Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, J. M. atstovei, advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei Viktorijai Ruseckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – J. M. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

15. Byloje sprendžiami asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir turto administravimo klausimai.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu tam tikrose srityse

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje pateikta fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata, pagal kurią civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, J. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad J. M. būklė atitinka medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima nustatyti, kad J. M. dėl šio sprendimo 18 punkte nurodyto psichikos susirgimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti atitinkamose srityse. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kurį surašant ekspertams taip pat buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, kartu su joje esančia socialinio darbuotojo išvada, nurodyta, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad J. M. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja sunkus kognityvinis defektas (MMSE – 8 balai), sulėtėjęs, klampus, neproduktyvus mąstymas, nuskurdusios emocijos, ryškiai sutrikusi atmintis, konfabuliacijos (atminties spragų užpildymas prasimanymais, nebūtais dalykais), sutrikusi dėmesio koncentracija ir valia. Ji yra visiškai dezorientuota laike, jos orientacija savyje ir vietoje sutrikusi, ji negeba disponuoti pinigais, turtu, neatpažįsta artimųjų, praradusi visus interesus bei kasdienio gyvenimo įgūdžius. Dėl psichikos sveikatos būklės jos gebėjimas vykdyti tikslingą, produktyvią veiklą yra visiškai sutrikęs. Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl socialinės ir buitinės dezadaptacijos jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Ekspertizės akte nurodyta, kad J. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

20. J. M. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (el. b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes (šio sprendimo 19 punktas) taip pat į pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad J. M. būklė atitinka ir juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką: „nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, jog teismas, net būdamas įsitikinęs, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose konkrečiai įvardijamose santykių srityse, negali jo pripažinti neveiksniu tose srityse, nes šios santykių sritys tam asmeniui galimai nėra aktualios. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios <...> Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27–28 punktai). Argumentas dėl tam tikrų sričių neaktualumo, atmestini kaip nepagrįsti dėl punkte cituojamos kasacinio teismo praktikos ir tos aplinkybės, kad asmens pripažinimas neveiksniu yra ne tik jo laisvės apribojimas, bet ir to asmens teisėtų interesų apsauga, siekiant apsaugoti jį nuo jam nenaudingų, neteisėtų sprendimų priėmimo tose srityse, taip pat nuo galimo kitų asmenų pasinaudojimo asmeniu, kuris negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Toks tikslas išskiriamas ir kasacinio teismo praktikoje: „teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) <...> ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktai gali keistis, tačiau pasikeitus teisės aktams, asmens sveikatos būklė nesikeičia dėl to.

23. Atsižvelgiant į šio sprendimo 18-20 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad J. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje, 3) šeimos santykių srityje, 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) kitose srityse – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

24. Esant tokioms aplinkybėms J. M. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje, 3) šeimos santykių srityje, 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) kitose srityse – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

25. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.239 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo

27. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. M. turi nekilnojamojo turto, gauna išmokas iš valstybės. Esant tokioms aplinkybėms, J. M. turtui nustatytinas visiškas turto administravimas.

29. J. M. atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad D. L. būtų paskirta J. M. turto administratore. Suinteresuotas asmuo neišreiškė jokių prieštaravimų dėl galimo J. M. turto administravimo. Atsižvelgiant į nurodytą, D. L. skirtina J. M. turto administratore.

30. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui, D. L. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

31. Teismas taip pat informuoja globėją, kad suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis turi teisę gauti iki 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą (išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų). Prašymas dėl laiko atokvėpio paslaugos teikiamas savivaldybei. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt paspaudus „Slaugau šeimos narį“, ir atsidariusiame lange paspaudus „socialinės paslaugos“ (skyriuje „slaugau šeimos narį“ taip pat galima rasti informaciją apie išmokas, tokiu atveju reikia paspausti „išmokos“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje, 3) šeimos santykių srityje, 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) kitose srityse – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytose srityse ir globėja paskirti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), turtui visišką administravimą ir turto administratore paskirti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. L. globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus teises ir pareigas:

a) globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje; rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje; globėjas ir rūpintojas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas ar rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo ar rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo ar rūpintojo prašymą; globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ir rūpybos panaikinimo; neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį; globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus.

b) globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.