Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant ieškovėms S. L., R. K., ieškovių atstovui advokatui R. N., atsakovei E. K., atsakovės atstovei advokatei S. J., institucijos teikiančios išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei A. U., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. L. ir R. K. ieškinį atsakovei E. K., institucijai teikiančiai išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl bendravimo tvarkos su neveiksniu asmeniu nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš atsakovių S. L., R. K., atsakovės E. K., paaiškinimų, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės A. U. pateiktos išvados, civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės S. L. ir R. K. turi brolį V. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-07-11 Šilalės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-51-439/2013 pripažino V. K. neveiksniu, o 2013-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-558-439/2013 nustatė V. K. globą ir atsakovę E. K. paskyrė V. K. globėja ir turto administratore. Šalys patvirtino, kad nesutarimai dėl neveiksniojo V. K. lankymo kilo Šilalės rajono apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą pagal V. K. ieškinį seserims S. L. ir R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl ko ieškovės su atsakove Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje susitarė dėl neveiksniojo V. K. lankymo laiko, tai yra pirmadieniais nuo 9 val. iki 10 val. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad bendravimo su neveiksniuoju V. K. lankymo laiko ieškovės neišnaudoja ir neveiksnusis V. K. kiek pabendravęs pats ragina ieškoves eiti. Šalys taip pat patvirtino, kad atsakovė neveiksnųjį V. K. nuveža pas jo tėvus. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė V. K. ieškovėms trukdytų bendrauti su neveiksniuoju, ieškovės nepateikė. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė A. U. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniu prašomas reikalavimas neatitinka neveiksniojo interesų, nes ieškovės neįrodė, kad prašomą nustatyti su jomis bendravimo laiką sugebės tinkamai pasirūpinti neveiksniuoju V. K..

Civilinio kodekso 3 knygos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, normos galimybės nustatyti pilnamečio neveiksnaus asmens bendravimo tvarką su artimais giminaičiais nenumato, todėl ieškovės, vadovaujantis CK 1.8 str. 1 d. prašo taikyti analogiją taikant nepilnamečių vaikų iki 14 m. reglamentuojančius santykius CK 3.170 str. 4 d., 3.172 str., 3.175 str., 3.176 str. 3 d. ir 4 d. CK 3.170 str. 4 d., 175 str. reglamentuoja nepilnamečio vaiko tėvų, atstovų pagal įstatymą, gyvenančių skyrium teisę bendrauti su vaiku ir kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Tėvai yra savo vaikų atstovai pagal įstatymą ir sutinkamai su CK 3.165 str. 1 d. turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. K. yra atstovė pagal įstatymą neįgalaus V. K. (CK 3.240 str. 1 d.). Ieškovės yra neįgalaus V. K. seserys, kurios sutinkamai su CK 3.135 str. yra artimos neįgaliojo giminaitės, todėl prašomos nuostatos, reglamentuojančios atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Ginčui tarp šalių spręsti taikytina Jungtinių tautų neįgaliųjų Konvencija, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. XI-854 (galioja nuo 2010-09-17) ir kuri skirta, be kita ko, psichiškai neįgalių asmenų teisiniam statusui sureguliuoti, 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais (1 dalis), jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse (2 dalis), valstybės, šios Konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą (3 dalis), įpareigoja valstybes, šios Konvencijos šalis, siekti kaip įmanoma didesnės neįgalių (kartu ir neveiksnių) asmenų teisių apsaugos, sukuriant teisinį mechanizmą, kuris skirtas padėti neįgaliems (neveiksniems) asmenims įgyvendinti savo teises. Lietuvoje neveiksnaus asmens teisės įgyvendinamos ir ginamos per globos institutą (CK 3.238 str.) Neveiksnaus asmens teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas įtvirtinta Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinama bei turi būti ginama visais atvejais, kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu. Šios teisės tinkamas įgyvendinamas reiškia, kad neveiksniam asmeniui turi būti sukuriamos tokios gyvenimo sąlygos, kurios būtų pakankamos jo poreikiams, tarp jų – ir specialiesiems, tenkinti ir asmens orumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d. nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, 4 straipsnio dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Sutinkamai su Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsniu turi būti užtikrinta, kad neįgalieji turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, būtiną padėti gyventi ir integruoti į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neveiksnusis V. K. gyvena atsakovės E. K. šeimoje. Duomenų, kad gyvenant neveiksniajam atsakovės šeimoje būtų pažeidžiamos neveiksniojo teisės, byloje duomenų nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovės. Neveiksniam globotiniui atsakovė sudaro sąlygas bendrauti su draugais, artimais giminaičiais, pati pas juos nuveža ir nedaro kliūčių bendrauti su neįgaliuoju namuose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad neveiksnus V. K. yra izoliuojamas ar kitaip ieškovėms ar kitiems asmenims yra suvaržoma laisvė su juo bendrauti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys netenkinamas, todėl atsakovės E. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos solidariai iš ieškovių S. L. ir R. K. (CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš S. L. ir R. K. 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) atsakovės E. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.