- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- e2-23240-779/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16677-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1005,21 Eur skolą su delspinigiais už buto nuomą, 528,42 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolės mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), atsakovei, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jai šią patalpą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovė užima minėtą gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17284-608/2015 patenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį ir pritarė atsakovų G. S. ir T. S. iškeldinimui bei skolos priteisimui, tai atsakovai turėjo priduoti minėtą butą, atsiskaityti, tačiau atsakovė buto dar iki šio nėra pridavusi ir nėra apmokėjusi susidariusio įsiskolinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-05-27 buvo įteikti ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), atsakovei, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jai šią patalpą. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovė užima minėtą gyvenamąją patalpą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17284-608/2015 teismas patenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį ir pritarė atsakovų G. S. ir T. S. iškeldinimui bei skolos priteisimui. Kadangi atsakovai geranoriškai ginčo patalpų ieškovui nepridavė, ieškovas kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau faktinis atsakovų iškeldinimas dar nėra įvykdytas, kadangi raginimo terminas dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. S. nėra ieškovui geranoriškai pridavusi ginčo patalpų pagal perdavimo ir priėmimo aktą bei tai, kad atsakovė nėra iškeldinta, o ieškovui susidarė skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Teismas nustatė, kad atsakovei įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-03-31 sudaro 977,16 Eur, taip pat už termino praleidimą paskaičiuota 28,05 delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 jai yra susidaręs 528,42 Eur įsiskolinimas.
CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Bylos duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-03-31 priskaičiuoto nuomos mokesčio ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 nemokėjo už komunalines paslaugas. Pažymėtina, jog nuomos mokesčio nemokėjimas ir neatsiskaitymas už komunalines paslaugas yra laikytina prievolės nevykdymu, todėl skolininkė tokiu atveju yra laikytina pažeidusi prievolę. Atsižvelgiant į tai, į CK 6.38 str. 1 d. bei CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi 977,16 Eur nuomos mokesčio ir 528,42 Eur už suteiktas komunalines paslaugas, atsakovė G. S. laikytina pažeidusi prievolę, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 1505,58 Eur skolos.
CK 6.71 str. 1 d. yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 str. 1 d. sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 str. 2 d. numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 str. 1 d. yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei CK 6.71 str. 1 d., CK 6.256 str. 1 d., CK 6.256 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 1 d., iš atsakovės G. S. priteistina 28,05 Eur delspinigių ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Skolininkas pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys elektroninėmis priemonėmis pareikštas 1533,63 Eur sumai, jis patenkintas visa apimtimi, todėl už jį mokėtinas 35,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 977,16 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir šešiolikos centų) skolą už buto nuomą, 528,42 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 28,05 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir penkis centus) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1533,63 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.