- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1557-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01577-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Tauras“
Teisėjas Darius Kurpavičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01577-2013-7
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei P. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, atsakovė sodininkų bendrijos narė yra nuo 1997-10-14. Sodininkų bendrijos narys privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus. 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokole buvo pažymėta, jog dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens susirinkimo sistemų, yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimyninius sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų. Bendrijos nariai 2008-05-31 pakartotiniame susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su ja 2009-05-15 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt. Atsakovės prievolė finansuoti inžinerinių tinklų įrengimą kilo iš bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų sprendimų. Atsakovė yra sumokėjusi nario mokesčius už laikotarpį iki 2013 m., tačiau nėra sumokėjusi 13 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog ji nėra išreiškusi valios dėl inžinerinių tinklų įrengimo sodininkų bendrijoje „Tauras“ ir nėra davusi sutikimo prisidėti prie šių darbų finansavimo. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos nepriskirtinos prie išlaidų, skirtų bendro turto išsaugojimui ir išlaikymui, t. y. neatitinka Civilinio kodekso nuostatuose numatyto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtoto būtinumo kriterijaus. Sodininkų bendrija „Tauras“, veikdama per savo valdymo organus, gali spręsti jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, o ne naujų objektų sukūrimo klausimus. Tačiau bendrijos narių susirinkimuose nebuvo sprendžiami bendro naudojimo objektų valdymo klausimai, o nustatinėjama naujų bendro naudojimo objektų – inžinerinių tinklų – įrengimo ir sumokėjimo už statybos darbus klausimai. Spręsti dėl naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo turi teisę tik visi būsimieji šių objektų savininkai, o ne dalis sodininkų, dalyvaujančių bendrijos narių susirinkimuose. Neaišku, kokia yra tikroji rangos darbų kaina bei kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti pinigų suma už inžinierinių tinklų įrengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 13 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 636,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“. Teismas nustatė, kad P. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje ir ji yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narė. Motyvuodamas CK 4.72–4.92 str., Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 2 d., 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 14 str., 15 str., 22 str. 4 d. 1 p., remdamasis kasacinio teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-366/2013, Nr. 3K-7-49/2014), sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 1999-04-17 redakcijos 8.1. p. bei 2012-10-05 redakcijos įstatų 18.1 p., pažymėdamas, jog bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, įvertinęs tai, jog visuose bendrijos susirinkimuose, vykusiuose iki 2013-08-06, t. y. 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30, bei susirinkime, vykusiame po 2013-08-06, t. y. 2013-08-28, buvo priimti sprendimai dėl visiems bendrijos nariams vienodo mokesčio už inžinierinių tinklų įrengimą, sprendė, jog atsakovė, kaip ir visi sodininkų bendrijos „Tauras“ nariai, turi prievolę sumokėti nustatytą mokestį, t. y. 13 000 Lt. Remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad bendrijos narių susirinkimų metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13 000 Lt, iš kurių 12 000 Lt – už tinklų įrengimą ir 1 000 Lt – už projektavimo darbus, minėti sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Dauguma bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo, iš 361 sklypo savininkų visiškai atsiskaitę yra 218 narių, 65 sodininkai yra atsiskaitę iš dalies, skola už darbus sudaro 1 202 773,01 Lt. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. S. 2012-06-30 vykusio bendrijos narių susirinkimo metu patvirtino, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų, tą patvirtina ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 ir 2012-02-13 laikinos pažymos. Ne visi sodininkai yra sumokėję nustatytą įmoką, todėl iki šiol, esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinierinių tinklų įrengimo darbai, t. y. inžinierinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. 2013-08-28 susirinkimo metu nutarta perleisti už simbolinę kainą nebaigtus statyti inžinierinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų inžinierinių tinklų įrengimo III-ąjį etapą ir I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. Tačiau iki šiol minėta sutartis tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir sodininkų bendrijos „Tauras“ nesudaryta. Atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Įvertinęs tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovė už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 13 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą vertino kaip pagrįstą. CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. normų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisė procesines palūkanas. Pagal bylos rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytais atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas dydžiais, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė P. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimą laiko nepagrįstu, nes teismas konkrečiai nenurodė, kokiame byloje esančiame protokole ar kitame dokumente yra įformintas bendrijos narių sprendimas patvirtinti 13 000 Lt dydžio įmoką už inžinerinių tinklų įrengimą. Nurodo, kad 2008-05-31 susirinkime buvo tik nuspręsta pradėti tinklų įrengimą, tačiau nebuvo patvirtinta bendrijos narių prievolė mokėti įnašus, nebuvo svarstomas įnašų dydis. 2009-09-12 susirinkimo protokolo 1.4 p. nuspręsta, kad už 13 000 Lt tinklai tik bus atvedami iki sklypų ribos, tačiau ir šiuo nutarimu įmokos dydžio ir pačios pareigos ją mokėti nenustatė. 2011-06-18 susirinkime nuspręsta patvirtinti 13 000 Lt mokestį už vandentiekio ir nuotekų statybą už vieną sklypą ne bendrijos nariams. Atsakovė yra bendrijos narė, todėl šis nutarimas jai netaikomas. 2012-06-30 susirinkime nutarta, kad asmenys, turintys sodo teritorijoje žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, turi sumokėti bendrijai 13 000 Lt už vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklų statybą. Šis nutarimas atsakovei taip pat netaikomas, nes ji yra bendrijos narė. 2013-08-28 susirinkime nuspręsta, kad asmenys, turintys bendrijos teritorijoje žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, privalo sumokėti 13 000 Lt už inžinerinius tinklus. Šis nutarimas taip pat atsakovei netaikomas, nes ji yra bendrijos narė. Be to, 2013-08-28 susirinkimo 8.4 p. nuspręsta, kad žemės sklypo savininkai, kurie turi du sklypus šalia vienas kito, už vieną sklypą privalo sumokėti 13 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą, už antrą šalia esantį sklypą turi sumokėti 9 860 Lt (jei reikalingas antras įvadas). Atsakovė turi tik vieną sklypą, todėl ir šis punktas jai netaikomas. Teisės aktai numato specialią tvarką, kuria bendrijoje priimami sprendimai, įpareigojantys bendrijos narius ir bendraturčius, o šiuo atveju byloje tokio bendrijos sprendimo pateikta nėra. Nesutinka ir su priteistos sumos dydžiu ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog negalima atsieti bendraturčio pareigos kompensuoti tam tikras su bendru turtu susijusias išlaidas, jei jų panaudojimo tikslas nėra įpareigojantis ir jeigu jų dydis nėra protingas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nebaigti statybos rangos darbai bendrijos perleisti už simbolinę kainą AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad ši bendrovė pabaigtų inžinerinių tinklų įrengimo III-ąjį etapą ir I-ojo ir II-ojo etapo įvadus per 2014 metus. Taigi tokiu sprendimu bendraturčiai iš esmės pakeitė pradinius sprendimus tuo aspektu, kad buvo atsisakyta iki galo įgyvendinti anksčiau numatytą tikslą. Bendrijos nariai nusprendė neberengti ginčo tinklų iš bendrijos lėšų ir sustabdyti šiuos darbus. Sutartis su rangovu buvo nutraukta. Iki 2013-08-28 bendrija faktiškai ginčo tinklų įrengimui išleido 3 066 157,14 Lt, t. y. 1 153 582,86 Lt mažiau, nei buvo planuojama. Atsižvelgiant į tai, galima nustatyti tikslią bendraturčiui tenkančią išlaidų dalį, kuri yra apie (nes neaiškus bendraturčių skaičius) 8 887,41 Lt (3 066 157,14 Lt : 345 (bendrijos narių skaičius). Iš esmės reikalaujama sumokėti (priteisti) daugiau, nei faktiškai bendrijos panaudota lėšų, nes daugiau jokių išlaidų bendrija nebepatirs – darbai perduoti užbaigti trečiajam asmeniui jo paties lėšomis. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą prisidėti prie inžinerinių tinklų įrengimo. Faktiniai bylos duomenys nepatvirtina nei tokios pareigos, nei jos dydžio. Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir teigia, kad šiuo atveju ieškovė pirko teisines paslaugas iš savo darbuotojos (bendrijos teisininkės A. M.) valdomos teisinių paslaugų įmonės VšĮ „Sprendimai visiems“, o tai kelia abejonių dėl tokių išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, kad dėl 13 000 Lt įnašo nuspręsta 2009-09-12 visuotiniame bendrijos narių pakartotiniame susirinkime, kurio sprendimai yra galiojantys ir nepakeisti. Paaiškina, kad sprendimas įrengti vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus kilo esant tokiam poreikiui. Sodininkų bendrijoje „Tauras“ daugelis savininkų yra pasistatę individualius namus ir faktiškai ten gyvena, o gyvenimas yra neatsiejamas nuo visų kitų žmogiškųjų faktorių, tokių kaip poreikis naudotis vandeniu ir kt. Apeliantė vengia sumokėti ginčo įmoką, vilkina projekto įgyvendinimą, elgiasi nesąžiningai (CPK 95 str.). Dėl įmokos dydžio (13 000 Lt) nustatymo apeliantė byloje nereiškė priešieškinio, nors apeliacinis skundas yra būtent tokio pobūdžio. Argumentuoja kasacinio teismo 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, kurioje išaiškinta, jog sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos jų teisės ir pareigos. Mėgėjų sodų teritorijose pradėjus statyti gyvenamuosius namus, susiformavo jų kvartalai, kuriems yra būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Apeliantė vengia įvykdyti prievolinę pareigą ieškovei ir kartu bendrijos gyventojams, kurie tinkamai įgyvendino pareigą ir dėl apeliantės veiksmų negali visiškai naudotis tuo, kas jiems teisėtai priklauso.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių aplinkybių
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-425-123/2013, kurioje 2013-03-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo inter alia nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti ir apeliantų reikalavimai dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais netenkintini.
CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Civilinėje byloje Nr. 2A-425-123/2013 inter alia nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, šie faktai yra prejudiciniai, todėl šioje civilinėje byloje neįrodinėtini. 2009-09-12 įvykusio pakartotinio SB „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta, kad „įvadai bus įvesti tik pilnai sumokėjus visą sumą, kurią sudaro 12 000 Lt už tinklus ir 1 000 Lt už projektavimą“.
Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-91/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas inter alia konstatavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau SBĮ) 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Remdamasis šiomis nuostatomis, padarė išvadą, kad šiuo metu mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijos auginimui, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Pabrėžė, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Inžinerinių tinklų įrengimas užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti.
Apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje nėra bendrijos sprendimo, kuriuo atsakovei būtų nustatyta sumokėti ginčo 13 000 Lt dydžio įmoką už inžinerinių tinklų įrengimą. Kiti apeliantės argumentai (dėl įmokos dydžio, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo) vertinami kaip neturintys juridinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuotini. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo rangos darbus planuoja perleisti AB „Klaipėdos vanduo“ per se nepaneigia bendrijos sprendimų dėl ginčo įmokos dydžio sumokėjimo privalomumo ir (ar) nereiškia, kad už likusius atlikti rangos darbus bendrija neturės pareigos atsiskaityti su rangovu ar sumokės mažiau.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei iš apeliantės priteisiamos 600 Lt turėtos išlaidos IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 44, 45) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės P. D. ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ 600 Lt (173,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.