Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovės P. D. įgaliotam asmeniui E. M., atsakovės atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei P. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad P. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b.l. 17). Minėtas sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, P. D. yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narė (t. 1, b.l. 9-15, 77, 174).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris yra bendrijos narys, dėl apmokėjimo už inžinerinių tinklų įrengimą. Ieškovė teigia, jog bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinierinių tinklų įrengimo bei apmokėjimo, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Atsakovė su minėtu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog nėra išreiškusi noro dalyvauti inžinierinių tinklų įvedime, prisidėti prie darbų finansavimo ir tapti naujai sukurto bendro naudojimo objekto bendraturte, be to, neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuota reikalaujama mokėti suma.

Atsakovei, kaip minėta, priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Sodininkų bendrija „Tauras“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (2012-10-05 sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 1, 8 p.). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas), 6 str. 1 d.). Įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, jog mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardintas Įstatymo 7 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pažymėtina, jog Įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Todėl visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Bendrosios nuosavybės teisės nuostatos, t.y. normos, numatytos CK 4.72 str. – 4.92 str. Minėtos normos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

CK 4.76 str. nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Pažymėtina, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Įstatymo 14 str.). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Įstatymo 15 str. įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, pavyzdžiui, bendrijos narių susirinkimas turi kompetenciją spręsti klausimus dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo bei modernizavimo, teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 str. 1 d., 5 p., 15 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo (t. 1, b.l. 18-26). Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria ieškovė sodininkų bendrija „Tauras“ 2009-05-15 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 1 bei papildomą susitarimą Nr. 1 (t. 1, b.l. 27-34, 35). Darbų atlikimo kaina, atsižvelgiant į papildomą susitarimą, nustatyta 4184040,00 Lt (t. 1, b.l. 28, 35). Ieškovė sodininkų bendrija „Tauras“ rangovui už atliktus darbus yra sumokėjusi 3066157,14 Lt (t. 1, b.l. 36). 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus, taip pat nutarta, jog iš sklypų savininkų, nesumokėjusių pilnos 13000,00 Lt sumos iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka (t. 1, b.l. 37-39). 2011-06-18 sodininkų bendrijos „Tauras“ pakartotiniame susirinkime nustatyta prievolė ir ne bendrijos nariams mokėti tokią pačią sumą už tinklų įrengimą, taip pat nutarta skolas išieškoti teismine tvarka (t. 1, b.l. 40-43). 2012-06-30 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra Tauro 12,13, 8, 7 gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtintas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams (ir ne bendrijos nariams) - 13000,00 Lt, taip pat nutarta mokėjimo terminų nepratęsti, skolas išieškoti teismine tvarka (t. 1, b.l. 44-47). 2013-08-28 neeiliniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta, jog žemės sklypo savininkai, kurie turi du sklypus šalia vienas kito, už vieną sklypą privalo sumokėti 13000,00 Lt už inžinierinių tinklų įrengimą (už vieną sklypą), už antrą šalia esantį sklypą turi sumokėti 9860,00 Lt (jei nereikalingas antras įvadas), iš nesumokėjusių asmenų skolas išieškoti teismine tvarka (t. 2, b.l. 2-7).

Įstatymo 22 str. 4 d. 1 p. nustatyta, jog bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Be to, sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 1999-04-17 redakcijos 8.1. p. bei 2012-10-05 redakcijos įstatų 18.1 p. nustatyta bendrijos nario pareiga laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus. Minėti sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu priimti sprendimai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Asmuo, manantis, kad priimti sprendimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje nurodytų bendrijos sprendimų teisėtumas neginčijamas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Kartu pažymėtina, jog minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkimuose priimtus nutarimus. Todėl visi bendrijos nariai, taip pat ir atsakovė, privalo vykdyti teisėtai priimtus bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavo susirinkime. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių atsakovės pareigą mokėti 13000,00 Lt už inžinierinių tinklų įrengimą. Minėtas teiginys prieštarauja byloje esančiai medžiagai, kadangi iš pateiktų 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30 bei 2013-08-28 bendrijos narių susirinkimo protokolų nustatyta, jog visų susirinkimų metu buvo nutarta patvirtinti mokestį, kreiptis dėl skolų išieškojimo ir pan. Kartu pažymėtina, jog atsakovės atstovas pateikė sodininkų bendrijos „Tauras“ 2013-08-06 protokolą, kuriame nurodyta, jog nutarta nereikalauti iš kai kurių sklypų savininkų mokėti po 13000,00 Lt (t. 2, b.l. 10-12). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtas susirinkimas bei jo metu priimti sprendimai neteisėti, kadangi susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymi, jog teismui nėra pateikta duomenų apie minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų nuginčijimą, taip pat nagrinėjamoje byloje 2013-08-06 susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumas nebuvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo pripažinti, jog minėto susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Tačiau teismas įvertinęs tai, jog visų susirinkimų, vykusių iki 2013-08-06, t.y. 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30, bei susirinkime, vykusiame po 2013-08-06, t.y. 2013-08-28, buvo priimti sprendimai dėl visiems bendrijos nariams vienodo mokesčio už inžinierinių tinklų įrengimą, daro išvadą, jog atsakovė, kaip ir visi sodininkų bendrijos „Tauras“ nariai, turi prievolę sumokėti nustatytą mokestį, t.y. 13000,00 Lt.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad neaišku kokiu pagrindu paskaičiuota sumokėti 13000,00 Lt, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigia, jog šiuo metu nebereikia reikalauti sumokėti 13000,00 Lt, kadangi 2013-08-28 susirinkimo metu nutarta nebeatlikinėti darbų. Minėti teiginiai yra nepagrįsti dėl tokių priežasčių. Pirma, bendrijos narių susirinkimų metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus, minėti sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Antra, dauguma bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo, iš 361 sklypų savininkų pilnai atsiskaitę yra 218 narių, 65 sodininkai yra atsiskaitę iš dalies (t. 1, b.l. 45), skola už darbus sudaro 1202773,01 (revizorės ataskaita už 2012 m., t. 2, b.l. 3). Trečia, statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. Sabeckis 2012-06-30 vykusio bendrijos narių susirinkimo metu (t. 1, b.l. 44-47) patvirtino, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų, tą patvirtina ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 ir 2012-02-13 laikinos pažymos (t. 1, b.l. 56,57). Ne visi sodininkai, kaip minėta, yra sumokėję nustatytą įmoką, todėl iki šiol, esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinierinių tinklų įrengimo darbai, t.y. inžinierinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. Ketvirta, 2013-08-28 susirinkimo metu nutarta perleisti už simbolinę kainą inžinierinius tinklus nebaigtos statybos fazėje AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinierinių tinklų III-ąjį etapą ir I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. (t. 2, b.l. 4). Tačiau iki šiol minėta sutartis tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir sodininkų bendrijos „Tauras“ nesudaryta. Penkta, atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t.y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinant tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovė už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 13000,00 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 390,00 Lt (t. 1, b.l. 7), taip pat turėjo 1240,00 Lt atstovavimo išlaidų bei 6,70 Lt pašto išlaidų (t. 1, b.l. 62, 69, t. 2, b.l. 15). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neturėtų būti priteisiamos atstovavimo išlaidos, kadangi sodininkų bendrijoje „Tauras“ dirba teisininkas, be to, bendrijos teisininkai dirba įmonėje, kuri ir paruošė procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jokios teisinės reikšmės neturi tai, jog sodininkų bendrijoje dirbantys asmenys yra susiję darbo santykiais su kita įmone. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, jog buvo sudaryta teisinių paslaugų, atstovavimo sutartys (t. 1, b.l. 58-59, 141), už suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 1240,00 Lt, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistini 1636,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės P. D. 13000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-02-13,iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1636,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.