Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Ričardui Lilui, civiliniams ieškovams Š. K. ir A. N. nepilnamečio kaltinamojo K. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei S. S., nukentėjusiojo A. N. atstovams pagal įstatymą I. N. ir K. N., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, viengungis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., aprašytų 2012-05-10 kaltinamajame akte, padarymu; D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, viengungis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 138 str.2 d. 8 p., 159 str., aprašytų 2012-05-10 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: K. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką: 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min., viešoje vietoje - prie gėrimų parduotuvės „Tigera“, esančios Taikos pr. 60A, Kaune, vartojo necenzūrinius žodžius, sutrikdydamas visuomenės rimtį elgėsi įžūliai bei, bendrininkaudamas kaip vykdytojas su nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymu) kurstytoju D. S. ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. S. sukurstytas tyčia, konflikto su nukentėjusiaisiais Š. K. ir A. N. metu, sudavė nukentėjusiajam Š. K. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu ir vieną kartą koja į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiam Š. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., 138 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). D. S. palenkė K. S. daryti nusikalstamą veiką ir įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką: 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min., prie gėrimų parduotuvės „Tigera“, esančios Taikos pr. 60A, Kaune, pakurstė K. S. padaryti nusikalstamą veiką, - įvykio vietoje sužinojęs apie konfliktą, kilusį tarp K. S. ir nukentėjusiųjų Š. K. ir A. N. metu, pasakydamas savo broliui K. S. žodžius „duok jam į galvą“, po to K. S. sudavus nukentėjusiajam Š. K. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu ir vieną kartą koja į įvairias kūno vietas, padarant nukentėjusiam Š. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis bendrininkavo kaip kurstytojas K. S. padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kartu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 138 str. 1 d. ir 159 str. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Surinkti įrodymai ir jų analizė. Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino ir parodė: D. S. mano brolis. 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min., gatve ėjau per pėsčiųjų perėją link parduotuvės „Tigera“. Perėjoje pajutau smūgį į koją, nemačiau, kas smūgį sudavė. Dėl to kilo konfliktas tarp manęs ir nukentėjusiojo Š. K.. Vartojau keiksmažodžius viešoje vietoje, tačiau juos vartojo ir nukentėjusysis. Pro šalį automobiliu važiavo mano brolis D. S., mane pamatęs sustojo ir paklausė, kas vyksta. Aš pasakiau, kad prie manęs prisikabino, brolis man sakė ,,nenusileisk, nebūk lopas“, supratau, kad nenusileisčiau, nebūčiau už kitus prastesnis. Nemanau, kad mane skatino brolis atsilyginti smūgiais. Kai K. ir toliau mane plūdo žodžiais, aš nenusileidau ir trenkiau K., kiek kartų negaliu pasakyti, gali būti, kad šešis kartus. Kitas asmuo, kurio nepažįstu, ar sudavė N. smūgius A. N., aš pats N. nesudaviau smūgių. Įvykio vietoje aš pasakiau: ,,ko čia spardotės“, plūdau, bet kokiais keiksmažodžiais, negaliu pasakyti, suprantu, kad to daryti negaliu viešoje vietoje. Kaltinimą aš pripažįstu, bet incidentą pradėjo nukentėjusieji, kas man įspyrė į koją, nemačiau. Smūgius nukentėjusiajam Š. K. sudaviau tarpusavio konflikto metu. Netoli parduotuvės aš pamačiau savo iš matymo pažįstamus asmenis, kurie su manimi žaidė krepšinį, pasikviečiau juos padėti, - tie jaunuoliai įėjo į parduotuvę, o aš paprašiau, kad K. išeitų į lauką. Kviesdamas Š. K. iš parduotuvės neketinau muštis, norėjau pasiaiškinti, kodėl man įspyrė. Tik po to atsitiktinai automobiliu važiavęs mano brolis D. S. sustojo ties įvykio vieta ir pasakė „nenusileisk, nebūk lopas“. A. N. civilinio ieškinio nepripažįstu, nes aš jo atžvilgiu jokių veiksmų neatlikau. Mano brolis ir mama atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo Š. K. gydymo. Neturtinę Š. K. padarytą žalą pripažįstu tik iš dalies, nepripažįstu, kad padariau 10000 litų neturtinę žalą, kartu su D. S., mama S. S. pripažįstu 2500 litų dydžio neturtinę žalą, dėl mano veiksmų atsiradusią Š. K.. Nepripažįstu A. N. civilinio ieškinio, nes jam jokios turtinės ar neturinės žalos nepadariau, smūgių nesudaviau, kas sudavė jam smūgius, nemačiau. Parodė, kad anksčiau yra lankęs bokso treniruotes, kad mokykloje mokytis sekasi gerai, pažymių vidurkis - 8. Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė: vykau automobiliu, pamačiau brolį K. S. ties parduotuve ,,Tigera“ su kompanija, nors jis niekada su kompanijomis nevaikšto, todėl sustojau, išlipau iš automobilio. K. pasakė, kad kabinasi, sakau nenusileisk, nesakiau ,,duok į galvą“ tiesiogiai, pasakiau ,,nenusileisk, nebūk lopas“, nesakiau, ,,duok į galvą“. Negalėčiau pasakyti, ką reiškia lietuvių kalba pasakymas „nebūk lopas“. Mačiau, kaip brolis trenkė K., pats nesikišau, paskui pasiėmiau brolį į mašiną, N. K. smūgių nesudavė. Manau, kad man reikėjo skambinti į policiją, kai po to įvykio nukentėjusiojo artimieji aplamdė mano automobilį. Savo kaltę pripažįstu, pagalvojęs suprantu, kad pasirinkau neteisingą poziciją. Pripažįstu iki 2500 litų dydžio nukentėjusiojo Š. K. patirtą neturtinę žalą, ją pasiruošęs sumokėti dabar, tačiau nukentėjusieji nesutinka. Dėl šios bylos nagrinėjimo aš negaliu išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvenu ir dirbu. Nukentėjusysis Š. K. parodė: 2011-08-22, apie 20:15 val., ėjau per gatvę, kartu su A. N. ir P., kurio pavardės nežinau, prieš mus ėjo kaltinamasis. Iš mūsų trijų nei vienas nesudavė koja K. S., bent jau nemačiau. Perėjoje K. S. atsisuko ir kažką pasakęs, man pasigirdo, kad ,,nesitaškykite“, kad ,,nesispardykite“ negirdėjau, lyg pasigirdo, kad ,,nesitaškykite“, iš karto pradėjo vartoti keiksmažodžius. K. S. pirmas pradėjo vartoti keiksmažodžius, aš atsakiau jam, vartojau keiksmažodžius, vienas kitą plūdome su K. S., tarp mūsų kilo konfliktas. Jo metu prie parduotuvės „Tigera“ priėjo K. S. draugai, automobiliu atvažiavo D. S.. Jis pasikalbėjo su K. S. ir pasakė „duok į galvą“. Tada K. S. sudavė kumščiu apie šešis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Man buvo sulaužyta kaktos ląsta. Dėl to sirgau apie savaitę, kol užgijo, paskui negalėjau sportuoti, sportuoju aš mėgėjiškai - futbolą, krepšinį sportuoju, registruojuosi į turnyrus. Apie savaitę laiko negalėjau galvos judinti. Kad N. kas suduotų smūgius nemačiau, nes aš pirmas buvau užpultas. Man buvo padaryti sužalojimai, kuriuos įvertinau 10,000 (dešimt tūkstančių) litų, nelinkęs esu sumažinti žalos dydžio, kiek teismas priteis, tiek, nesu linkęs taikytis su kaltinamaisiais. Apie savaitę negalėjau eiti į mokslus. Nukentėjusysis A. N. parodė: 2011-08-22, 20:15 val., ėjome per perėją su Š. K. ir P. L.. Nemanau, kad kažkas galėjo užkliūti už K. S. kojos, mes trise buvome, o kaltinamasis vienas, daugiau žmonių nebuvo. Nepamenu keiksmažodžių nei iš vienos pusės, tik girdėjau, kad ,,nesitaškykite“ pasakė K. S.. Perėjus gatvę ne pilnai, iki pusės, kur yra salelė, iki ten priėjus, kaltinamasis pasikvietė šešis draugus, kurie buvo kitoje gatvės pusėje. Mačiau kaip K. S. sudavė Š. K., patį pirmą mačiau smūgį, kai Š. K. išvengė, o visų šešių smūgių aš nemačiau. Smūgiai buvo suduoti, kai mes išėjome iš parduotuvės, jau D. S. buvo atvažiavęs tuo metu. D. S. K. S. sakė ,,duok į galvą“, po tų žodžių iš karto ir trenkė K. S. Š. K.. Man buvo suduoti smūgiai taip pat, juos sudavė kažkas iš jų kompanijos, ne K. S., nespėjau atsisukti, nemačiau kas, gavau smūgį į šoną. Konkretaus asmens nemačiau, kuris sudavė man, bet tai nebuvo K. S.. Liudytojas P. L. parodė: 2011-08-22, 20:15 val. buvau ties ,,Tigera“ parduotuve kartu su Š. K. ir A. N.. Kai pradėjome eiti per gatvę aš, Š., A. ėjome per perėją, kaltinamasis buvo prieš mus, kažką mums atsisukęs pasakė. Tada Š. K. jam taip pat pasakė, tai buvo abipusiai keiksmažodžiai abipusiai. Nežinau kodėl prasidėjo konfliktas, kažką kaltinamasis pasakė, Š. atgal atsakė. Prie parduotuvės privažiavo juodas automobilis Golf, išlipo D. S., paklausė kas darosi ir pasakė K. S. ,,duok į galvą“. Ar buvo suduoti smūgiai A. N., nemačiau. Liudytoja A. R. parodė: 2011-08-22, apie 20:15 val., ties parduotuve ,,Tigera“, sėdėjau automobilyje šalia D. S., pamatėme jo brolį su draugais, aš likau sėdėti automobilyje, D. S. išlipo iš automobilio, aš savo akimis mačiau daug žmonių, didelę grupę jaunuolių, mačiau smogimą, kai K. S. smogė kitam vaikinui, kiek smūgių buvo negaliu pasakyti tiksliai, apie tris, ar kraujas pradėjo bėgti nemačiau, paskui viskas persikėlę į parduotuvę, aš jau nemačiau nieko. Keiksmažodžių negirdėjau, negirdėjau, ką sakė D. S. išlipęs iš automobilio K. S.. Kai K. S. mušė nukentėjusį, D. S. stovėjo, žiūrėjo, paskui sėdo abu į automobilį, išvykome iš įvykio vietos, vykome link namų. Iš liudytojų D. N., R. K., V. K. parodymų matyti, kad jie įvykio nematė, apie jį žino iš kitų asmenų pasakojimo, todėl teismas šių liudytojų parodymų neaptaria. Iš 2011-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, nukentėjusysis Š. K. 2011-10-19 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos protokole, kurioje yra vyriškos lyties 6 vnt. nuotraukų, jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, kuris buvo pagrindinis konflikto iniciatorius, kuris su Š. K. aiškinosi santykius 2011-08-22, apie 20 val., Taikos pr., prie 60A namo, t.y. prie naktinės gėrimų parduotuvės, Kaune. Nuotraukoje užfiksuotas K. S. (b.l. 48 – 50). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G2289/11(02) matyti, kad Š. K. konstatuota kaktos sumušimas, kaktinio ančio priekinės sienelės lūžimas, odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant tiesioginius smūgius, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-08-22. Kaktinio ančių priekinės sienelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 67). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu. Dėl nusikalstamų veikų apimties. Kaltinamajame akte aprašant K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. inkriminuojamas veikas nurodoma, kad jis „tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne mažiau du kartus kumščiu sudavė nepilnamečiui A. N., gim. 1993-08-25, į galvą ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiam A. N. nežymų sveikatos sutrikdymą“. Iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, net ir iš paties kaltinamojo akto matyti, kad A. N., suduodamas smūgius kumščiu į galvą ir krūtinę, kūno sužalojimą padarė kitas asmuo, ne K. S.. Iš ikiteisminio bylos tyrimo metu surinktų duomenų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad šioje byloje galima nustatyti ir atriboti kiekvieno iš kaltinamųjų (K. S. ir D. S.) veiksmus, padarytus nukentėjusiojo Š. K. atžvilgiu; taip pat galima nustatyti ir atriboti veiksmus asmens, padarytus nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu. Šių argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo akto dalis, surašyta kaltinamojo K. S. atžvilgiu dėl A. N. padarytų kūno sužalojimų, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl ji atmetama konstatuojant, kad ši kaltinimo dalis yra svarbi baudžiamojoje byloje, išskirtoje į atskirą bylą nenustatytojo asmens atžvilgiu, ir negali būti kaltinimo dalimi čia aptariamoje byloje. Aptartų duomenų pagrindu teismas, kaip aprašoma toliau, atmeta A. N. civilinį ieškinį, pareikštą K. S., D. S., S. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str.). Kartu teismas konstatuoja, kad lieka neišnagrinėtas A. N. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, prokuroro nutarimu išskirtoje į atskirą bylą. Dėk nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamojo K. S. veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. Toliau aptariamų byloje surinktų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., o nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. Iš kaltinamojo K. S. parodymų matyti, kad įvykio metu eidamas per gatvę pėsčiųjų perėja jis pajuto smūgį į koją, suduotą kito asmens, ėjusio paskui jį. Iš nukentėjusiojo Š. K. parodymų matyti, kad jam su dviem draugais einant gatve per pėsčiųjų perėją, prieš juos ėjęs vaikinas (kaltinamasis K. S.) pasakė: ,,nesitaškykite“, - jam taip lyg pasigirdo. Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad vartojo keiksmažodžius, tarpusavyje plūdosi su K. S. dar eidamas per gatvės perėją. Dėl to kilo konfliktas tarp jo ir kaltinamojo. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog K. S., vartodamas keiksmažodžius viešoje vietoje, pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką kaip nors kitaip, nei viešoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje yra įvardijamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, tačiau ne pagal šio straipsnio 1 d., o pagal šio straipsnio 2 d. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 4 d. nustatyta tvarka veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. Iš kaltinamojo K. S., paties nukentėjusiojo Š. K. parodymų matyti, kad smūgius kaltinamasis K. S. nukentėjusiajam Š. K. sudavė nors ir viešoje vietoje, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų, o tarpusavio konflikto metu, todėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vietoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d., - nenustačius jokių veiką (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikuojančių aplinkybių. Išvadą dėl veikų kvalifikavimo teismas daro, atsižvelgdamas ir į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-142/2010; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-454/2011, kurioje nurodoma „Tais atvejais, kai kaltininkas smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t.y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos. Veika D. S. atžvilgiu kvalifikuojama dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str., nustačius aplinkybę, kad ne kas kitas, o jis iki tol nenusikaltusį nepilnametį asmenį (savo brolį K. S.) palenkė padaryti nusikaltimą, - įvykio dieną konflikto tarp kaltinamojo K. S. ir Š. K. metu pasakydamas K. S. žodžius „nenusileisk, nebūk lopas, duok į galvą“. Kartu teismas konstatuoja, kad D. S. tik vieną kartą ir prieš pat nusikalstamos veikos dėl sveikatos sutrikdymo Š. K. padarymą pakurstė K. S. padaryti nusikaltimą, todėl jo padarytą vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką laiko nusikalstamų veikų (numatytų Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 138 str. 1 d., 159 str.) idealia sutaptimi. Teismas vadovaujasi ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-85/2012). Dėl civilinių ieškinių. Kaltinamasis D. S. savanoriškai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 267 litų 8 ct dydžio žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo Š. K. gydymo, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu. Nukentėjusysis Š. K. yra pareiškęs 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl jam nesunkiu sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl jam padaryto kūno sužalojimo patyrė skausmą, negalavimus, dėl kraujosruvų veide negalėjo lankyti mokyklos ir renginių. Parodė, kad tie nepatogumai tęsėsi savaitę laiko, po to negalėjo sportuoti. Nukentėjusysis baigiamųjų kalbu metu paliko neturtinės žalos dydžio klausimą spręsti teismui. Teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. pagrindu nukentėjusiajam Š. K. padarytą neturtinę žalą nustato, atsižvelgdamas į: paties nukentėjusiojo nuostatą, kad jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį turi vertinti teismas; atsižvelgdamas į kaltinamųjų K. S., D. S., K. S. atstovės pagal įstatymą S. S. nuostatas, kad nukentėjusiajam Š. K. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį turi vertinti teismas, nes jiems nepavyko susitarti dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio; atsižvelgdamas į kaltinamųjų K. S., D. S., K. S. atstovės pagal įstatymą S. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jie pripažįsta 2500 litų dydžio Š. K. padarytą neturtinę žalą; atsižvelgdamas į nukentėjusiojo Š. K. parodymus, kad dėl jam padaryto nesunkaus kūno sužalojimo jis juto skausmą tik savaitę laiko, vėliau negalėjo treniruotis, teismas daro išvadą, kad įrodytas ir tenkintinas tik 2500 litų dydžio Š. K. ieškinys dėl neturtinės žalos. Tokio dydžio civilinis ieškinys nukentėjusiajam Š. K. priteistinas iš kaltinamųjų D. S. ir K. S. solidariai, o K. S. neturint lėšų, - subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą S. S.. Nustačius anksčiau aptartą aplinkybę, kad nukentėjusiajam A. N. sveikatos sutrikdymą padarė ne kaltinamasis K. S. ir ne kaltinamasis D. S., o kitas iki šiol nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu bylos ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą (šią aplinkybę pripažįsta parodymus teisiamajame posėdyje duodamas pats nukentėjusysis A. N.), teismas daro išvadą, kad kaltinamieji K. S. ir D. S. negali atsakyti už kito asmens padarytus nusikalstamus veiksmus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. pagrindu civilinis ieškinys dėl A. N. nusikalstama veika galimai padarytos neturtinės žalos K. S., D. S. ir S. S. atžvilgiu atmestinas. Dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas šiuo nuosprendžiu nenustato. Kaltinamųjų atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Kaltinamieji prisipažįsta nusikaltę, tačiau nukentėjusiojo Š. K. atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas nelaiko šios aplinkybės kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis K. S. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas (ideali veikų sutaptis), yra nepilnametis. Administracine tvarka nebaustas (b.l. 148). Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK VPS Girstupio PN duomenimis K. S. nebuvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos PSC ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 152, 154). (duomenys neskelbtini)mokyklos charakterizuojamas teigiamai, kaip moksleivis, gerai lankantis pamokas, be pateisinamos priežasties praleistų pamokų pasitaiko retai, dauguma praleistų pamokų pateisinta dalyvavimu sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ renginiuose, mokymosi motyvacija vidutinė, gebėjimai ir pasiekimai patenkinami, elgesys mokykloje geras, geba valdyti save, per pamokas susikaupęs ir laiku bei atsakingai atlieka mokymosi užduotis, yra santūrus, uždaras, mandagus, mažai bendraujantis, noriai atlieka įvairius klasės vadovės įpareigojimus, visada dalyvauja mokyklos ir klasės renginiuose, išvykose, keletą metų lanko sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ bokso sekciją (b.l. 156). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, S. S. ir S. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b.l. 159). Teismas konstatuoja, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant šio kodekso 83 str., 87 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą. Kaltinamasis D. S. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas (ideali veikų sutaptis), atlygino turtinę nusikaltimu padarytą žalą, yra pasiruošęs atlyginti ir neturtinę nusikaltimu padarytą žalą. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 159 str. sankcijose, kartu įvertinant ir tai, kad D. S. tik sukurstė K. S. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, pats jokiais aktyviais veiksmai prie to neprisidėdamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nuprendžia: K. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. 2 d. (ideali veikų sutaptis) padarymą ir skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 p., 83 str.) ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p.). Panaikinti K. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamąją bylą K. S. atžvilgiu nutraukti. D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 138 str.1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 4 mėn.(keturiems mėnesiams), įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 3 mėn. (trims mėnesiams); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, ir nustatyti D. S. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 4 mėn. (keturiems mėnesiams), įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti D. S. kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Patenkinti Š. K. civilinį ieškinį iš dalies: priteisti Š. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai, o K. S. neturint lėšų, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos 267 litų 8 ct dydžio civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam D. S. savanoriškai atlyginus nusikaltimais padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str.). A. N. civilinį ieškinį, pareikštą K. S., D. S. ir S. S. atžvilgiu, atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str.) Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.