Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-1747-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2YT-1747-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00354-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
V. R., valstybės įmonei „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-1747-1081/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00354-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. J. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama A. I. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. E. J., mirusio 1994 m. birelio 15 d., palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad po tėvo J. E. J. mirties nei pareiškėja, nei jos sesuo V. R. nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, nes jų motina A. I. J. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji, santuokoje su J. E. J. įgytame bute toliau gyveno, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po motinos A. I. J. mirties pareiškėja ir jos sesuo V. R. kreipėsį į notarą dėl motinos turto paveldėjimo ir išaiškėjo, jog nėra galutinai sutvarkyti motinos nuosavybės dokumentai, t. y. kad motinai nėra išduotas jos sutuoktinio J. E. J. turto paveldėjimo teisės liudijimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatyinas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtu turtu naudotis savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau persiuntė teismui jos pačios pasirašytą pareiškėjos D. J. pareiškimo kopiją, kas vertintina, kaip suinteresuoto asmens sutikimas su pateiktu pareiškimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, jog teismui įsitikinus, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog A. I. J. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. J. ir suinteresuoto asmens V. R. tėvai Jonas E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 1965 m. liepos 24 d. Pareiškėjos motina A. I. J. 1992 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butą nuo 1992 m. balandžio 15 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre A. I. J. vardu. Nekilnojamojo turto J. E. J. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Pareiškėjos tėvas Jonas E. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. A. I. J. liko gyventi jai ir mirusiam sutuoktiniui Jonui E. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. I. J. mokėjo mokesčius už vandenį, ryšio paslaugas, atliekų tvarkymą, ką patvirtina pateikti A. I. J. vardu išrašytos sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. A. I. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. R. kreipėsi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad A. I. J. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio J. E. J. palikimą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad A. I. J. J. E. J. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi iki mirties, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos D. J. motina A. I. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė