Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2016 m. sausio 13 d. nutarimu pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 11 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas dideliu greičiu, keitė važiavimo kryptis, priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, važiuojamojoje dalyje naudodamas rankinį stabdį, vairuojamą automobilį apsuko 180 laipsnių kampu. Tokie vairuotojo veiksmai pasireiškė kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu ir kėlė realų pavojų jam ir kitiems asmenims, gadino kelio dangą, t. y. tokiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – KET) 4, 9 punktų reikalavimus.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. K. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tačiau apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Šių argumentų pagrindu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2016 m. sausio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniame skunde L. K. prašo panaikinti tiek Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2016 m. sausio 13 d. nutarimą, tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą grindžiama iš esmės tik liudytojo M. G. parodymais, nors jis pats įvykio aplinkybių nematė ir praktiškai rėmėsi tik subjektyviais ir neteisingais savo sūnaus A. G. parodymais. Juolab, kad pastarasis neturi vairuotojo pažymėjimo, nesimoko vairuoti ir būdamas, jo teigimu, nuo pareiškėjo vairuojamo automobilio 100–200 m atstumu, sugebėjo nustatyti, jog jis tyčia chuliganiškai vairavo naudodamas rankinį stabdį. Be to, nebuvo atsižvelgta nei į tai, kad tarp A. G. ir apelianto yra susiklostę konfliktiški santykiai, nei į tai, kad tariamo pažeidimo padarymo metu buvo drėgna kelio būklė, kuri turėjo reikšmės jo, kaip nepatyrusio vairuotojo, vairavimui.Kita vertus, L. K. teigimu, nors jam inkriminuojami veiksmai, pasireiškę kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu, kurie kėlė realų pavojų kitiems asmenims bei gadino kelio dangą, iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos bei pačio nutarimo ir nutarties neaišku, kiek ir kokie eismo dalyviai tuo metu buvo tariamoje įvykio vietoje, ar apskritai tokie buvo, ar jiems kilo realus pavojus dėl jo tariamo chuliganiško vairavimo, kuo pasireiškė kelio dangos gadinimas ir, jeigu ji buvo apgadinta, kas tai ir kokiomis priemonėmis nustatė, ar įvertino padarytą žalą. Taigi šiuo atveju, nesant objektyvių jo kaltės įrodymų, visos abejonės ir neaiškumai turėtų būti vertinami jo naudai vadovaujantis in dubio pro reo principu. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. K. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo L. K., duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.Nagrinėjamu atveju L. K. buvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, kurio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Akivaizdu, kad būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis pripažįstamos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be chuliganiškų paskatų, kvalifikuojant veiksmus pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį taip pat būtina nustatyti KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apelianto L. K. kaltė nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta liudytojų M. G. ir A. G. parodymais, kurie duoti apylinkės teisme, įspėjus juos pasirašytinai dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, šie parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs ir sudaro logišką įvykių seką. Šiame kontekste laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas M. G. pats įvykio aplinkybių nematė ir praktiškai rėmėsi tik subjektyviais ir neteisingais savo sūnaus A. G. parodymais. Priešingai, M. G. nurodė pats matęs pareiškėją vairuojant chuliganiškai. Negana to, jis, pamatęs taip vairuojantį pareiškėją, pats sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į gatvę pabandyti jį sudrausminti. Taigi jis parašė pareiškimą policijai, būdamas įsitikinęs, kad būtent L. K. vairavo chuliganiškai. Netikėti šiais liudytojo parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Ir, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į ankstesnius konfliktiškus santykius tarp jo ir liudytojo A. G., dėl ko jį šie liudytojai neva apkalba, tokie skundo argumentai vertintini kritiškai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai tokius argumentus atmetė, remdamasis visuma byloje apklaustų liudytojų parodymų. Tokiems argumentams aukštesnysis teismas visiškai pritaria ir jų nebekartoja. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad įvykio dieną buvo drėgna kelio danga, kuri taip pat turėjo reikšmės jo, kaip nepatyrusio vairuotojo, vairavimui. Vis dėlto, nepaisant to, kokia kelio danga buvo 2015 m. gruodžio 11 d. Alytuje, L. K., neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo ir būdamas nepatyrusiu vairuotoju, važiuodamas žvyrkeliu, žiemos metu, ypatingai kruopščiai turėjo laikytis KET reikalavimų, tame tarpe ir KET 127 punkte numatytų reikalavimų, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas ir pan. Be to, jo argumentas, kad kelio danga turėjo įtakos jo vairavimui, tik patvirtina, kad įvykio dieną iš tiesų jis vairavo nepakankamai saugiai.Pareiškėjas, neigdamas chuliganiško vairavimo faktą, apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimus kiek ir kokie eismo dalyviai tuo metu buvo tariamoje įvykio vietoje, ar apskritai tokie buvo, ar jiems kilo realus pavojus dėl jo tariamo chuliganiško vairavimo, kuo pasireiškė kelio dangos gadinimas ir, jeigu ji buvo apgadinta, kas tai ir kokiomis priemonėmis nustatė, ar įvertino padarytą žalą. Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad kelyje tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių, žmonių ir niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Juolab, kad kaip teigia M. G. ir A. G., pats M. G. buvo išvažiavęs į gatvę tikslu sudrausminti vairuotoją. Be to, kartu su L. K. kaip keleivis važiavo E. Š.. Taigi šiuo atveju L. K. sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir keleivio E. Š. bei į gatvę išvažiavusio M. G. saugumui, be jokios realios priežasties dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, todėl toks jo elgesys pagrįstai pripažintas chuliganišku vairavimu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.