Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-732/2022 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovėms B. B. ir valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės į pastatą nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas – suskystintų dujų sandėlis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas kaip atsakovės B. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto pagrindu. Įrašas dėl turto savininkės Nekilnojamojo turto registre galiojo iki (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įregistravo savo daiktines teises į šį turtą. Nekilnojamojo turto išraše taip pat nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo 1,7700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Apeliaciniame skunde pirmiausia išsakomi argumentai dėl ieškinio senaties institutą reglamentuojančių civilinės teisės normų bei ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų naikinamojo termino ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą netinkamo taikymo sprendžiant ginčą.

33. Civilinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Būtent ieškinio senaties terminu ir ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas (CK 1.124 straipsnis), o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma patvirtina, kad asmens subjektinės teisės, net ir nustačius jų pažeidimą, gali būti neapgintos teismine tvarka, jeigu teisė į gynybą siekiant apginti tokias subjektines teises įgyvendinta, praleidus ieškinio senaties terminą. Taip pat svarbu paminėti, kad būtinoji ir esminė sąlyga, be kurios nėra galimas pirmiau įvardytų teisinių padarinių atsiradimas, – ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

34. Atsakovė B. B., gindamasi nuo ieškiniu suformuotų materialiųjų subjektinių reikalavimų, atsikirtinėjo ir tuo pagrindu, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti, bei prašė taikyti ne tik CK ieškinio senatį, bet ir ABTĮ nustatytą naikinamąjį terminą ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą. Analogiškai pasisakė ir atsakovė VĮ Registrų centras. Ieškovė su tokia pozicija nesutiko ir įrodinėjo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai matininkas atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, jog šiame sklype yra įregistruotas statinys, todėl ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

35. Kaip, kad teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės motina ginčo pastato teisinę registraciją atliko dar (duomenys neskelbtini), kuomet pirminio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais buvo J. M., R. M., A. P., I. B.. Pastarieji teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre išviešintų nuosavybės teisių į aptariamą pastatą ar jo liekanas - pamatus neginčijo, ir net gi (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties 3.4. punktu patvirtino pirkėjai - ieškovei, kad šios sutarties sudarymo metu nėra paslėptų žemės sklypo trūkumų, dėl kurių žemės sklypo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodama arba nebūtų jo visai pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Tuo tarpu sutarties 4.2. punkte ieškovė pareiškė, kad susipažino su aukščiau minėto žemės sklypo nuosavybės dokumentais, prieš pasirašant šią sutartį ji turėjo galimybę apžiūrėti žemės sklypą ir neturi pardavėjams jokių pretenzijų dėl parduodamo žemės sklypo techninės būklės ir nereikalauja kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų. Tad sutikti su apeliante, kad ankstesniems sklypo savininkams apie ginčo nekilnojamojo turto objektą nebuvo žinoma, kai fotofiksacijos leidžia spręsti, kad pamatai stovi sklype ne vieną dešimtmetį, o Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad pastatas pastatytas dar (duomenys neskelbtini) m., nėra pagrindo Juolab, kad tokią savo poziciją pagrįsti įrodymų, realizuodama savo procesinę teisę įrodinėti, ieškovė neteikė.

36. Nors ieškovė teigia apie savo galimai pažeistas teises sužinojusi tik (duomenys neskelbtini), tačiau iš pirmiau aptartų duomenų sprendžiama, kad ieškovė dar (duomenys neskelbtini) m. sudarydama nekilnojamojo turto sandorį turėjo visas galimybes susipažinti su dokumentacija, susijusia su jos nuosavybės teisėmis valdomu objektu. Teisėjų kolega taip pat neturi pagrindo spręsti, kad apeliantei prieš įsigyjant žemės sklypą, ar netrukus po jo įsigijimo buvo sudarytos kokios nors kliūtys jį apžiūrėti ir pamatyti ginčijamą objektą. Nors pats sandėlis yra pažeistos būklės, bet tiek ekspertų parengtos konsultacinės išvados tiriamojoje dalyje pateikti duomenys apie pamatų matmenis (5,5m ×7,30 m), įskaitant ir užfiksuotą pamatų aukštį aukščiausioje vietoje (70 cm.) virš žemės paviršiaus, tiek ginčo objekto kadastrinių matavimų duomenys bei teismui pateiktos fotofiksacijos, paneigia, kad pamatų sklype tiesiog galima nepastebėti.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama ir papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu, sprendžia, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairi turto savininkė, turėjo ir privalėjo suprasti, kad jos teisių, kaip ji teigia, pažeidimas dėl sklype įregistruoto svetimo nekilnojamojo turto ir atitinkamų jo savininkų išviešintų daiktinių teisių egzistavo jau ginčo turto įsigijimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini), kuomet ji patvirtino, kad iki sandorio sudarymo turėjo galimybę žemės sklypą apžiūrėti bei susipažinti su žemės sklypo nuosavybės dokumentais. Nuo šios datos laikytina, kad prasidėjo ieškinio senaties eiga.

38. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaites termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę bei paskirti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

39. Ieškovė į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), praėjus daugiau nei 16 metų nuo turto, ant kurio stovi atsakovei priklausantis statinys, įsigijimo, t.y. ženkliai praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

40. Šiuo atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų ieškovės neveikimą. Teiginiai, kad pamatų buvo nematyti, kad buvę žemės sklypo savininkai tokios informacijos nesuteikė, ar, kad iš preliminarių sklypo matavimų tokio statinio egzistavimo negalima identifikuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Argumentai, kad atsakovė statiniu nesirūpino, taip pat nelaikytina pakankama ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ir ši aplinkybė nėra visiškai teisinga, nes į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) m. paveldėjusi šį turtą, (duomenys neskelbtini) m. siekė statiniui nusistatyti servitutą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė senaties terminą yra praleidusi ir šios aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatnaujindamas ieškinio senaties termino pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nėra pagrindo.

42. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl registruotų nuosavybės teisių į ginčo pastatą panaikinimo atmetė ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto dešimties metų naikinamojo termino ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą praleidimo pagrindu, tačiau kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad ši teisės norma ginčijamam klausimui neturėjo būti taikoma.

43. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčas dėl daiktinės teisės į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą yra civilinis teisinis ginčas, kuriam taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).<...> Jeigu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, tai tretieji asmenys, ginčijantys tokio savininko teises, pasirenka daiktinės teisės gynimo būdą pagal Civilinio kodekso normas ir šių normų įgyvendinimo tvarką bei sąlygas. Tretiesiems asmenims <...> ginčijant daiktinę teisę į nekilnojamąjį turtą, neprivalomi tokią teisę įregistravusio subjekto ir registro tvarkytojo santykius nustatančių teisės normų reikalavimai (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2006).

44. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime pateikė nuorodą į ABTĮ 29, 30 straipsnių nuostatas, tačiau reikalavimams dėl registruotų nuosavybės teisių į pastatą panaikinimo ir išvestiniam reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, teisingai ir pagrįstai taikė ir CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, tad ginčą iš esmės išsprendė teisingai, tad tokie sprendimo motyvavimo netikslumai nesuponuoja pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.

45. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti pažeidimą ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, neturėjo analizuoti bei pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų, kuriuos atmetė šiuo pagrindu, esmės. Dėl šio atskirai pasisakyti dėl (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto įrodomosios reikšmės, procedūrinių nuosavybės teisių įregistravimo aspektų, teismas procesinės pareigos neturėjo.

46. Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintas Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkto nuostatas viena iš galimybių daiktinės teisės išregistravimui yra ir numatyta ir nekilnojamojo daikto išnykimas (žūtis), tačiau tokia faktinė aplinkybė taip pat turi būti pagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. <...> Nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (LAT 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

47. Toks vertinimas atitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punkto nuostatą, kad statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Apeliantės cituojamos STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 punkto nuostatos, susijusios su statinių priskyrimu nesudėtingiems statiniams požymiais, šiuo atveju nėra aktualios ir pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo šiuo klausimu nekeičia.

48. Ginčo sandėlis nors ir yra registruotas kaip pažeistas, 13 procentų baigtumo statinys, tačiau atsižvelgiant į nutarties 36 punkte aptartus duomenis dėl jo faktinių matmenų, aukščio virš žemės paviršiaus, nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, tad apeliantės argumentai, kad registruotas jos sklype nekilnojamojo turto objektas nėra laikomas statiniu, ir turėtų būti nugriautas, o daiktinės teisės į išregistruotos, ir šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.

49. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad statinys galėtų būti laikytinas išnykusiu, kas sudarytų prielaidas daiktinių teisių į jį išregistravimui. Ginčo sandėlis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip fiziškai pažeistas, 13 procentų baigtumo pastatas, tačiau tokia statinio būklė nepaneigia nuosavybės teisės į jį ir nesudaro pagrindo spręsti, kad tiek pažeistas objektas negali būti registruotas, ar, kad vien dėl teritorijai kurioje jis yra nustatytų ribojimų jis vėl gi turėtų būti nugriautas.

50. Apeliantės prielaida, jog ginčo pamatai nėra suskystintų dujų sandėlio, S. D. (duomenys neskelbtini) m. įsigyti iš žemės ūkio bendrovės, dalis, o kito statinio elementai neparemta jokiais įrodymais. Nėra duomenų, jog toje vietoje būtų buvę pradėtos ir nebaigtos naujos statybos.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, išanalizavo ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingus duomenis, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos, taip pat nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų šalių patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovė B. B. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

54. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartus kriterijus, atsakovės B. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir, kadangi jos neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pilna apimtimi priteisia iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-05-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.