- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- eII-479-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00022-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5049-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24230545840 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. G. 2024 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-5049-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. T. paskyrė 375 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad A. T. 2024 m. sausio 31 d. apie 08.35 val., Vilniaus miesto sav., Grigiškėse, Vilniaus gatvėje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. T. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad, jo nuomone, jo veiksmai buvo netinkamai įvertinti ir paskirta per griežta bausmė, todėl prašo tinkamai išnagrinėti administracinį nusižengimą ir panaikinti skundžiamą nutarimą, nes yra nekaltas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad iš vairuotojų registro duomenų matyti, jog Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. 2007 m. sausio 11 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalies (sena redakcija) KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą neblaivaus (girto) vairuotojo, Pareiškėjui buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikotarpiui Pareiškėjas neįvykdė sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti. Taip pat 2014 ir 2016 metais asmuo buvo baustas už ATPK 129 straipsnio (Sena redakcija) transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, jam buvo paskirtos baudos. Atsiliepime akcentuojama, jog Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.
Atsiliepime pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 31 d.. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti Pareiškėjui teisės vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, Pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. vairavo automobilį neturėdama tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Institucijos vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, kadangi iš bylos duomenų ir pateikto skundo matyti, kad jokių išimtinių aplinkybių, pateisinančių Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nėra. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Skundą padavęs asmuo A. T. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, nurodė, kad jis pažeidimą pripažįsta, teisės vairuoti neturėjo. Vairuotas automobilis priklauso jo motinai, jis motinai nesakė, kad vairuos pats, sakė, kad vairuos kitas asmuo, turintis teises. Melavo jai tam, kad ji duotų automobilį. Jis aplinkybių neginčija, tačiau nori, kad būtų sumažinta bauda ir teisių atėmimo terminas, planuoja perlaikyti teises ir užimti kitas pareigas. Pažeidimą padarė dėl darbo, tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje, atvirojoje kolonijoje, reikėjo važiuoti iš Kauno į darbą, jis nespėdavo laike, jį paleisdavo porai valandų, todėl teko rizikuoti ir pačiam važiuoti į darbą. Kol kas jis gauna tik pašalpą, nuo kitos savaitės pradės dirbti. Jo draugė dirba (duomenys neskelbtini), jie turi finansinių įsipareigojimų, nuomoja butą, reikia išlaikyti vaikus, taip pat jis turi antstolių vykdomų išieškojimų. Jis sutiko su pažeidimu ir gailėjosi, nežino, kodėl tai nutarime nebuvo nurodyta kaip lengvinanti aplinkybė, gal nutarimą surašęs asmuo skubėjo.
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje A. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. teismo posėdžio metu neginčijo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, prašė sumažinti jam paskirtą baudą ir teisių atėmimo terminą, gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, paaiškino, jog vairavo automobilį, neturėdamas teisių, siekdamas laiku suspėti į darbą tuo metu, kai atlikinėjo bausmę atvirojoje pataisos įstaigoje.
Teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.
Iš vairuotojų registro duomenų matyti, kad A. T. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (b. l. 16). Iš policijos informacinės sistemos duomenų apie asmens baustumą matyti, kad už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalies (sena redakcija) KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą neblaivaus (girto) vairuotojo, A. T. buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. (b. l. 14-15). Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, jog pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikotarpiui A. T. neįvykdė sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti, todėl 2014 ir 2016 metais asmuo buvo baustas už ATPK 129 straipsnio (Sena redakcija) transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, jam buvo paskirtos baudos.
Institucijos atsiliepime nurodyta, jog 2024 m. sausio 31 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti A. T. teisės vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, todėl Pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).
Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad A. T. 2024 m. sausio 31 d., Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus gatvėje vairuodamas transporto priemonę, teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra jokio pagrindo. A. T. 2024 m. sausio 31 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą
Iš byloje esančio 2024 m. sausio 31 d. administracinio nusižengimo protokolo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24230545840 (b. l. 4) matyti, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutiko padaręs administracinį nusižengimą. Teisme pareiškėjas nurodė, kad iškart pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Visi šie duomenys leidžia teigti, kad pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra to, jog asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti. Teismo vertinimu, pripažintina A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš skundo bei duotų teisme paaiškinimų, A. T. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino sumažinimo ir paskirtos baudos sumažinimo.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, neįvertino aplinkybių visumos, t. y., netinkamai vertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nevertino pareiškėjo šeiminės padėties (asmenybės), jo paaiškinimų dėl nusižengimo padarymo priežasčių, kaip tai reikalaujama sprendžiant klausimą dėl nuobaudos paskyrimo (ANK 34 straipsnio 1 dalis), todėl paskyrė nepagrįstai griežtą administracinę nuobaudą.
Neabejotina, jog A. T. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau vis tik kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vairavo tik dėl to, jog reikėjo skubiai važiuoti į darbą, vykdyti įkalinimo įstaigos įpareigojimus, susijusius su darbu, niekaip kitaip pareiškėjas to padaryti negalėjo, stresinėje situacijoje galvojo, kad tai greičiausias būdas. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas be to, kad vairavo automobilį, kai iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kitų KET pažeidimų nepadarė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės lėmė mažesnį padarytos veikos pavojingumą, todėl, sprendžiant dėl nuobaudos dydžio ir skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, baudos dydis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne didesnis (ilgesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne mažesnis (trumpesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija nepakankamai įvertino visumą byloje surinktų duomenų, nepripažino A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir A. T. skyrė per griežtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant A. T. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, minimalią šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, taip pat administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam, tai yra 6 mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
nutaria:
A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5049-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24230545840 dalį ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, A. T. paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5049-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24230545840 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.