- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-1751-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08806-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. F.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15177-877/2017 pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų (neveikimo) vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11519.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl skundo, pareikšto dėl antstolio veiksmų (neveikimo) vykdomojoje byloje, priėmimo.Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11519 kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodė, kad antstolis vykdo teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 dėl pareiškėjos iškeldinimo iš G. B. nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis iš šio namo keldina ne tik pareiškėją, bet ir jos nepilnamečius vaikus, nors tokios teisės neturi, į jos skundus nereaguoja.Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – aiškiai išdėstyti skundo dalyką ir pagrindą; pagrįsti savo teiginius rašytiniais įrodymais; jei pareiškėja teikia skundą dėl antstolio neveikimo, ji turi pateikti ir skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolis per įstatyme nustatytus terminus neišnagrinėjo.Pareiškėja 2017 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą skundą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų (neveikimo) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepašalino 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepatikslino skundo dalyko ir pagrindo, nepateikė įrodymų apie tai, kad jos nepilnamečiai vaikai turi teisę gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurio antstolis vykdo pareiškėjos iškeldinimą; nenurodė, kokius konkrečiai antstolio veiksmus skundžia, kada jie buvo atlikti, nepateikė įrodymų, kad namuose buvo brangių daiktų ir vykdant iškeldinimą jie dingo.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. F. ginčija Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nurodo, kad teismas trūkumų šalinimo institutą taikė be pagrindo, nes iš skundo aišku, ko pareiškėja reikalauja. Jokių papildomų įrodymų ji pateikti negalinti, nes ir taip suprantama, kad tai yra jos nepilnamečių vaikų būstas, kadangi antstolis aprašė jų kambarius ir daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos V. F. skundas dėl antstolio veiksmų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų, kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti - aiškiai išdėstyti skundo dalyką ir pagrindą; pagrįsti savo teiginius rašytiniais įrodymais; jei pareiškėja teikia skundą dėl antstolio neveikimo, - pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolis per įstatyme nustatytus terminus neišnagrinėjo. Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kurį Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui laikydamas, kad pareiškėja nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame neformuluoja konkretaus prašymo, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, kad ji nesutinka su teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti. Pirmiausia pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.). Tuo atveju, jei antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 str. 4 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510-512 straipsniuose išdėstytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų teikia tiek teismui, tiek antstoliui R. S. Kauno apylinkės teismo prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši aplinkybė sudarytų prielaidas spręsti apie tai, kad pareiškėja kreipiasi į teismą CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka prašydama iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau iš kitų pareiškėjos procesinių dokumentų (patikslinto skundo, atskirojo skundo) argumentų galima spręsti, kad pareiškėja kreipiasi į teismą dėl antstolio neveikimo pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį. CPK normos jokių specifinių reikalavimų skundo dėl antstolio veiksmų formai ar jo turiniui nenumato, tačiau tokiems skundams yra taikomi bendrieji CPK procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (CPK 111 str.)Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 str. 1 d.) įtvirtina asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). CPK įtvirtina, kaip turi būti elgiamasi tais atvejais, kai šalies pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų - teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio (skundo) pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.). Taigi į teismą besikreipiantis asmuo privalo aiškiai suformuluoti ieškinio (skundo) dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str., žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393). Šios nuostatos taikytinos ir skundui dėl antstolio veiksmų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš pareiškėjos teismui pateikto skundo nėra aišku, kokie konkrečiai antstolio veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, kada jie atlikti (turėjo būti atlikti), ko reikalauja pareiškėja, kokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ir kuo šį prašymą grindžia, taip pat kartu su skundu nėra pateikti jokie skunde dėstomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes iš skundo viskas aišku, ko ji reikalauja, todėl su patikslintu skundu pateikė tik 2017 m. kovo 29 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kurio jos teigimu antstolis nėra išsprendęs. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei patikslinto skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėja teikdama įstatymo nustatyta tvarka skundą dėl antstolio veiksmų ar neveikimo, privalo nurodyti faktinį pagrindą, t. y. skundo nagrinėjimui reikšmingas įvykio aplinkybes, aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, kartu su skundu pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes. Pateiktu patikslintu skundu apeliantė nurodytų trūkumų nepašalino, kartu su patikslintu skundu buvo pateiktas tik ankstesnis pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kurio jos teigimu antstolis nėra išsprendęs. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad trūkumai, susiję su skundo formai ir turiniui keliamais reikalavimais nebuvo ištaisyti, nes nėra aiškiai suformuluotas skundo faktinis pagrindas ir dalykas, todėl nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir byloje įrodinėtinos aplinkybės. Be to, antstolio pateikti duomenys - 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymas dėl 2017 m. kovo 29 d. gauto V. F. procesinio dokumento, įvardinto kaip „skundas dėl antstolio veiksmų“ patvirtina, kad pareiškėjos 2017 m. kovo 29 d. skundas buvo išspręstas, duomenų apie tai, kad jis būtų apskųstas teismas neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjos pateiktame skunde nesant jokio reikalavimo tik išdėsčius nekonkretų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos teisės negali būti apgintos teismui nežinant ko pareiškėja reikalauja ir kuo savo reikalavimą grindžia. Įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata procesiniame dokumente nurodyti reikalavimą (dalyką) yra viena iš esminių procesinio dokumento turinio dalių (CPK 111 str. 2 d. 4 p.), todėl neaiškiai suformuluotas ieškinio (skundo) dalykas, kai negalima suprasti, ko prašoma, laikytinas esminiu ieškinio (skundo) trūkumu, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, procesinio dokumento turiniui ir formai keliami reikalavimai nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą, o tik nustato specialią tvarką šiai teisei įgyvendinti. Tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad šie reikalavimai būtų taikomi visiems asmenims vienodai. Todėl esant akivaizdiems skundo trūkumams teismas turėjo teisę nustatyti terminą jiems pašalinti, o jų nepašalinus skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias nuostatas ir nepagrįstai suvaržė asmens teisę keiptis į teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pažymėtina, kad priimta nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė teismui 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. birželio 23 d. buvo pateikusi prašymus nagrinėti bylą kuo skubiau, taip pat reikšdama abejones dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutarties skirti bylą nagrinėti konkrečiam teisėjui. Pažymėtina, kad byla konkrečiam teisėjui paskirta nagrinėti nustatant aiškią ir konkrečią datą vadovaujantis Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. VIE-13 bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių II ir IV skyriuose išdėstyta tvarka, todėl byla nagrinėti konkrečiam teisėjui paskirta teisėtai, kartu nustatant datą, kuri nesant jokių svarių priežasčių negali būti keičiama.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.