- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 2-204-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00634-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- BUAB „Inrent“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, A. V., „IF P&C Insurance“
Trečiųjų asmenų: AB SEB bankas atstovams adv. G. M., adv. pad. G. A.; „IF P&C Insurance“ filialo atstovui adv. D. Č.,
Trečiajam asmeniui A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl statybos defektų pašalinimo patirtų nuostolių atlyginimo pagal bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“, A. Š. individualiai įmonei, UAB „Statinių projektavimo biuras“, tretiesiems asmenims AB SEB bankas, „IF P&C Insurance“ filialui, A. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutuojančios UAB „Inrent“ atstovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 890 083,57 Lt žalos bei 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. UAB „AKS projektai“ (generalinis rangovas) ir UAB „Kavaska“ sudarė rangos sutartį dėl pastato – sandėlio Šilagalio kaime, Panevėžio rajone statybos. 2008 m. liepos 10 d. susitarimo pagrindu ieškovas pakeitė UAB „Kavaska“ pagal rangos sutartį ir perėmė statybos objekto užsakovo teises ir pareigas. 2008 m. liepos 14 d. ieškovas su A. Š. IĮ (techninis prižiūrėtojas) sudarė darbų atlikimo sutartį, kurios pagrindu techninis prižiūrėtojas įsipareigojo vykdyti pastato statybos techninę priežiūrą. 2008 m. liepos 16 d. ieškovas su UAB „Statinių projektavimo biuras“ (projekto prižiūrėtojas) sudarė projekto vykdymo priežiūros sutartis, kurios pagrindu projekto prižiūrėtojas įsipareigojo atlikti pastato statybos projekto vykdymo priežiūrą.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi UAB „Inrent“ iškelta bankroto byla ir administratorius perėmęs įmonės turtą, pastebėjo, kad pastatas – sandėlis yra avarinės būklės. Kad išvengtų neigiamų pasekmių ėmėsi veiksmų avarijos padariniams pašalinti. Jo iniciatyva UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2010-11-30 atliko ekspertizę, kuri nustatė, kad genrangovas nekokybiškai atliko pastato statybos darbus, o techninis prižiūrėtojas ir projekto prižiūrėtojas neužtikrino, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą ir kad statinys būtų statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir techninių specifikacijų reikalavimų. Dėl atsakovų kaltės įvyko pastato stogo griūtis ir bankroto administratorius, siekdamas išvengti viso pastato sugriuvimo, su AB SEB bankas ir UAB „Euromonta“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kuria UAB „Euromonta“ įsipareigojo atlikti pastato stogo remonto darbus, o AB SEB bankas sutiko darbus finansuoti. AB SEB bankas už stogo remontą UAB „Euromonta“ sumokėjo 890 083,57 Lt. Teigia, kad darbų atlikimo būtinybė atsirado dėl atsakovų netinkamai vykdytų prisiimtų įsipareigojimų, todėl jie turi pareigą solidariai atlyginti padarytą žalą. Mano, kad atliktos ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovai yra atsakingi už padarytą žalą.
Trečiojo asmens ieškovo pusėje AB SEB bankas atstovai sutinka su ieškovo reikalavimais, prašo ieškinį tenkinti. Jo nuomone byloje yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų solidariai civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, kad atsakovas UAB „AKS projektai“ netinkamai įvykdė 2007-08-24 rangos sutartimi prisiimtas bei įstatymuose jam, kaip rangovui numatytas pareigas; nesilaikė statinio techninio projekto, buvo pažeisti STR 2.01.01 (1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimai, kas lėmė statinio stogo griūtį. Netinkamai vykdė savo pareigas pastato statybos metu ir techninis prižiūrėtojas A. Š. IĮ: nepatikrino ar nepastebėjo, kad rangovas UAB „AKS projektai“ stogo įrengimo darbus vykdo nesilaikydamas techninio projekto bei statybos teisės aktų, nepatikrino atliktų stogo įrengimo darbų kokybės. Atitinkamai neįvykdė 2008-07-14 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui. Atsakovas UAB „Statinių projektavimo biuras“ taip pat savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie ieškovui atsiradusios žalos, nes nepastebėjo statybos darbų nukrypimų nuo techninio projekto, ištaisyti trūkumų rangovo nepareikalavo, todėl pažeidė tiek STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ reikalavimus, tiek 2008-07-16 projekto vykdymo priežiūros sutarties nuostatas. Dėl atsakovų netinkamo pareigų vykdymo įgriuvo stogas, todėl atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad logistikos sandėlio konstrukcinės dalies darbo projektas buvo neekspertuotas. Techninį, ir darbo projektus parengė UAB „Statinių projektavimo biuras“. Ekspertas nustatė, kad sandėlio stogo konstrukcija pastatyta nesilaikant STR ir kitų teisės norminių aktų, darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių ir darbo projektas nėra techninio projekto tąsa, o dalis įgriuvusio stogo neatitiko stiprumo sąlygų. Visa tai patvirtina, kad projektuotojas visiškai atsakingas už darbo projekto atitikimą techniniam projektui. Statybos techninis prižiūrėtojas per visą statybos laiką turėjo tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal projektą, laikantys įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų. Kadangi darbo projektas buvo neekspertuotas ir techninis prižiūrėtojas leido pagal jį statyti, jis taip pat atsakingas už žalą. Atsakovas UAB „AKS projektai“, būdamas rangovu, neturėjo teisės statyti statinio pagal neekspertuotą projektą. Eksperto L. U. išvadas prašo vertinti kritiškai, nes nustatęs pažeidimus, jis konstatavo, kad avarija įvyko dėl ant stogo susikaupusio vandens ir stogo nešildymo.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Statinių projektavimo biuras“ atstovas prašo ieškinį atmesti. Nesutinka su ieškovo ir trečiojo asmens AB SEB bankas argumentais, kad dėl įvykusio stogo griūties yra statinio projekto prižiūrėtojo kaltė. Civilinis kodeksas nenumato atsakomybės dėl statinio griūties atsakovui, kaip statinio projekto priežiūrą atliekančiam subjektui. Nurodo, kad statinio projekto priežiūros vadovas negalėjo ir neprivalėjo kontroliuoti statinio denginio pakloto teikiamų medžiagų kokybės ir jų montavimo atlikimo technologijos ir už tai neatsako. Pagal ieškovo pateiktas UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ išvadas stogo griūtis įvyko netinkamai eksploatuojant pastatą. Ieškovo eksploatuojamas pastatas ir stogas buvo šildomi elektra, kad per įrengtas įlajas išbėgtų ištirpęs sniegas. Kadangi pastate buvo ilgą laiką atjungta elektra, stogo įlajų šildymas neveikė ir natūralu, kad ėmus tirpti susikaupusiam sniegui, stogas įlūžo. Be to, susikaupęs sniegas buvo valomas nuo pastato stogo neturint tam projektuotojo paruoštų valymo schemų. Statinio naudotojas, įvykus stogo avarijai, neinformavo apie ją nei įgaliotų institucijų, nei pastato projektuotojų, nei techninės apžiūros vadovų; stogo remontui nepakvietė jį stačiusios statybinės organizacijos, o be konkurso sudarė sutartį su kita statybine organizacija, tuo galimai didindamas stogo remonto kainą. Statinį remontuojančiai organizacijai už stogo remontą sumokėjo ne pagal pasirašytą sutartį, o žymiai daugiau taip padidindamas darbų kainą. Teigia, kad pagal STR 1.10.01:2002 „statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nuostatas ieškovas privalėjo apie avariją pranešti valstybinei institucijai, turėjo būti sudaryti komisiją, įvykusios avarijos priežastims nustatyti. To nepadarius, atsako pats statinio savininkas, t. y. ieškovas. Patvirtino, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovė „IF P&C Insurance“ AS filiale.
Atsakovo A. Š. IĮ atstovai nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo ieškinį atmesti. Mano, kad ieškovas nesikreipdama į atitinkamas institucijas dėl avarijos, stogo griūties, neinformuodamas apie avariją atsakovų, siekia nuslėpti tikrąsias pastato stogo griūties priežastis ir dėl to atsakingus asmenis. Kadangi nustatyta tvarka nebuvo atliktas tariamai įvykusio pastato griūties tyrimas, todėl mano, kad už bet kokios žalos atsiradimą yra atsakingas pats ieškovas. Ieškovas nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo A. Š. IĮ tariamai kalti veiksmai ir kaip jie įtakojo tariamos žalos atsiradimą, o pagal 2007-08-24 rangos sutarties priedo 6.2 p. ir 8.1 p. civilinė atsakomybė gali kilti atsakovui RUAB „AKS projektai“, o ne atsakovui A. Š. IĮ. Pastatas ilgą laiką nebuvo naudojamas, jo techninė priežiūra nebuvo atliekama. Ekspertizė aiškiai atsakė, jog pastato denginio griūtis įvyko neteisingai eksploatuojant pastatą, dėl ko užšalo lietaus nuotekų šalinimo sistema. Visiškai sutinka su šia išvada, nes nustatyti STR pažeidimai yra formalūs ir nebuvo priežastimis, dėl kurių įvyko stogo griūtis. Mano, kad dėl įvykusios pastato stogo denginio griūties yra atsakingas ieškovas ir, eksploatuojant pastatą, jo pasirinktas techninis prižiūrėtojas, turėjęs užtikrinti stogo tinkamą eksploatavimą. Už pastato denginio remontą mokėjimus atliko trečiasis asmuo AB SEB bankas, todėl mano, jog BUAB „Inrent“ nėra tinkamas ieškovas. Teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senatį. Pagal bylos duomenis ieškovas apie stogo denginio defektus sužinojo 2010-09-16, todėl per protingą terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, privalėjo raštu pareikšti pretenzijas atsakovams, tačiau to nepadarė, pažeisdamas imperatyvią įstatymo nuostatą. Ieškovas pretenziją atsiuntė tik rangovui ir jau po to, kai atliko stogo atstatymo darbus. Ieškinys pareikštas 2011-11-28, t. y. praleidus 1 metų senaties terminą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Prašo iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo restruktūrizuojamos UAB „AKS projektai“ atstovas nesutinka su ieškiniu, laiko jį nepagrįstu. Jo manymu, ieškovas nepagrindė statytojo atsakomybės už įvykusią avariją. Pagal CK 6. 697 str. 5 d. ieškovas, per garantinį laikotarpį nustatęs objekto defektus, privalėjo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenzijas rangovui. STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 12 p. imperatyviai numato, kad statinio ekspertizė atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, arba viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą reikalavimu tais atvejais kai „įvyko statomo ar naudojamo statinio avarija, ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėjus statinio deformacijas“. Šis reikalavimas valstybės institucijos yra pateikiamas statinio savininkui, t. y. ieškovui, raštu, tačiau byloje tokio reikalavimo nėra. Byloje nėra ir valstybės institucijos inicijuotos ir atliktos naudojamo statinio avarijos ekspertizės, o tai yra labai svarbus dokumentas, kuris leistų nustatyti tikrąsias avarijos priežastis. Be to, ieškovas privalėjo informuoti apie avariją UAB „AKS projektai“, tačiau to nepadarė, taip pažeidė Statybos įstatymo 25 str., STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ reikalavimus, t. y. neatliko imperatyviai privalomų veiksmų ir tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovas veikė nesąžiningai, galimai siekė nuslėpti tikrąsias stogo griūties priežastis ir už tai atsakingus asmenis. Atsakovui neatsirado pareiga ištaisyti defektus, nes buvo pažeista kooperavimosi pareiga. Iš ekspertizės akto matyti, kad stogo griūtis įvyko neteisingai eksploatuojant pastatą. Atsakovui žinoma, kad dėl lėšų stokos ieškovui buvo atjungta elektros energija ir todėl neveikė lietaus šalinimo sistemoje sumontuota šildymo įranga, neleidžianti užšalti lietaus šalinimo sistemai. Taigi, ieškovo nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo kaltės. Nurodo, kad ieškovo rangos sutartis su UAB „Euromonta“ taip pat nepatvirtina reikalaujamų nuostolių, nes pagal šią sutartį buvo atliekami ne tik sandėlio denginio dalies remonto darbai, bet ir kiti papildomi sutartyje nenurodyti darbai.
Trečiasis asmuo, draudimo bendrovė „IF P&C Insurance“ AS filialas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovo UAB „Statinių projektavimo biuras“ civilinė atsakomybė buvo drausta kaip statinio projektuotojo. Ieškovas su UAB „Statinių projektavimo biuras“ 2008-07-16 sudarė projekto vykdymo priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovas vykdė pastato projekto vykdymo priežiūrą. Tokios paslaugos neįeina į statinio projektavimo sąvoką ir reikalavimai atlyginti žalą, kylančią iš tokios sutarties vykdymo, nėra draudimo objektas pagal sudarytą draudimo sutartį. Be to, pagal draudimo taisyklių nuostatas, draudėjas privalėjo raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, pranešti apie reikalavimą atlyginti žalą. Kuomet draudėjas apie įvykį nepraneša, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Atsakovas UAB „Statinių projektavimo biuras“ nesikreipė į draudimo bendrovę, nors apie jam pareikštus reikalavimus sužinojo 2011-11-24. Be to, mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginio iš atsakovo, nes bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad stogo griūtis įvyko dėl neteisingo pastato eksploatavimo.
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvęs UAB „Inrent“ vadovas, atleista įmonei iškėlus bankroto bylą. Pastatas – sandėlys buvo UAB „Inrent“ nuosavybė, buvo išnuomotas UAB „Maxima“, tačiau sutartis dėl prasidėjusių ginčų su SEB banku 2009-12-31 buvo nutraukta. Dėl didelių įmonės skolų už elektrą, nuo 2010-01-01 buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, o žiema buvo labai šalta ir buvo daug sniego. Pastatas buvo neeksploatuojamas, tik saugomas apsaugos darbuotojų, kurie apeidavo jį, apžiūrėdavo. Kai pastebėjo įlinkusį stogą, pradėjo kasti nuo jo sniegą, tačiau pavasarį sniegas ėmė tirpti ir stogo įdubime susikaupė vanduo. Kad išvengti griūties, šaudė į stogą, kad per skyles vanduo išbėgtų. Apie grėsmingą padėti informavo akcininkus, SEB banką, tačiau niekas nenorėjo investuoti į bankrutuojančią įmonę. Stogas neatlaikė vandens sunkumo ir įgriuvo. Jo nuomone, stogas buvo padarytas gerai, tačiau atjungus elektrą, nebebuvo šildomas ir dėl to jis įlinko, o vėliau ir įgriuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „AKS projektai“ (generalinis rangovas) ir UAB „Kavaska“ (užsakovas) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė rangos sutartį dėl logistikos sandėlio Šilagalio kaime, Panevėžio rajone statybos. 2008 m. liepos 10 d. susitarimo pagrindu užsakovo teises ir pareigas minėtoje rangos sutarties perėmė ieškovas. Pagal rangos sutartį generalinis rangovas (UAB „AKS projektai“) darbus užbaigia iki 2008-12-01 (t. 1, b. l. 8-15). Ieškovas ir atsakovas A. Š. IĮ (rangovas) 2008 m. liepos 14 d. sudarė darbų atlikimo sutartį, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo vykdyti objekto „Terminalas su administracinėmis patalpomis“, statomo Šilagalio kaime, Velžio seniūnijoje, techninę prižiūrą. 2008 m. liepos 16 d. ieškovas su atsakovu UAB „Statinių projektavimo biuras“ (vykdytojas) sudarė projekto vykdymo priežiūros sutartį, kurios pagrindu vykdytojas įsipareigojo atlikti logistikos terminalo su administracinėmis patalpomis ir lauko inžinieriniais tinklais, Šilagalio k., Velžio sen., Panevėžio r., projekto vykdymo priežiūrą (t. 1, b. l. 126-129).
Pastatas – sandėlis su administracinėmis patalpomis, aikštele, tvora ir lauko inžinieriniais tinklais 2009-02-27 aktu pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b. l. 107-113).
Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi UAB „Inrent“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto eiga“, nutartis įsiteisėjo 2010-09-16 (t. 1, b. l. 16-21, 22-30).
Bankroto administratorius, nustatęs, kad pastatas-sandėlis yra avarinės būklės, kartu su trečiuoju asmenimi AB SEB bankas ir UAB „Euromonta“ (rangovas) 2010-12-17 sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo pagal sutartyje ir jos prieduose nustatytas sąlygas atlikti pastato stogo remonto darbus, taip pat atlikti ir perduoti ieškovui kitus sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus. Sutarties kaina 696 785 Lt įskaitant PVM (sutarties 11.1 p.). Už atliktus darbus pagal šią sutartį AB SEB bankas sumokėjo 890 083,57 Lt (t. 1, b. l. 35-46, 81-91). Ieškovas 2011-11-17 atsakovui UAB „AKS projektai“ pateikė pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo ir prašė per 2 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo į BUAB „Inrent“ sąskaitą pervesti 886 193,42 Lt sumą už nekokybiškai atliktus darbus (t. 1, b. l. 111-116).
Ieškovas reikalavimą dėl 890 083,57 Lt nuostolių atlyginimo reiškia atsakovams, prašydama šią sumą priteisti solidariai CK 6. 650, 6. 695 straipsnių pagrindais.
Dėl atsakovo A. Š. IĮ reikalavimo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovo A. Š. IĮ atstovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį pagal CK 6. 667 straipsnio nuostatas. Teigia, kad ieškovas apie statinio denginio dalies avariją sužino 2010-09-16, o ieškinį pareiškė 2011-11-24, todėl praleido vienerių metų ieškinio senatį.
Teismas konstatuoja, kad pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra. Ieškovas atsakovų atsakomybę kildina iš pažeidimų, padarytų nukrypstant nuo normatyvinių techninių statybos dokumentų reikalavimų ir siekia žalos atlyginimo už atsakovų atliktų darbų defektų pašalinimą, todėl tokiam reikalavimui netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, todėl ieškovas ieškinio senaties nepraleido.
Dėl nuostolių atlyginimo.
Pagal CK 6.696 straipsnio 1 dalies nuostatas už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Projektuotojas arba statybos techninis prižiūrėtojas gali būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo ne dėl projektavimo ar konstrukcinių defektų arba ne dėl nepakankamos statybos darbų priežiūros ar kontrolės, o dėl rangovo ar užsakovo kaltų veiksmų. Rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos parinko užsakovas, kaltės arba dėl užsakovo kaltų veiksmų (CK 6. 696 str. 2, 3 d.). Taigi, sprendžiant atsakomybės dėl objekto (dalies stogo dangos) sugriuvimo klausimą, būtina nustatyti ar yra atsakovų kaltė dėl dalies stogo dangos griūties.
Ieškovas atsakovų kaltę grindžia UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“ statinio ekspertizės, atliktos 2010-11-10, aktu ir teismo paskirtos ir eksperto L. U. atliktos ekspertizės išvadomis (t. 2, b. l. 70-75, t. 4, b. l. 265-280). Teigia, jog dalis stogo įgriuvo dėl to, kad sandėlio stogo konstrukcija pastatyta nesilaikant STR ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų, o įgriuvusio stogo dalis neatitinka stiprumo sąlygų. Kadangi statinio darbo projektas nebuvo ekspertuotas, techninis prižiūrėtojas neturėjo teisės pritarti statybai.
Teismas nesutinka su ieškovo ir trečiojo asmens AB SEB banko argumentais, kuriais jie grindžia atsakovų kaltę dėl stogo įgriuvimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo pareigų vykdymo reikalauja tik iš atsakovų, o apie savo pareigas ir aplaidumą nutyli.
Projektuotojas, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – Statybos techninio reglamento (toliau- STR) 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas (ieškovas) ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių; pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių; užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis; pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas ir kt. (Statybos įstatymo 25 str. 2 d.). Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Statybos techninio reglamento (toliau- STR, Reglamentas) 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nuostatos yra analogiškos (Reglamento 13 punktas). Pažymėtina, kad šis reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių kompetenciją ir veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.
Reglamento 4 punktas nurodo, jei įvyko statybinių konstrukcijų griūtis pavojingo objekto statinyje (o ieškovui priklausantis logistikos sandėlis toks ir yra), kuriame nėra pavojingųjų medžiagų ir griūtis įvyko ne dėl kito pavojingo objekto avarijos, tokios konstrukcijų griūtys tiriamos šiuo reglamentu nustatyta tvarka. Avarijos tyrimas privalomas visais statybinių konstrukcijų griūčių atvejais nepriklausomai nuo nugriuvusių konstrukcijų kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės formos, griūties priežasčių bei pasekmių, įskaitant žemės nuošliaužas statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose (kai atsidengia statinio ar jo dalies pamatai ar jų dalis, atsiranda statinio ar jo dalies laikančiųjų konstrukcijų įtrūkimai arba keliančios grėsmę statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui deformacijos), statybų iškasose ar pylimuose (Reglamento 8 punktas). Už avarijos nuslėpimą, jos tyrimo vilkinimą, trukdymą tyrimui arba klaidinančios informacijos apie jos aplinkybes teikimą įstatymų nustatyta tvarka atsako 13 punkte nurodytas statytojas (rangovas) arba statinio savininkas (ieškovas, Reglamento 37 punktas).
Taigi, norminiai aktai pakankamai aiškiai reglamentuoja ieškovo, kaip statinio savininko ir naudotojo, pareigą apie įvykusią avariją pranešti atitinkamoms institucijoms. Ieškovas šios pareigos nevykdė, apie stogo dalies įgriuvimą niekam nepranešė, nereikalavo, kad rangovas, atsakovas UAB „AKS projektai“, pašalintų defektus, jei manė, kad stogas įgriuvo dėl rangovo statybos defektų. Tik 2011-11-17 ieškovas rangovui UAB „AKS projektai“ pateikė pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. jau po to, kai avarijos padarinius pašalino UAB „Euromonta“. Duomenų, kad UAB „Euromonta“ atlikti stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti, nepateikta. Ieškovo atstovas patvirtino, kad komisija darbams priimti sukviesta nebuvo.
UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“, atlikusi stogo konstrukcijų ekspertizę po denginio konstrukcijos griūties, padarė išvadą, kad: „Denginio griūtis įvyko neteisingai eksploatuojat pastatą, dėl kurio užšalo lietaus nuotekų šalinimo sistema“ (t. 2, b. l. 70-75). Ekspertai konstatavo, kad 2010-01-01 pastate buvo atjungtas šildymas, o pavasarį, pradėjus tirpti ant stogo susikaupusiam sniegui, vanduo užšalo pastato lietaus nuotekų šalintuve, vanduo koncentravosi ties įląjomis, o toks didėjantis apkrovos poveikis neleistinas. Ta aplinkybė, kad pastatas nuo 2010 sausio 1 d. nebuvo šildomas, visiškai įrodyta ir neginčijama.
Analogiškas išvadas pateikė ekspertas L. U.. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad Pagrindinė ir tiesioginė priežastis nulėmusi pastato logistikos sandėlis su administracinėmis patalpomis, Šilagalio kaime, Panevėžio rajone, stogo griūtį - neteisinga pastato techninė priežiūra naudojimo metu ir neteisingas eksploatavimas. Šio objekto stogo konstrukcijos statybos procese dalyvavusieji asmenys, vykdant statinio statybos dalyvių pareigas, savo veiksmais nenulėmė kilusių pasekmių, t. y. stogo griūties (t. 4, b. l. 265-280).
Pažymėtina, kad nežiūrint į teismo ir eksperto prašymus, ieškovas nepateikė nei techninio projekto korektūros dokumentų, nei darbo projekto dokumentų, nors 2010 metais šiuos dokumentus buvo pateikęs statinio ekspertizę atlikusiai UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“ (t. 1, b. l. 156, t. 2, b. l. 43, 155, t. 4, b. l. 14).
Nors ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad pastato stogo konstrukcija buvo pastatyta nesilaikant STR ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, teismo ekspertas L. U. paaiškino, kad šie pažeidimai buvo formalus ir neturėjo lemiamos reikšmės stogo griūčiai. Eksperto nuomone, kiek storesnė stogo plieninio profiliuoto pakloto skarda negalėjo pakeisti situacijos žymiai, galėjo būti dar blogiau, nes galėjo sugriūti visas pastatas. Leistinos apkrovos buvo viršytos, niekas pastato neprižiūrėjo ir stogo griūtis buvo savotiškas saugiklis, apsaugojęs pastatą nuo sugriuvimo.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Byloje nustatyta ir ekspertas patvirtino, kad visi ekspertizei būtini dokumentai pateikti nebuvo. Ekspertas sprendė, kad darbo projekto stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai nebuvo ekspertuoti, nes pateiktame UAB „Svertas“ statinio techninio projekto ekspertizės akte apie tai įrašo nėra. Neatmetė, kad stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai buvo ekspertuoti, gal tik atskira eilute neįrašyta.
Teismo posėdžio metu, t. y. po pertraukos, atsakovo UAB „AKS projektai“ atstovas susisiekė su statinio techninio projekto ekspertizę atlikusia UAB „Svertas“ ir gavo iš jos Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės aktą, surašytą 2008-03-14 (t. 6, b. l. 43-44). Atsižvelgdamas į šio akto turinį, įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė pilnų pastato – logistikos sandėlio darbo ir techninio projektų, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai buvo ekspertuoti.
Trečiojo asmens AB SEB bankas atstovo nuomone, eksperto išvados prieštaringos, nes pripažindamas, kad logistikos sandėlio darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto korektūros sprendinių, stogo pakloto sprendiniai neatitinka teisės aktuose konstrukcijoms keliamų reikalavimų, daro išvadą, kad dėl to kaltų asmenų nėra.
Teismas nesutinka su tokia trečiojo asmens pozicija ir argumentais.
Kaip žinia, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė atsiranda esant ne visoms bendrosioms sąlygoms, o tik esant žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybės dėl pastato dalies stogo sugriuvimo nėra .
Ekspertas, konstatuodamas STR ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, davė aiškią išvadą, kad pastato – logistikos sandėlio stogo griūtį lėmė neteisinga pastato techninė priežiūra naudojimo metu ir neteisingas eksploatavimas, kuris pasireiškė savininko ir naudotojo UAB „Inrent“ šiais netinkamais veiksmais: pastato eksploatavimo (naudojimo) metu stogo įlajos nebuvo šildomos elektra, veikiant šalčiui lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemos laiku nebuvo apsaugotos nuo užšalimo, nesiimta skubių priemonių ant pastato stogo susikaupusiam sniegui bei vandeniui pašalinti. Taigi, už stogo denginio dalies griūtį yra atsakingi ne atsakovai, bet ieškovas, statinio savininkas ir naudotojas UAB „Inrent“ (CK 6. 266 straipsnis).
Dėl nuostolių dydžio.
Kaip minėta, trečiasis asmuo AB SEB bankas sumokėjo 890 083,57 Lt, nors darbų kaina pagal sutartį 696 785 Lt su PVM. Sutarties šalys susitarė, kad rangovas yra pilnai atsakingas, kad darbai būtų atlikti neviršijant sąmatoje nustatytos kainos, išskyrus sutartyje numatytus atvejus ar šalių atskirai raštu suderintus atvejus (sutarties 11 skyrius, t. 1, b. l. 40).
Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimus dėl stogo denginio avarijos atstatymo darbų ir kainos, padarė šias išvadas: denginio atstatymo statybos darbams nebuvo gautas statybos leidimas (t. 4, b. l. 274); atliekant statybos darbus, kuriais buvo pašalinta denginio avarija ir atstatytas denginys, buvo naudotos senos medžiagos: 30 % polistirolinio pusplasčio termoizoliacinių plokščių, 20 % mineralinės vatos termoizoliacinių plokščių, 100 % stoglangių gaminių ir 80 % parapetų apskardinimo skardos; faktiškai atliktų statinio denginio atstatymo darbų medžiagų kiekiai neatitinka nurodytus kiekius avarijos likvidavimo darbų atliktų darbų 2011-01-25, 2011-04-13, 2011-04-29, 2011-05-06, 2011-05-31, 2011-08-04 aktuose; vidutinė rinkos kaina, buvusi denginio atstatymo statybos darbų vykdymo metu, atsižvelgiant į faktiškai panaudotas statybines medžiagas yra 558 710 Lt, t. y. BUAB „Inrent“ nepagrįstai apmokėjo už UAB „Euromonta“ atliktus avarijos likvidavimo darbus 331 373,60 Lt (t. 4, b. l. 279-280).
Iš šių eksperto išvadų bei bylos duomenų akivaizdu, kad UAB „Euromonta“ atliktų darbų vertė gerokai uždidinta. Duomenų, kad UAB „Euromonta“ atliko papildomus darbus, kurie buvo atskirai raštu suderinti su užsakovu, nepateikta, už kokius ir kodėl AB SEB bankas apmokėjo UAB „Novitela“ 174 200 Lt, pagrįstų įrodymų nėra (t. 1, b. l. 81), UAB „Euromonta“ atlikti darbai komisijai perduoti nebuvo.
Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas (CPK 12, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovo A. Š. IĮ ir trečiojo asmens „IF P&C Insurance“ filialo turėtos bylinėjimosi išlaidos (t. 6, b. l. 9-21, 22-24, 34-39).
Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos dydžio, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą konstatuoja, kad atsakovo A. Š. individualios įmonės patirtos išlaidos teisinei advokato pagalbai, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš BUAB „Inrent“ administravimo išlaidų (CPK 79, 93, 96, 98 str.).
Trečiojo asmens „IF P&C Insurance“ filialo bylinėjimosi išlaidos sudarė 4 840,03 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo pateikė vieną procesinį dokumentą - atsiliepimą į ieškinį, jo atstovas dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose (3 val., t. 3, b. l. 40-50, 89-98, t. 6, b. l. 26-28), daroma išvada, kad jo patirtos išlaidos teisinei advokato pagalbai šiuo atveju viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl jos sumažinamos iki 3 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“, A. Š. individualiai įmonei, UAB „Statinių projektavimo biuras“ dėl statybos defektų pašalinimo patirtų nuostolių atlyginimo, atmesti.
Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Inrent“, JAK 301742153, administravimo išlaidų 8 408,35 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuonis litus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų A. Š. individualios įmonės, JAK 300029357, naudai.
Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Inrent“, JAK 301742153, administravimo išlaidų 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų „IF P&C Insurance“ filialo, JAK 302279548, naudai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinasias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi restruktūrizuojamos UAB „AKS projektai“ ir A. Š. IĮ kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.