Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. K., jo atstovui advokatui Artūrui Kuzmai,

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Jankauskienei,

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucijos) atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu L. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 11 d. apie 15.40 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas dideliu greičiu, keitė važiavimo kryptis, priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, važiuojamojoje dalyje naudodamas rankinį stabdį, vairuojamą automobilį apsuko 180 laipsnių kampu, tokie vairuotojo veiksmai pasireiškė kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu ir kėlė realų pavojų jam ir kitiems asmenims, gadino kelio dangą, tokiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktų reikalavimus.

Institucijos įgaliotas asmuo R. P. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nori išvengti administracinės nuobaudos ir klaidina teismą. Skunde išdėstyti faktiniai duomenys yra visiškai priešingi jo tarnybiniam pranešimui. Filmuotos medžiagos M. G. automobilyje nėra ir jis negalėjo nufilmuoti įvykio, nes jo telefonas neišmanus. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį tokiu būdu – „driftinant“ kelyje, apsukant automobilį 180 laipsnių kampu, kėlė grėsmę šiuo atveju keleiviui E. Š. ar bet kuriam vairuotojui, važiuojančiam iš paskos.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Alytuje, šioje gatvėje leistinas 30 km/h greitis, yra ženklai. Kelią gadina jaunimas, chuliganiškai vairuodami automobilius. Įvykio dieną jis, atidaręs garažo vartus, tvarkė garažą, o sūnus A. G. prie namo kelio nešiojo žvyrą, lygino žemę. Sūnus prie namų kelyje pastebėjo automobilį, nestandartinius automobilio garsus girdėjo ir jis. Sūnus pasakė jam žiūrėti, „vėl gonščikai varo“. Jis pamatė, kad vyrai „saulytes“, „gyvatėles“ daro, važinėja visą kelią nuo jo namo įvažiavimo gal keli metrai, chuliganiškai vairuoja beveik nuo jo kelio pradžios, nuo įvažiavimo ir toliau. Nuo įvažiavimo į jo kiemą gerai matyti visas kelias. Vaikinų automobilis stovėjo prieš pat išvažiavimą nuo sanatorijos pusės į (duomenys neskelbtini) gatvę, krašte kelio. Liudytojas staigiai įlipo į automobilį, išvažiavo iš kiemo, norėjo vaikinus sudrausminti toje pačioje gatvėje – 150-200 m nuo jo namo. Vyrai kraipė automobilį, paskui užtraukė rankinį stabdį, užsisuko. Už vairo sėdėjo pareiškėjas. Liudytojas su mašina pabandė pablokuot, išlipęs iš mašinos rodė, kad vaikinai sustotų. Vyrai įjungė atbulinį bėgį ir nuvažiavo pirmyn. Kelyje buvo jo ir vaikinų automobilis „Audi A4“. Kai jie užtraukė rankinį stabdį, jie atsidūrė prieš eismą, tada jis iš priekio jiems užvažiavo, atsidarė dureles ir rodė, kad sustotų, o jie įjungė atbulinį bėgį, pavažiavo atgal ir vėl grįžo į tą pačią eismo juostą, kur žvyrkelis baigiasi ir sukasi į sanatoriją asfaltuotas kelias. Tuo keliu jie važiavo sanatorijos link, po to pakilo Pramonės rajono link, nuvažiavo iki žiedo, per naują tiltą važiavo iki žiedo, kur „Dzūkijos“ sodai. Ten jis apsisuko ir nuvažiavo sau. Važiuodamas automobiliu, telefono neturėjo. Sūnus nematė, kas už vairo sėdėjo, viskas įvyko per kelias sekundes. Iki gruodžio 11 d. jis nežinojo L. K.. Sūnus minėjo, kad prieš teismo šaukimo gavimą tarp jo ir pareiškėjo kavinėje įvyko konfliktas, pareiškėjas pasakė, kad liudytojas nesikištų, nes ne jo reikalas.

Liudytojas E. Š. parodė, kad su L. K. susitiko apie 12 val., važinėjosi mieste be jokio tikslo, važiavo pas draugus, pas L., kuris gyvena Panemunėje. Su L. nebuvo susitarę susitikti, nežinojo, kad jo apie pietus nebus namie. L. mokosi universitete Vilniuje, būna, kad jis penktadieniais grįžta. Pirmą kartą iš Kauno g. pasuko į (duomenys neskelbtini) g., tada kilo į kalną, kur yra L. namas. Išvažiavo iš Putinų g. link Tūkstantmečio tilto ir važiavo į sodus pas draugą A., jo taip pat nerado. Važiavo vėl į miestą, ten tiesiog suko ratus, parūkyti sustojo, gal kebabo buvo valgyti nuvykę. Tada vėl važiavo pas L., norėjo su juo susitikti. L. neskambino, nes nežino jo telefono numerio, pats K. negalėjo skambinti, nes jis vairavo. Antrą kartą pas L. važiavo iš Putinų g., iš viršaus žemyn į (duomenys neskelbtini) g., bet jo vėl nerado. Pravažiavo Sanatorijos g. ir vėl link Tūkstantmečio tilto važiavo į miestą. Nepastebėjo, kad juos kažkas bandytų stabdyti. Važiavo normaliu greičiui, „saulių“ nepiešė, „nedriftino“. Su L. susitiko vakare. Pareiškėjas jam pasakė, kad reikės paliudyti. L. davė jam paskaityti jo skundą, kurį surašė advokatas. Skundą ir bylos medžiagą skaitė, neturėdamas jokio tikslo, neaptarė, kokius jis duos parodymus, L. nesakė, apie kurį važiavimą kalbėti. Dėl įvykio policijoje jis papasakojo apie važiavimą pas L. apie pietus, apie važiavimą antrą kartą jis nepasakojo, nes tik apie vieną kartą ir jį klausė, tačiau neprisimena, kokius ir kaip policijos pareigūnas suformulavo klausimus. Jis suprato, ko klausia pareigūnas, atsakė į klausimus, kuriuos jam uždavė. A. G. nepažįsta, tik jam žinoma, kad A. G. yra L. K. pažįstamas, ir jie dėl kažko sukonfliktavo.

Liudytojas L. K. parodė, kad rudenį jis su L. K. ėjo į „Vaidilą“. Prie kino teatro ėjo jam nepažįstami du žmonės, su kuriais prasilenkiant, L. užkabino vieną žmogų pečiu. Dėl to prasidėjo konfliktas, susikivirčijo, bet tas asmuo, su kuriuo L. konfliktavo, apsiramino. Su konflikte dalyvavusiais asmenimis nesusipažino, tačiau jam žinoma, kad vienas iš jų buvo G. Daugiau kaip prieš savaitę L. paklausė, ar jis atsimena minėtą konfliktą, paprašė liudyti. Iki paprašymo liudyti jam nebuvo žinoma G. pavardė. L. važinėja automobiliu „Audi A4“, jo automobilis niekuo neypatingas. Su G. nėra susitikęs, tačiau iš bendrų draugų sužinojo, kad šis draugės gimtadienyje grasino už liudijimą teisme supjaustyti jo automobilio padangas.

Liudytojas A. G. parodė, kad pareiškėją L. K. gatvėje dažnai susitinka. Iki šio įvykio nėra su L. K. kalbėjęs, konfliktavęs. Įvykio dieną jis tvarkė kelią kieme ir pamatė, kad apie 100-200 m nuo jo namo į dešinę pusę automobiliu Audi vaikinai, pasinaudodami rankiniu stabdžiu, „piešė saules“. Jie iš pradžių važiavo link jo kiemo nuo I-jo Alytaus, nepilnai privažiavo, apsisuko ir važiavo link I-jo Alytaus. Matė, kaip slysta užblokuoti galiniai ratai, tai reiškia, kad užtraukia rankinį stabdį, matė automobilio slydinėjimą po kelią. Matė, kaip automobilis atliko du kartus vadinamas „saules“. Rankinį stabdį užtraukė važiuojant, nes matėsi rėžiai ant kelio, matėsi, kad automobilis slysta šonu, kad užsikerta galiniai ratai. Nors vairavimo patirties neturi ir nematė, kaip rankinį stabdį traukia, tačiau žino, kaip manevruoja automobilis, kai važiuojant užtraukiamas rankinis stabdis. Greitis toje gatvėje yra 30 km/h, žvyrkelis. Nematė, kas važinėjo automobiliu, apie tai pasakė tėčiui, kuris buvo garaže. Automobilį matė pirmą kartą, valstybinių numerių nematė. Tėtis savo automobiliu bandė prisivyti Audi automobilį, kuris važiavo link I-jo Alytaus. Tėtė grįžo gal po 10-15 min., pasakė, kad nepasivijo. Po įvykio, žiemą, su pareiškėju susitiko gimtadienyje, labai trumpai kalbėjo apie kitus dalykus, gal ir apie įvykį. E. Š. pažįsta minimaliai, susitiko „plote“, kalbėjo su juo apie įvykį, šis išgėręs priekaištavo, kodėl liudytojo tėvas parašė pareiškimą, reikalavo, kad tėvas atsiimtų pareiškimą. Nežino, kokį automobilį vairuoja K. Niekada nėra įvykęs joks konfliktas tarp jo ir L. K., niekada nėra neprasilenkęs gatvėje ir susitrenkęs pečiais.

Liudytojas E. L. parodė, kad pareiškėją seniai pažįsta, bet pastaruosius trejus-ketverius metus nebendrauja, tik pasisveikina, yra daugiau pažįstami nei draugai. Su Š. artimiau bendravo prieš trejus metus. Gyvena (duomenys neskelbtini), Alytuje. Mokosi Vilniuje, dieniniame skyriuje, paskaitos penktadieniais baigiasi apie 13 val., po jų važiuoja namo. L. K., susitikus vakare, sakė, kad su Š. buvo jo namuose sausio 13 d., jo namie nerado. Nežino, nei kelintą valandą, nei kokiu reikalu K. lankėsi jo namuose, ir nesidomi, nes jie nebendrauja. Močiutė visą laiką būna namie, tačiau ji nieko nesakė, neminėjo, kad jis buvo užsukęs gruodžio 11 d. Nei K., nei Š. jam neskambino, nors Š. gal žinomas jo telefono numeris. Iki šio įvykio K. buvo užsukęs 2015 m. vasarą, po to jokių reikalų su juo neturėjo. Šiaip susitikdavo kartą per dvi savaites.

Liudytojas E. Š., apklausiamas 2015 m. gruodžio 18 d., policijai paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 11 d. apie 12-13 val. susitiko su L. K. ir važinėjosi šio vairuojamu automobiliu po Alytų be tikslo. Nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis pas draugą E. L., bet šio namie nerado. Tada kilo į kalną link parduotuvės netoli Putinų g., ta gatve vyko link Tūkstantmečio tilto, paskui nuvyko pas draugą A. kolektyvinių sodų bendrijoje. L. K. važiuojant KET nepažeidinėjo, su kitu vairuotoju nekonfliktavo, nepastebėjo, kad juos kas nors sektų nuo Žirgų g. (7 adm. pažeidimo b. l.).

Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. K. (9 adm. pažeidimo b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundas atmestinas.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

Kelių eismo taisyklių 4 punktas nustato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 9 punkte nustatyta eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti - imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Liudytojų M. G. ir A. G. parodymai patvirtina, kad L. K. 2015 m. gruodžio 11 d. apie 15.40 val. Alytuje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, vairavo automobilį chuliganiškai, važiuodamas bent 60 km/val. greičiu, kai leistinas greitis 30 km/val., taigi, žymiai viršydamas leistiną greitį, važiavimo metu stabdydamas stovėjimo stabdžiu, tokiu būdu staigiai apsukinėdamas automobilį, pavojingai manevruodamas žvyruotoje gatvėje, tokiu vairavimu keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir neabejotinai gadindamas žvyrkelio dangą. Taigi, L. K. pažeidė KET 4, 9 punktų reikalavimus.

Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų M. G. ir A. G. parodymais – jie nuoseklūs ir detalūs nuo pat pradžių. Teismas neabejoja, kad šie liudytojai tiesiogiai stebėjo L. K. daromą administracinį teisės pažeidimą, nes šie liudytojai gyvena būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje, jų parodymai dėl įvykio aplinkybių sutampa, M. G. nurodė būtent L. K. vairuoto automobilio markę ir numerius, važiavimo maršrutą nuo (duomenys neskelbtini) g. iki Tūkstantmečio tilto, o šias aplinkybes pripažino ir pats pareiškėjas bei liudytojas E. Š., patvirtinę, jog tą dieną jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve būtent Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. K.. Kaip nurodė tiek pareiškėjas, tiek jo draugai liudytojai E. Š. ir L. K., pareiškėjo vairuotas automobilis niekuo neišsiskiriantis iš kitų tos markės automobilių, kokių, kaip jie parodė, Alytuje daug. Taigi, tokiu atveju neįtikima pareiškėjo versija, kad šį automobilį M. G. ar A. G. būtų įsidėmėję be jokios priežasties. Pareiškėjas teigia, kad A. G., žinodamas jo automobilio numerius, juos tyčia nurodė savo tėvui, nes jie du kartus pravažiavo ta gatve. Tokie parodymai prieštarauja paties pareiškėjo parodymams, nes jis teigė, kad jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nematė jokių žmonių kiemuose, taigi visiškai neaišku, kaip tokiu atveju A. G. galėjo pastebėti L. K. automobilį, juo labiau, kad šis automobilis neturi jokių išskirtinių ypatybių. L. K. mėgino teismą įtikinti, kad M. G. ir A. G. turi pagrindą jį apkalbėti dėl esą tarp pareiškėjo ir A. G. įvykusio konflikto, tačiau jo parodymai apie tokį konfliktą nenuoseklūs ir nelogiški. Pareiškėjo pakviestas liudytojas L. K. teigė tokį konfliktą esą kilus rudenį, o pats pareiškėjas teigė, kad konfliktas kilo prieš pusę metų, taigi, turėtų būti ne vėliau kaip vasaros pabaigoje. Liudytojas A. G. išvis neigė iki įvykio buvus kokį nors konfliktą su L. K., parodė, kad konfliktas įvyko jau pradėjus įvykį tirti policijai ir tik dėl M. G. parašyto pareiškimo. Taip pat jis parodė, kad dėl šio pareiškimo liudytojas E. Š. jam priekaištavo, siekdamas, kad M. G. atsiimtų pareiškimą. L. K., esą dalyvavęs L. K. susiduriant gatvėje su A. G., parodė išvis nežinojęs G. pavardės iki tol, kol savaitė prieš teismo posėdį buvo pareiškėjo paprašytas apie tokį konfliktą paliudyti. Pats pareiškėjas parodė irgi nežinojęs A. G. pavardės, tik vėliau apie jį susirinkęs informaciją iš bendrų pažįstamų. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas versiją apie M. G. suinteresuotumą jį nepagrįstai apkaltinti sugalvojo tik jau teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, bylos tyrimo metu apie tokią aplinkybę net neužsiminė. Todėl tokiais jo ir E. Š. bei L. K. parodymais apie iki įvykio kilusį konfliktą su A. G. teismas netiki ir juos atmeta.

Pareiškėjo parodymais teismas netiki, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi, nelogiški, jie prieštarauja ir kitiems bylos duomenims. Apklausiamas policijoje 2016 m. gruodžio 16 d., L. K. nenurodė, kad du kartus vyko pas E. L. įvykio dieną, vėliau jau iškėlė versiją, kad pas E. L. vyko du kartus. Pareiškėjo parodymai detalėse skyrėsi ir nuo liudytojo E. Š. parodymų, ir nuo liudytojo E. L. parodymų. Liudytojo E. Š. parodymus teismas taip pat vertina kaip visiškai nepatikimus, duodamus, siekiant padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Šis liudytojas pripažino prieš teismo posėdį skaitęs pareiškėjo skundą, taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas su liudytoju aptarinėjo bylos aplinkybes ir, labai tikėtina, derino savo parodymus. Šio liudytojo parodymai tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek teisme buvo nenuoseklūs, skyrėsi nuo pareiškėjo parodymų apie važiavimo pas E. L. aplinkybes. Apklausiamas policijoje, jis nurodė važiavęs Žirgų gatve visai kitu laiku, nei buvo nurodęs L. K. ir M. G., tik vėliau, paaiškėjus šiems L. K. ir E. Š. parodymų nesutapimams, pareiškėjas jau iškėlė versiją, kad su E. Š. jis pas E. L. tą dieną vyko du kartus. Pats L. K. parodė, kad po apklausos policijoje jis skaitė E. Š. duotus parodymus, vėliau su draugu aptarė neatitikimus, ir būtent tada buvo iškelta versija apie du važiavimus (duomenys neskelbtini) gatve skirtingu laiku. Teismas pastebi ir tai, kad L. K. parodymai apie vykimą E. Š. policijai nurodytu laiku – 12-13 val. taip pat nelogiški, vertinant tai, jog L. K. pats nurodė, kad jam iki 11.40 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje vyko paskaitos, jis po paskaitų grįžo į Alytų, kai atstumas yra 24 km, iki jo namų (duomenys neskelbtini) g. reikia pervažiuoti beveik visą miestą, dar paskui nuvyko paimti E. Š. į Vidzgirio mikrorajoną, ir tada vėl per visą miestą vyko pas E. L.. Abejotina, kad tokiu atveju pareiškėjas, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 2 metai, su E. Š. 12-13 val. galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Liudytojas E. L. parodė, kad su pareiškėju nebebendrauja jau trejus-ketverius metus, tik pasisveikina susitikę, nemano, kad pareiškėjas turi jo telefono numerį. Taigi, nei pareiškėjas, nei liudytojas E. Š. negalėjo logiškai paaiškinti, ko jie tokiu atveju vyko pas E. L. ir netgi du kartus, nors patys nurodė žinantys, kad šis studijuoja Vilniuje, taigi, tikėtis, kad šis bus namuose penktadienį apie 13 ar 15 val. neturėjo jokio pagrindo. E. L. teisme parodė, kad jis iš L. K. sužinojo, jog šis pas jį 2016 m. sausio 13 d. buvo užsukęs į namus, tos pačios dienos vakare, taigi, nurodė netgi visai kitą L. K. atvykimo datą. Šis liudytojas, nors teigė, kad L. K. pasakė nuvykęs pas jį, teigė, jog nežino, ko L. K. reikėjo, tuo netgi nesidomėjo. Taigi, akivaizdu, kad jokių reikalų iš tiesų įvykio dieną tarp pareiškėjo ir E. L. nebuvo ir nėra pagrindo tikėti, kad pareiškėjas išvis tą dieną vyko pas E. L. ir netgi du kartus. Pareiškėjas teigė, kad antrą kartą vykstant nuo E. L. namų, E. Š. šiam skambino telefonu, tačiau tiek E. Š., tiek E. L. tą paneigė. Pareiškėjas taip pat aiškino, kad pirmą kartą neradę E. L. namuose, jie su E. Š. nuvyko pas kitą draugą – A. D. „Dzūkijos“ sodininkų bendrijoje, ten užtruko pusvalandį, tačiau E. Š. parodė, kad to draugo jie taip pat nerado namuose. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą L. K. versiją vertinti kaip subjektyvią ir paneigtą M. G. ir A. G. parodymais, kurių patikimumu abejoti teismas nenustatė pagrindo.

Taigi, tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Nors pareiškėjo atstovas teigė, kad viskas galimai iš anksto buvo surežisuota, siekiant nubausti L. K., šiam nebuvo išaiškintos procesinės teisės, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ties įrašu, kad teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, jam yra išaiškintos, yra pareiškėjo parašas. Jokio policijos pareigūnų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu L. K. nenustatyta, tokių konkrečių aplinkybių, galinčių būti pagrindu šiai išvadai, nenurodė nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2016 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo L. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.