- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1609-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00130-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- S. L., R. K.
- Atsakovas
- E. K.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1609-538/2014
Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-42-3-00130-2014-2)
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovių S. L. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. L. ir R. K. ieškinį atsakovei E. K., institucija, teikianti išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su neveiksniu asmeniu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės S. L. ir R. K. ieškiniu prašė nustatyti ieškovių bendravimo tvarką su broliu – neveiksniu V. K.: kas antrą šeštadienį ieškovės turi teisę bendrauti su broliu V. K. nuo 10 val. ryto su teise pasiimti brolį V. K. iš jo namų ar kitos jo buvimo vietos, atsakovei E. K. ar kitiems jos nurodytiems asmenims nedalyvaujant ir grąžinant V. K. iki tos pačios dienos 20 val. vakaro į jo gyvenamąją ar kitą globėjos nurodytą vietą. Nurodo, kad jos yra neveiksniojo V. K. seserys ir atsakovė E. K. trukdo joms bendrauti su broliu bei su tėvais. Su atsakove sutarta viena valanda pirmadieniais bendravimo yra nepakankama atsižvelgiant į neveiksniojo brolio interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš S. L. ir R. K. 1300 Lt atsakovės E. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys patvirtino, kad nesutarimai dėl neveiksniojo V. K. lankymo kilo Šilalės rajono apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą pagal V. K. ieškinį seserims S. L. ir R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl ko ieškovės su atsakove Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje susitarė dėl neveiksniojo V. K. lankymo laiko, tai yra pirmadieniais nuo 9 val. iki 10 val. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad bendravimo su neveiksniuoju V. K. lankymo laiko ieškovės neišnaudoja ir neveiksnusis V. K., kiek pabendravęs, pats ragina ieškoves eiti. Šalys taip pat patvirtino, kad atsakovė neveiksnųjį V. K. nuveža pas jo tėvus. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė V. K. ieškovėms trukdytų bendrauti su neveiksniuoju, ieškovės nepateikė. Ieškovės yra neįgalaus V. K. seserys, kurios sutinkamai su CK 3.135 str. yra artimos neįgaliojo giminaitės, todėl prašomos nuostatos, reglamentuojančios atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neveiksnusis V. K. gyvena atsakovės E. K. šeimoje. Duomenų, kad gyvenant neveiksniajam atsakovės šeimoje būtų pažeidžiamos neveiksniojo teisės, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovės. Neveiksniam globotiniui atsakovė sudaro sąlygas bendrauti su draugais, artimais giminaičiais, pati pas juos nuveža ir nedaro kliūčių bendrauti su neįgaliuoju namuose. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad neveiksnus V. K. yra izoliuojamas ar kitaip ieškovėms ar kitiems asmenims yra suvaržoma laisvė su juo bendrauti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės S. L. ir R. K. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliančių ieškinį tenkinti: nustatyti R. K. ir S. L. bendravimo tvarką su broliu neveiksniu V. K.: kas antrą šeštadienį apeliantės turi teisę bendrauti su broliu V. K. nuo 10 val. ryto su teise pasiimti brolį V. K. iš jo namų ar kitos jo buvimo vietos, atsakovei E. K. ar kitiems jos nurodytiems asmenims nedalyvaujant ir grąžinant V. K. iki tos pačios dienos 20 val. vakaro į jo gyvenamąją ar kitą globėjos nurodytą vietą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad ginčui tarp šalių taikytina tik Jungtinių tautų neįgaliųjų konvencija. Civilinis kodeksas iš esmės vienodai reglamentuoja klausimus, susijusius su nepilnamečių ir neveiksnių asmenų turto valdymu, disponavimu juo, o būtent, kad reikia išankstinio teismo leidimo tam, kad nepilnamečio vaiko tėvai arba neveiksnaus asmens globėjai galėtų sudaryti sandorį, kurio pagrindu būtų suvaržytos nepilnamečio arba neveiksnaus asmens teisės į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio nepilnamečio ar neveiksnaus asmens turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos nepilnamečio ar neveiksnaus asmens daiktinės teisės. Apeliantės daro išvadą, kad asmenys, kurie teismo sprendimu pripažinti neveiksnūs, savo veiksnumo, t.y. turimų teisių, apimtimi labai panašūs į nepilnamečius vaikus, dėl to tais atvejais, kai neveiksnių asmenų teisių realizavimas arba apsaugos mechanizmas nėra numatytas Civiliniame kodekse, turi būti vadovaujamasi CK 3 knygos normomis, susijusiomis su nepilnamečiais asmenimis. Konkrečiai apie bendravimo tvarkos su neveiksniu asmeniu nustatymą, turėtų būti taikytinos CK 3.170 str. 4 d, CK 3.172 str.,. CK 3.175 str., CK 3.176 str. 3 d., 4 d, t. y. teisės normos, kuriose įtvirtinta tėvų ir artimųjų giminaičių teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, bei nustato, jog tėvams nesusitarus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, bendravimo tvarką nustato teismas. Apeliantėms nepriklausomai nuo V. K. sveikatos būklės, turi būti leidžiama bendrauti su broliu privačiai, niekam nestebint ir neklausant pokalbių. Apeliantės labai norėtų bendrauti su broliu laisvoje aplinkoje, kur niekas nesikištų į jų pokalbius, nereguliuotų bendravimo laiko minutėmis, nestebėtų jų bendravimo. Taip pat nori bent kartais nuvežti brolį pas tėvus ir pabendrauti ilgesnį laiką, negu viena valanda pirmadieniais, tačiau deja atsakovė joms to neleidžia. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė pripažįsta, kad riboja seserų ir brolio bendravimo laiką bei leidžia jame dalyvauti pašaliniams asmenims, tai pažeidžia tiek neveiksnaus V. K., tiek apeliančių teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. K. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovių S. L. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Priešingai, negu teigia apeliantės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pilnai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi išimtinai neveiksnaus V. K. interesų gynimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovės S. L. ir R. K. turi brolį V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-51-439/2013 pripažino V. K. neveiksniu, o 2013-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-558-439/2013 nustatė V. K. globą ir atsakovę E. K. paskyrė V. K. globėja ir turto administratore. Ieškovės su atsakove Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje susitarė dėl neveiksniojo V. K. lankymo laiko, tai yra pirmadieniais nuo 9 val. iki 10 val. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė A. U. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniu prašomas reikalavimas neatitinka neveiksniojo interesų, nes ieškovės neįrodė, kad prašomą nustatyti su jomis bendravimo laiką sugebės tinkamai pasirūpinti neveiksniuoju V. K..
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovių ieškinio. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas bei priimtas neįsigilinus į bylą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių teiginiais.
Civilinio kodekso 3 knygos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, normos galimybės nustatyti pilnamečio neveiksnaus asmens bendravimo tvarką su artimais giminaičiais nenumato, todėl ieškovės, vadovaujantis CK 1.8 str. 1 d. prašo taikyti analogiją taikant nepilnamečių vaikų iki 14 m. reglamentuojančius santykius. CK 3.170 str. 4 d., 3.172 str., 3.175 str., 3.176 str. 3 d. ir 4 d. CK 3.170 str. 4 d., 3.175 str. reglamentuoja nepilnamečio vaiko tėvų, atstovų pagal įstatymą, gyvenančių skyrium, teisę bendrauti su vaiku ir kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Tėvai yra savo vaikų atstovai pagal įstatymą ir sutinkamai su CK 3.165 str. 1 d. turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. K. yra atstovė pagal įstatymą neįgalaus V. K. (CK 3.240 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės yra neįgalaus V. K. seserys, todėl nuostatos, reglamentuojančios atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė yra paskirta neveiksniojo V. K. globėja, t. y. visiškai atsakinga už neįgalų savo brolį.
Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju šeiminių ryšių tarp neveiksnaus brolio ir seserų nepaisymas reikštų neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimą, neatitiktų globos instituto paskirties – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalys Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje susitarė dėl neveiksniojo V. K. lankymo laiko, tai yra pirmadieniais nuo 9 val. iki 10 val. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė A. U. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniu prašomas reikalavimas neatitinka neveiksniojo interesų, nes ieškovės neįrodė, kad prašomą nustatyti su jomis bendravimo laiką sugebės tinkamai pasirūpinti neveiksniuoju V. K.. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad bendravimo su neveiksniuoju V. K. lankymo laiko ieškovės neišnaudoja ir neveiksnusis V. K., kiek pabendravęs, pats ragina ieškoves eiti. Šalys taip pat patvirtino, kad atsakovė neveiksnųjį V. K. nuveža pas jo tėvus. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė V. K. ieškovėms trukdytų bendrauti su neveiksniuoju, ieškovės nepateikė.
Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė tinkamai vykdo savo kaip globėjos pareigas, užtikrina neveiksnaus asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, jo bendravimą su artimais giminaičiais ir šiuo atveju bendravimas tarp seserų ir neveiksnaus brolio yra tinkamas bei nėra pagrindo keisti nustatytos tvarkos (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovių atsakovei priteistina po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovių S. L. ir R. K. atsakovei E. K. priteisti po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.