Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės ,Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. pas­kirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. ba­lan­džio 21 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 21 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų pateikimo patikrinimui metu kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu tiesiogiai davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui K. D. ir vyriausiajai patrulei V. L., siekdamas paperkamų valstybės tarnau­tojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad įstatymų nustatyta tvarka jam nebūtų surašytas ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra, kad vai­ravo au­tomobilį, kuomet jam atimta teisė vairuoti, vairavo automobilį, kuriam neatlikta vals­ty­binė techninė apžiūra, bei automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės drau­di­mu, dėl admi­nis­tra­ci­nės teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straips­nio 5 dalyje.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis siekė papirkti policijos pareigūnus tyčia duodamas jiems kyšį už tai, kad jie nevykdytų policijos pareigūnų funkcijų, t. y. nefiksuotų kaltinamojo padarytų KET 14, 226 punktų pažeidimų. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, paaiškino pinigus policijos pareigūnams davęs, tikėdamasis, kad jie nesurašys administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad A. R. yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), jo atžvilgiu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai, todėl sprendė, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgy­vendinimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti suėmimą ir skirti jam baudą arba viešuosius darbus.Skunde nurodo, kad kaltės neneigia, gailisi. Teigia, kad ieško darbo, stengėsi pritapti prie vi­suomenės. Mano, kad jo padarytas nusižengimas nėra sunkus ir kad jam buvo galima skirti baudą arba viešuosius darbus. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. R. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas keturioliktą kartą, beveik visos jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su nusikaltimais nuosavybei, naują tyčinį apysunkį nusikaltimą jis padarė būdamas vos prieš trumpą laiką atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus. Anksčiau daug kartų baus­tas už administracinius teisės pažeidimus, iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų nemo­kėdavo, o tai rodo jo visiškai neatsakingą požiūrį į įpareigojimų vykdymą. A. R. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, skundo argumentas, kad jis ieško darbo, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Šį nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), jo atžvilgiu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepakeitė kaltinamojo po­linkio nusikalsti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepa­darė poveikio A. R. elgesiui.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas A. R. griežčiausią inkriminuotos nusikals­ta­mos veikos sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir į pa­mi­nėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltės neneigia ir gailisi, yra konstatuota nuosprendyje, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas ją taip pat įvertino. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis, negu bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nepažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuo­mone, nuteistajam A. R. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neproporcingai griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.