 2009-04-13 žmona kalbėjo su sūnumi telefonu, pastarasis sakė, jog laukia atvažiuojančių M. K. su žmona, sakė, jog pasitvarkys kambarius. Santykiai tarp sūnaus ir M. K. nebuvo geri ir jie sueidavo tik kaip giminės. Civilinį ieškinį 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti palaiko.

Liudytoja A. K. parodė, jog mirusysis K. K. yra jos sesers I. vyras. 2009-04-13 kartu su savo vyru M. K. nuvažiavo pas K. K. į namus, kur ji sutvarkė kambarius, o K. K. su M. K. tuo metu gėrė kieme alų. Po to, visi trys nuvažiavo pas M. K. mamą, kur pavalgę cepelinų, apie 19.00 val., grįžo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur K. su M. dar gėrė degtinę, o po to nuėjo miegoti. 2009-04-14, apie 9.00 val., išėjo į darbą, o M. K. ir K. K. paliko bute miegančius. Į darbo pabaigą, apie 14 val., paskambino M. ir paprašė grįžti į namus, o iš jo balso suprato, jog nutiko kažkas negero. Grįžusi į namus, pirmame aukšte, sutiko M., kuris buvo girtas, išsigandęs ir pasimetęs, pasakęs tik, jog kviestų greitąją, nes atsitiko nelaimė, išbėgo į lauką. Atrakinusi buto duris ir įėjusi į kambarį, pamatė ant čiužinio kraujo klane kruvina galva gulintį K. K.. Pastarasis gulėjo skersai čiužinio, ant nugaros, jo galva buvo arčiau sienos, prie kurios buvo čiužinys, kojos buvo nukeiptos link kambario durų. Ginklas gulėjo ant čiužinio, tačiau ar dešinėje jo rankoje, ar netoli jos – neatsimena. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bandė prisiskambinti vyrui, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas. Atvykus greitajai med. pagalbai, netrūkus atvyko ir policijos pareigūnai. Šovinių kambaryje neieškojo, ginklo tą vakarą pas nieką nematė. Jos vyras jau senai buvo skolinęsis pinigų iš K. K., tačiau buvo skolą gražinęs.

Liudytojai S. V. ir V. G. parodė, jog 2009-04-14, apie 14.20 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žmogus su peršauta galva. Atvykus minėtu adresu, prie namo pamatė stovinčius du greitosios medicininės pagalbos automobilius, iš kurių viename jau buvo reanimuojamas K. K.. Bute buvo dvi gydytojas ir buto savininkė A. K.. Kambaryje ant grindų buvo padėta patalynė, matėsi sutepimai krauju. Taip pat matėsi, jog bute buvo vartojamas alkoholis. Sienoje ir lubose buvo matyti pažeidimai, kurios galėjo padaryti kulka. Prie televizoriaus ant staliuko gulėjo lėkštė, kurioje buvo padėtas revolveris. Kažkuri iš medikių paaiškino, jog ji išsigando į ją atsukto pistoleto, todėl paėmusi padėjo jį į lėkštutę. Buto savininkė bandė skambinti savo vyrui, tačiau neprisiskambino. Ji atrodė abejinga.

Liudytoja Ž. S. parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir jos butas ribojasi su K. butu Nr. 27. 2009-04-14 jų bute girdėjo vyrišką juoką, linksmybių garsus ir kelių vyrų pokalbį. Apie 13.00 – 13.30 val., išgirdo garsų bumbtelėjimą, kuris pasigirdo iš 27 buto miegamojo ir viskas nutilo. Po to, apie 14.00 val., pro langą pamatė du greitosios med. pagalbos automobilius. Po kiek laiko atėjo A. K. ir paprašė, kad jos vyras padėtų medikams išnešti sužalotąjį. Minėjo, jog sužalotasis yra jos sesers vyras.

Liudytoja O. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune kartu su mama L. K., seserimi Ž. S. ir jos vyru E. S.. 2009-04-14 d., apie 13 val. 30 min., kaimynų bute Nr. 27 išgirdo skardu garsą. Vėliau apie 15 val. 50 min. į duris paskambino A. K. ir paprašė E. S. pagalbos. Grįžęs E. S. pasakė, kad pas kaimynę įvyko nelaimingas atsitikimas, nes jos sesers I. vyras K. nusišovė iš šautuvo.

Liudytojas E. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009 m. balandžio mėn.14 d., būnant namuose, į duris paskambino kaimynė A. K. ir paprašė pagalbos. Nuėjęs paskui ją į jos butą, pamatė ant grindų gulintį vyrą subintuota galva, kurį padėjo medikams nunešti iki greitosios pagalbos automobilio.

Liudytojas P. B. parodė, kad K. K. yra jo pusseserės I. vyras. Jis turėjo legalų, savigynai išduotą ginklą, kitų ginklų neturėjo. K. K. jam ne kartą yra sakęs, jog M. K. pas jį sodyboje laiko ginklų bei minėjo, jog gali parodyti, tačiau jam nebūdavo noro žiūrėti. Taip pat žinojo, jog jie tarpusavyje pykdavosi. 2009-04-12 buvo nuvežęs K. K. pas draugą, sekantį rytą, jį neblaivų parvežė į namus. Bevežant pastarasis minėjo, jog atvažiuos A. su vyru tvarkyti buto, sakė, jog eis miegoti. Įvykio dieną, apie 11.50 val., kalbėjosi su K. telefonu ir pastarasis sakė, kad dar su M. truputį išgers. Taip pat girdėjo sakant „M. palauk, eisim parūkyti“.

Liudytojas E. J. parodė, kad 2009-04-14, apie 13.40 val., telefonu paskambino savo draugui M. K., kuris atsiliepęs pasakė, jog geria alkoholį su K.. Pakalbėjo su juo trumpai, girdėjosi, jog M. K. su K. K. buvo linksmai nusiteikę. Praėjus maždaug 10 minučių, paskambino M. K. ir pasakė „atvažiuok“. Atvažiavus prie jo namų, M. K. jo jau laukė kieme ir įsėdęs į jo automobilį, paprašė nuvežti į Žaliakalnį. Atvažiavus, jis išlipo Kalpoko gatvėje prie namo, kuriame gyveno jų pažįstamas, pravarde „Katinas“. M. apie įvykį nieko nepasakojo, jis buvo girtas. Vėliau maždaug po valandos paskambino M. žmona A. ir papasakojo apie nelaimę jų namuose. Pas M. K. jokių ginklų nebuvo matęs, jis yra geras žmogus.

Liudytojas R. S. parodė, 2009-04-14, apie 9.00 val., paskambino K. K. į jo mobilųjį telefoną ir šis atsiliepęs sakė, jog girtauja pas M.. Po to, K. K. paskambino apie 12 val. ir paprašė parvežti jį į namus, nes laukia grįžtančios žmonos. Nesigirdėjo sklindančio jokio triukšmo, barnių, pastarasis kalbėjo normaliai. Po to, apie 15.10 val., paskambino M. draugas E. ir pasakė, kad K. persišovė ir liepė atvažiuoti į klinikas. Žinojo, jog K. K. turėjo savigynai išduotą pistoletą, tačiau apie revolverius nieko nežino. Jis nebuvo mėgėjas nei šaudyti, nei kolekcionuoti ginklus. Išgėręs K. K. silpnybės ginklams neturėjo, „rusiškos ruletės“ nežaidė.

Liudytoja V. I. parodė, kad dirba VŠĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoja. 2009-04-14, pagal apie 14 val. gautą iškvietimą, kartu su felčere V. K., nuvyko į butą esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur rado moterį, o kitame kambaryje ant grindų patiestos patalynės gulėjo mirštantis vyriškis. Matė tame pačiame kambaryje ant staliuko gulintį pistoletą. Kartu su felčere darė tam sužeistam vaikinui masažą, bei iškvietė reanimacinę brigadą ir policiją.

Liudytoja R. T. parodė, kad dirba Kauno m. GMPS bendruomenės slaugytoja. 2009-04-14, pagal apie 14 val. gautą iškvietimą, atvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur kambaryje ant grindų pamatė gulintį vyriškį, prie kurio buvo medikų personalas - gydytoja V. I. ir felčerė V. K.. Stabilizuojant nukentėjusiojo būklę, kad netrukdytų darbui, gydytoja I. K. iš nukentėjusiojo dešinės rankos paėmė pistoletą ir padėjo jį ant spintelės. Minėtas ginklas buvo nukentėjusiojo dešinėje rankoje, vamzdžiu į grindis. Reanimuojant nukentėjusįjį, medikai buvo su medicininėmis pirštinėmis.

Liudytojas R. L. parodė, kad dirba Kauno m. GMPS vairuotoju. 2009-04-14, pagal apie 14 val. gautą iškvietimą, nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ten gydytoja V. I. su felčere V. K. nuėjo į minėtą butą, o jis pats liko laukti kieme. Parašytas, padėjo neštuvais nunešti sužeistą nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Kauno m. GMPS bendruomenės slaugytoja. 2009-04-14, pagal apie 14 val. gautą iškvietimą, nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kambaryje ant grindų pamatė gulintį sužalotą vyriškį, kurio dešinėje rankoje buvo pistoletas. Atvykus iškviestai reanimacinei brigadai, ji iš buto pasišalino.

Liudytojas D. R. parodė, kad dirba Kauno m. GMPS bendruomenės slaugytoju. 2009-04-14, pagal apie 14 val. gautą iškvietimą, kartu su gydytoja I. K., bendruomenės slaugytoja R. T. ir vairuotoju, atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kambaryje ant grindų pamatė gulintį vyriškį, kuriam iš gerklės ir pakaušio bėga kraujas, o jo dešinėje rankoje buvo pistoletas. Gydytoja I. K. ėmusi gaivinti nukentėjusįjį, kad netrukdytų darbui, paėmė iš jo rankos pistoletą ir padėjo ant spintelės. Po to, nukentėjusįjį nugabeno į klinikas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, prie lango stovi rašomasis stalas, ant kurio padėta lėkštė. Lėkštėje įdėtas revolveris „Taurus Brasil“, Nr. ME26499. Ginklo būgnelis tuščias. Rašomojo stalo apatiniame stalčiuje rasti penki šoviniai su užrašu ant tūtos dugno „Eld SPL-P38“. Prie priešais langą esančios sienos, ant grindų yra padėtas čiužinys su geltonos spalvos užtiesalu, kuris yra su rudos spalvos dėmėmis. Ant jo yra dvi pagalvės, ant kurių užvalkalų matosi rudos spalvos dėmės. Šalia pagalvių yra antklodė, ant kurios užvalkalo taip pat yra rudos spalvos dėmių. Taip pat yra rankšluostis su rudos spalvos dėmėmis. Prie čiužinio šonų yra pastatytos dvi spintelės. Ant dešinėje pusėje esančios spintelės yra padėtos dvi stiklinės, butelis mineralinio vandens „Bonaqua“, du buteliai Lietuviškos degtinės „Lithuanija“ 0,35 l. talpos, 0,5 l. „Coca Coloa“ butelis. Virš čiužinio sienoje yra kulkos rikošeto pėdsakas. Lubų aukštis 2,43 m., 1,4 cm., nuo lubų yra ovalo formos 2x3 cm., 3 mm., gylio kulkos rikošeto pėdsakas, 97 cm. atstumu nuo dešiniosios sienos. Virš jo lubose yra kulkos įėjimo anga. (1t., b.l. 10-24)

Iš specialisto išvados seka, kad K. K. mirties priežastis yra šautinis kiaurinis galvos sužalojimas: šautinė žaizda (įėjimo anga) kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, galvos minkštųjų audinių kraujosruva, skylinis kaktikaulio lūžis, skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės sienos lūžis, kietojo dangalo pažeidimai, smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo viršugalvio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, ekspresinis skeveldrinis kaukolės skliauto lūžis, šautinė žaizda (išėjimo anga) viršugalvyje. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu. K. K. mirė 2009-04-14, 17:15 val., KMUK. K. K. lavono kraujyje rasta 1,64 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 1,99 ‰ etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumą, tačiau ji neatspindi K. K. neblaivumo laipsnio galvos sužalojimo metu, nes K. K. po sužalojimo keletą valandų buvo gydomas stacionare, jam taikyta infuzinė terapija.

K. K. konstatuota:

Šautinis kiaurinis galvos sužalojimas: šautinė žaizda (įėjimo anga) kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, galvos minkštųjų audinių kraujosruva, skylinis kaktikaulio lūžis, skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės sienos lūžis, kietojo dangalo pažeidimai, smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo viršugalvio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, ekspresinis skeveldrinis kaukolės skliauto lūžis, šautinė žaizda (išėjimo anga) viršugalvyje. Sužalojimas padarytas šaunant šaunamuoju ginklu užtaisytu sviediniu, kuris turėjo savybę metalizuoti variu ir švinu (med. kriminalistinio tyrimo duomenys). Šauta buvo ne iš artimo atstumo, kadangi šautinės žaizdos (įėjimo angos) aplinkoje nėra artimo šūvio požymių. Duomenų apie galimą sviedinio kalibrą med. kriminalistinio tyrimo išvadoje duomenų nėra. Šautinio sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) kairio antakio srityje, eina per kaktikaulį, kietąjį dangalą kairio smegenų pusrutulio kaktinę - momeninę skiltis, kietąjį dangalą (viršutinį strėlinį antį), kaukolės skliauto kaulus sagitalinės siūlės srityje ir baigiasi šautine žaizda (išėjimo anga) viršugalvyje. Kanalo kryptis įstriža iš priekio atgal ir iš apačios į viršų bei kiek iš išorės į vidų (K. K. kūno atžvilgiu kūnui esant standartinėje padėtyje). Šautinis galvos sužalojimas padarytas vieno šūvio pasėkoje keleto valandų iki patekimo į stacionarą bėgyje. Šautinis galvos sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi.

Poodinė kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 1-2 paros iki mirties. Mechaniniai blauzdos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

Savo ranka K. K. galėjo susižaloti kairę blauzdą. Galvos sužalojimas padarytas ne ranka.

Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota.

Po galvos sužalojimo K. K. savarankiškų veiksmų tikimybė yra minimali.

Po šautinio galvos sužalojimo padarymo K. K. išgyveno keletą valandų. (1 t., b.l. 46-51).

Specialistas S. Mekšraitis pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog į K. K. buvo šauta iš ne mažesnio kaip 20 cm. atstumo. Į jį šauta iš apačios į viršų, kulka įėjo kairiame antakyje ir išėjo viršugalvyje.

Iš specialisto išvados seka, kad ant lipduko su mikrodalelėmis nuo K. K. kaktos yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais ginkluose „TAURUS" ir „GLOCK 17" (1 t., b.l. 69-70).

Iš specialisto išvados seka, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto 2009-04-14 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, rankenos (pažymėta mėg. Nr. 3) rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno asmens biologiniai pėdsakai. Šio asmens genotipas sutampa su M. K. genotipu. Ant tirti pateikto ginklo (pažymėta mėg. Nr. 4) rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. K. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000005 %.

Ant tirti pateiktų K. K. rankų nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 5, Nr. 6) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000001%. (1 t., b.l. 76-78)

Iš specialisto išvados seka, kad vienas rankos piršto pėdsakas rastas 2008-04-14 įvykio vietos apžiūros metu bute, Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nukopijuotas ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokštelės, tinkamas asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai ant pateiktų tirti daktiloskopinės plokštelės, revolverio ir penkių šovinių, netinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas yra paliktas K. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu. (1 t., b.l. 80-81)

Iš specialisto išvados seka, nurodyta, kad tarp tirti pateiktų dviejų ginklų:

-vienas ginklas yra .38 kalibro revolveris „TAURUS-BRASIL" Nr. ME 26499, skirtas šaudyti .38 kalibro " Special" šoviniais;

-kitas ginklas yra 9 mm kalibro pistoletas „GLOCK-17" Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro "Luger"(„Parabellum") šoviniais. Tirti pateikti abu ginklai yra tinkami šaudyti ir yra tvarkingi šaunamieji ginklai.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, tarp jų ir tirti pateikti .38 kalibro revolveris „TAURUS-BRASIL" ir 9 mm kalibro pistoletas „GLOCK-17", yra priskiriami prie "B" kategorijos šaunamųjų ginklų.

Iš tirti pateiktų ginklų - .38 kalibro revolverio „TAURUS-BRASIL" ir 9 mm kalibro pistoleto „GLOCK-17" po paskutinio jų valymo buvo šauta. Nustatyti, prieš kiek laiko iš jų buvo šauta, negalima, kadangi nėra moksliškai pagrįstos metodikos.

Tarp tirti pateiktų penkiolikos šovinių:

-penki šoviniai, pateikti kartu su revolveriu, yra .38 kalibro „Speeial" šoviniai, skirti įvairių modelių .38 kalibro revolveriams „Taurus", „Smith & Wesson", „Sportarms" bei kitiems to paties kalibro revolveriams;

-dešimt šovinių pateiktų pistoleto šovinių dėtuvėje, yra 9 mm kalibro „Luger" („Parabellum") šoviniai, skirti 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams Glock, ČZ, Beretta, Brauning, Walther, Astra, Borchard-Luger, pistoletams-kulkosvaidžiams USI, M P bei kitiems to paties kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams.

Tirti pateikti .38 kalibro šoviniai „Special" yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio „TAURUS-BRASIL", o pateikti 9 mm kalibro šoviniai „Luger" („Parabellum") yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto „GLOCK-17".

Tirti pateikta kulka yra fabrikinės gamybos .38 kalibro "Special" šovinio iššauta, deformuota kulka.

Pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto .38 kalibro revolverio „TAURUS-BRASIL" (1 t., b.l. 86-92).

Iš specialisto išvados seka, kad ant tirti pateiktos patalynės (2 pagalvės užvalkalų, antklodės užvalkalo ir lovos čiužinio užvalkalo) rasti pilkšvai žalios spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su M. K. sportinių kelnių trikotažo dominuojančiais pluoštais.

Ant tirti pateiktų M. K. drabužių (sportinių kelnių ir bliuzono) rasti margi (balti su raudonos ir geltonos spalvų dažų dalelėmis ant pluošto, balti su raudonos spalvos dažų dalelėmis ant pluošto, balti su geltonos spalvos dažų dalelėmis ant pluošto, balti su tamsiai purpuriškai raudonos spalvos dažų dalelėmis ant pluošto) medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su dviejų pagalvės užvalkalų ir antklodės užvalkalo audeklų atitinkamais pluoštais.

Tikėtina, kad M. K. drabužiai (sportinė kelnės ir bliuzonas) kontaktavo su patalyne (dviem pagalvės užvalkalais, antklodės užvalkalu ir lovos čiužinio užvalkalu).

Ant tirti pateiktų K. K. drabužių (džinsinių kelnių ir marškinėlių) rasti pilkšvai žalios spalvos medvilnės pluoštai, yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su M. K. sportinių kelnių trikotažo dominuojančiais pluoštais.

Ant tirti pateiktų M. K. drabužių (sportinių kelnių ir bliuzono) rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš K. K. džinsinių kelnių ar kitų džinsinių gaminių audeklų, negalima dėl tyrimo rezultatų apibendrinime nurodytų priežasčių. (1 t., b.l. 107-114)

Iš specialisto išvados seka, kad K. K. lavono kairio antakio srities odos žaizda yra šautinė - šūvio įėjimo žaizda. Artimo šūvio požymių kairio antakio srities odos išpjovoje su žaizda nėra - šauta iš atstumo, kuriame papildomi šūvio veiksniai neveikia. K. K. lavono kairio antakio srities šautinės įėjimo žaizdos ir ginklo tarpusavio padėtis šūvio metu buvo priešpriešinė (1 t., b.l. 119-124).

Iš specialisto išvados seka, kad nenuspaudus nuleistuko arba nepilnai atlaužus gaiduką iš revolverio „TAURUS“ Nr. ME26499 šūvis neįvyksta (1 t., b.l. 128-129).

Iš 2009-06-04 įtariamojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įtariamasis M. K. parodė čiužinį, ant kurio sėdėjo su K. K. ir išgėrinėjo. Po to parodė, kaip revolverį padėjo ant šalia čiužinio stovėjusios spintelės ir kaip iš revolverio išėmė šovinius ir sudėjo į spintelės stalčių. Įtariamajam gulint pusiau sėdomis ant čiužinio, K. K. irgi gulėjo pusiau sėdomis, įtariamajam iš kairės pusės. Įtariamasis parodė, kaip paėmė revolverį nuo spintelės ir jį laikydamas kairėje rankoje, atlenkęs ranką link galvos, padavė K. K.. Tuo metu K. K. dešinės rankos apatine delno dalimi sumušė revolveriui per viršutinę jo dalį, užkliudydamas gaiduką, po ko įvyko šūvis (2 t., b.l. 133-134).

Iš 2010-02-11 įtariamojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, jog įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įtariamasis M. K. parodė jo ir K. K. tarpusavio padėtį jiems pusiau sėdomis gulint ant čiužinio, nurodė, kad tarp jų ir sienos galimai buvo pagalvės. Įtariamasis nurodė, kad tiksliai neprisimena savo ir K. K. kūnų padėties įvykio metu. Tarp įtariamojo padėto manekeno dešinio peties ir įtariamojo kairio peties yra 40 cm. atstumas. Tada įtariamasis parodė, kaip paėmė nuo spintelės revolverį, jį laikydamas kairiąja ranka, delnu ir pirštais apėmęs ginklo kriaunas ir nuleistuko skliautelį, atlenkė ranką link K. K. galvos taip, kad ginklo vamzdis buvo nukreiptas į K. K. galvą. Prie ginklo nuleistuko įtariamasis piršto pridėjęs nebuvo. Tuo metu K. K. lenkdamasis į priekį galimai dešine ranka griebė už ginklo, užkliudydamas gaiduką, po ko įvyko šūvis. Kokioje padėtyje K. K. buvo galva, kai įvyko šūvis – įtariamasis negalėjo pasakyti, nes jis tuo metu žiūrėjo į kompiuterį (2 t., b.l. 135-136).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavęs balistikos specialistas T. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nenuspaudus revolverio nuleistuko, šūvis įvykti negalėjo. Kad įvyktų šūvis, kažkas jį turėjo nuspausti. Pats nukentėjusysis, pagal šūvio trajektorijas, nuleistuko nuspausti negalėjo. Jis turėjo laikydamas ginklą rankoje, jį apsukti vamzdžiu į save ir tada jo nuleistuką spausti. Pats nusišauti nukentėjusysis negalėjo, kažkas turėjo į jį šauti. Ranka kliudžiaus revolverio gaiduką, šūvis negali gautis. Kad įvyktų šūvis, turėjo užkliudyti apatinę ginklo dalį, tai yra nuspausti nuleistuką. Tvirtina, jog nykščiu, ar kitu pirštu pats nuspausti revolverio nuleistuko nukentėjusysis negalėjo. Atlaužus gaiduką šūvis neįvyksta. Atsidarius būgnelį matyti kiek jame yra šovinių. Šoviniai iš būgnelio išsiima visi kartu. Jie buvo išimti po šūvio. Šoviniai iš tokio ginklo išimami paspaudus mygtuką, tada atlenkiamas būgnelis, su grūstuvu išimami šoviniai.

Iš kompleksinės teismo medicinos, balistinės, trasologinės ekspertizės išvados seka, kad:

1.Tam, kad užtaisyti .38 kalibro revolverį TAURUS BRASIL, nuspaudus į priekį fiksatoriaus mygtuką, būgnelis atlenkiamas į kairę. Į būgnelio kameras įstatomi .38 Special kalibro šoviniai ir būgnelis uždaromas. Fiksatorius fiksuoja būgnelį uždarytoje padėtyje. Tokiu būdu revolveris būna paruoštas šaudymui.

2. Revolverio TAURUS BRASIL paleidžiamasis skeliamasis mechanizmas yra dvejopo veikimo ir iš revolverio galima šaudyti dvejopai. Vienu būdu šaudoma gaiduką atlaužiant bei užfiksuojant kovinėje padėtyje ranka ir paleidžiant jį iš kovinės (atlaužtos) padėties nuspaudžiant nuleistuką. Kitu būdu šaudoma gaiduką atlaužiant ir jį paleidžiant nuleistuko nuspaudimu.

3. Po šaudymo šautos tūtelės ar neiššauti šoviniai iš revolverio TAURUS BRASIL išimami iš atidaryto būgnelio, nuspaudžiant ekstraktoriaus ašelę. Ekstraktoriaus žvaigždutė išstumia iš būgnelio kamerų iškart visas tūteles ar neiššautus šovinius. Techninės galimybės, kad ekstraktorius išstumtų ne visus, o tik dalį šovinių ar šautų tūtelių iš būgnelio kamerų, nėra.

4. Užtaisytas revolveris TAURUS BRASIL yra kovinėje parengtyje esant gaidukui tiek kovinėje (atlaužtoje), tiek nuleistoje padėtyje.

Norint, kad iš tirti pateikto revolverio TAURUS BRASIL įvyktų šūvis gaidukui esant nuleistoje padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 5,5 kG jėga, norint, kad iš tirti pateikto revolverio TAURUS BRASIL įvyktų šūvis gaidukui esant atlaužtoje (kovinėje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 1,5 kG jėga.

6. Iš tirti pateikto revolverio TAURUS BRASIL šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta paleidžiant tiek pilnai, tiek nepilnai atlaužtą gaiduką.

7. Šūvis iš tirti pateikto revolverio, nukentėjusiajam ranka užkliudžius viršutinėje ginklo dalyje esančias dalis, įvykti negalėjo.

8. Įtariamojo M. K. 2010-02-11 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis šūvis iš tirti pateikto revolverio įvykti negalėjo esant gaidukui tiek kovinėje (atlaužtoje), tiek nuleistoje padėtyse.

9. Šūvis iš tirti pateikto .38 kalibro revolverio TAURUS BRASIL gali įvykti, jeigu per neatsargumą būtų nuspaustas nuleistukas.

10. Remiantis kriminalistinėje literatūroje esančiais duomenimis bei ekspertinės praktikos patirtimi, galima teigti, kad, jeigu šaunant iš revolverio TAURUS BRASIL, artimo šūvio požymiai, matomi vizualiai, nepasireiškia, tai šauta buvo iš didesnio nei 20 cm atstumo. Tiriamuoju atveju pasisakyti apie konkretų šūvio atstumą negalima, kadangi odos žaizdos buvo apdorotos chirurgiškai.

11. Šūvio kryptis buvo ir priekio atgal, iš apačios į viršų ir kiek iš kairės į dešinę, nukentėjusiojo galvos atžvilgiu.

Ekspertas E. Burzdikas pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog šūvis nukentėjusiajam buvo iš priekio, ginklas taip pat buvo nukentėjusiajam iš priekio. Kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis šūvio metu nėra galimybės nustatyti, nes galva yra paslanki kūno atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2011-03-23 metu (t. 4, b. l. 67), kaltinamasis M. K. jau paaiškino, jog 5 šovinius iš revolverio jis išėmė ryte. Po to, abu su K. K. paeiliui ėjo pirkti į parduotuvę degtinės, todėl mano, jog yra tikimybė, jog jam išėjus, K. K. ginklą galėjo paimti. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuojant jo parodymus, buvo neteisingai tyrėjo suprastas, jis parodė, jog perduodant ginklą, jo paties pirštas buvo revolverio kilpoje greta nuleistuko, tačiau nuleistuko pirštu nelietė.