Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Euroliuksas“ atstovams A. N. ir A. S. , atsakovui K. N. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1212-479/2009 iš dalies patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Euroliuksas“ ieškinys atsakovams K. N. ir S. N. dėl skolos priteisimo bei atmestas atsakovo K. N. priešieškinis ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. N. pareiškė priešieškinį. Prašė priteisti iš ieškovo 86 499,99 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangovas neįvykdė visų rangos sutartyje numatytų darbų, dalį darbų atliko su defektais, kurių taisymui atsakovas buvo priverstas samdyti trečiuosius asmenis.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas netinkamu įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymu. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 6 d. statybos rangos sutarties pagrindu, rangovas firma „Telšių ranga“ atliko, o atsakovas atliktų darbų aktais priėmė darbus, kurių vertė 174 291 Lt, atsakovo neapmokėtų darbų vertė 146 291 Lt.. 2008 m. sausį rangovui pareikalavus apmokėti darbus, kurių vertė 60 777 Lt, atsakovas darbus priimti atsisakė, pareiškė pretenziją dėl darbų kokybės. Sąskaita už šiuos darbus buvo išrašyta tik 2008 m. spalio 21 d. Šalių pasirašytų darbų atlikimo aktų ieškovas nepateikė, todėl teismas sprendė, jog darbų už 60 777 Lt atlikimo fakto ieškovas neįrodė. Atsakovas pagal 2007 m. lapkričio mėn. – 2008 m. sausio mėn. darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas rangovui nesumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 53 231 Lt delspinigių yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę nepagrįstas nes, remdamasis pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad rangos sutartį sudarė K. N. , statybos darbų objektas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, pastatytas ant žemės sklypo, priklausančio A. D. . Teismas netenkino atsakovo pareikšto priešieškinio dėl patirtų nuostolių (rangos darbų trūkumų) atlyginimo, nes nustatė, kad tarp šalių kilus konfliktui, statybos darbai sustabdyti dėl atsakovo kaltės, todėl patirtų atsakovo statybos išlaidų sumokėtų trečiajam asmeniui, negalima laikyti nuostoliais, susijusiais su rangos sutarties vykdymu. Atsakovas neįrodė, jog rangovo darbai, kuriuos jis priėmė pasirašydamas aktus, yra netinkamos kokybės. Teismas taip pat pažymėjo, jog statybos darbų eigos bei kokybės patikra, kontrolė yra užsakovo pareiga (CK 6.689 str. 1 d.), priimdamas darbus atsakovas pretenzijų nereiškė, todėl priešieškinio argumentai dėl paslėptų statybos darbų trūkumų yra nepagrįsti. Be to, darbai priimti 2007 m. lapkričio mėn. – 2008 m. sausio mėn., o atsakovas pretenziją (dėl stogo ir židinio montavimo darbų) pareiškė tik 2008 m. rugpjūčio 20 d. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo pretenzijos yra nekonkrečios, nustatytos vienašališkai. Atsakovo pateiktame darbų kokybės trūkumų nustatymo akte nenurodytas tyrimo užsakovas, pastato savininkas, nekonkretizuota pastato buvimo vieta. Teismas sprendė, kad šis aktas, o taip pat ir UAB „Naderna“ parengtas defektų nustatymo aktas nepatvirtina darbų kokybės trūkumų. Įrodinėdamas patirtas išlaidas atsakovas pateikė rangos sutartį su D. D. , prekių ir paslaugų kvitus, tačiau nepateikė sudarytos sąmatos, nors darbų vertė siekė 71 500 Lt. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad realiai mokėjo lėšas pagal pateiktus kvitus ir tokiu būdu patyrė nuostolių.

Atsakovas K. N. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, jog rangos sutartimi šalys nustatė darbų atlikimo terminą (iki 2007 m. rugsėjo 1 d.). Nustatytu terminu rangovas darbų neatliko, darbus pradėjo perdavinėti atsakovui tik 2007 m. lapkričio 5 d., praleidęs minėtą terminą ieškovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti sumokėti atliktų darbų kainą. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad rangovas pavėluotai ir netinkamai atliko stogo rekonstrukcijos darbus, be to, pagal rangos sutartį ir priedus, atsakovas privalėjo mokėti nustatytą kainą, jei rekonstravus namą jo plotas būtų lygus 101 kv. m., tačiau atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatytas tik 83,56 kv. m. plotas. Dėl šių trūkumų darbų kaina atitinkamai turi būti sumažinta. Pagal CK 6.58 straipsnį, 6.208 straipsnio 4 dalį bei teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą. Rangovo atstovas patvirtino, kad pats rangovas atsisakė užbaigti objekte pradėtus darbus. Rangovui atsisakius ištaisyti darbų trūkumus ir atlikti kitus darbus, atsakovas kreipėsi į kitus asmenis ir patyrė papildomų išlaidų, t.y. sumokėjo 14 999,99 Lt už santechnikos darbus, kurių neatliko rangovas, 31 000 Lt už stogo defektų šalinimą, bei 40 500 Lt už kitų defektų šalinimą. Visi defektų šalinimo darbai buvo atlikti remiantis eksperto išvada ir prie jos pridėta defektų šalinimo sąmata. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti individualią veiklą vykdančio D. D. kvitai nepatvirtina patirtų nuostolių fakto.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2007 m. birželio 6 d. rangos sutarties nuostatų, susijusių su tinkamu rangos darbų atlikimu, atliktų darbų priėmimu, darbų defektais bei atlyginimu už atliktus darbus, vykdymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas K. N. ir V. R. firma ,,Telšių ranga“ 2007 m. birželio 6 d. sudarė seno pastato nugriovimo ir naujo pastato statybos Žąsyčių kaime, Šilutės rajone, sutartį Nr. 2007/06/06 (t. 1, b.l. 16-16). Sutarties priedu Nr. 1 šalys susitarė, jog rangovas įsipareigoja atlikti seno pastato nuardymo, pamatų įrengimo ir skydinio namo (plotas 101 kv. m.) konstrukcijų surinkimą be išorės komunikacijų, su pilna išorės apdaila ir daline vidaus apdaila, darbus (t. 1, b.l. 17). Sutarties priedu Nr. 2 rangovas įsipareigojo atlikti, o užsakovas apmokėti už seno pastato nuardymą 11 800 Lt, pamatų įrengimą – 35 400 Lt, skydinio namo surinkimą bei išorės apdailą ir vidaus dalinę apdailą – 190 688 Lt (t. 1, b.l. 18). Sutarties priedu Nr. 3 rangovas įsipareigojo atlikti, o užsakovas sumokėti už papildomus darbus už 56 190 Lt, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje (t. 1, b.l. 19).

V. R. firma ,,Telšių ranga“ 2009 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido R. M. visus iš 2007 m. birželio 6 d. rangos sutarties kylančius K. N. įsipareigojimus (t. 1, b.l. 37). 2009 m. kovo 24 d. UAB ,,Euroliuksas“ reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo visas iš minėtos rangos sutarties kylančias rangovo teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš K. N. su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius (t. 1, b.l. 12).

Reikalavimo perleidimas (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Atsakovas neginčija ieškovo reikalavimo teisės, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2007 m. lapkričio 5 d. užskaitymo akto, už atsakovą K. N. su rangovu užskaitymo būdu atsiskaitė UAB ,,Stalakta“, padengdama 28 000 Lt įsiskolinimą (t. 1, b.l. 27). Pirmosios instancijos teismas teisingai šią sumą minusavo iš reikalaujamos priteisti sumos, atsisakydamas šioje dalyje tenkinti ieškinio reikalavimą.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Taigi siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo rangovo atliktų bei užsakovui perduotų darbų ir pateikto reikalavimo sumokėti įsiskolinimą santykį, būtina išsiaiškinti, ar užsakovui apskritai atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus, o jei atsirado, tai kokia apimtimi.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad rangovas ir užsakovas K. N. 2007 m. lapkričio 5 d. pasirašė atliktų darbų aktą 108 198 Lt sumai (t. 1, b.l. 26; t. 2, b.l. 48), 2008 m. sausio 7 d. – 40 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 29; t. 2, b.l. 51), 6 811 Lt sumai (t. 1, b.l. 30-31; t. 2, b.l. 52), 2008 m. sausio 18 d. – 19 282 Lt sumai (t. 1, b.l. 32-33; t. 2, b.l. 54-55). Pagal atliktų darbų vertę rangovas išrašė PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 25, 28; t. 2, b.l. 47, 50). Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas pateikė dar du užsakovo ir rangovo pasirašytus atliktų darbų aktus – 2007 m. birželio 26 d. aktą 29 500 Lt sumai ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. aktą 29 500 Lt sumai, taip pat šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b.l. 41-42, 44-45). Tačiau kartu buvo pateikti ir du tarpusavio užskaitymo suderinimo aktai (2007 m. birželio 28 d. 29 500 Lt sumai ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. 29 500 Lt (t. 2, b.l. 43, 46), pagal kuriuos V. R. firma ,,Telšių ranga“ užskaitė atsakovo K. N. skolas iš viso 59 000 Lt sumai. Taigi atsakovo priimtų darbų vertė pagal byloje esančius įrodymus buvo 233 291 Lt (kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas – 174 291 Lt + 59 000 Lt = 233 291 Lt), tuo tarpu užsakovo neapmokėtų darbų vertė yra 146 291 Lt (233 291 Lt – 28 000 Lt – 29 500 Lt – 29 500 Lt = 146 291 Lt). Tai, kad užskaitymai pagal ieškovo pateiktus tarpusavio užskaitymo suderinimo aktus buvo realūs, patvirtina ir 2008 m. vasario 1 d. rangovo ir užsakovo pasirašytas susitarimas, kuriame nurodyta, jog K. N. jokių pretenzijų dėl visų sutarčių, sudarytų iki 2008 m. sausio 31 d. tarp K. N. ir UAB ,,Stalakta“, neturi (t. 1, b.l. 145).

Kad rangovas įvykdė dalį atliktų darbų aktuose užfiksuotų darbų, o užsakovas už juos neatsiskaitė, neneigia ir pats užsakovas K. N. . Nors atsakovas tvirtina, jog jis nemokėjo už darbus, nes šie buvo atlikti nekokybiškai, tačiau įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (nagrinėjamu atveju atliktų darbų aktu). Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Kaip matyti iš atliktų darbų aktų, užsakovas K. N. nenurodė darbų priėmimo akte akivaizdžių darbų trūkumų, todėl neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Užsakovui K. N. pasirašius atliktų darbų aktą, atsirado pareiga sumokėti už rangovo atliktus darbus pagal atliktų darbų aktų pagrindu pateiktas PVM sąskaitas faktūras 146 291 Lt sumai.

Atsakovas tvirtina, jog jis neturi pareigos sumokėti rangovui, nes šis yra nebaigęs jam pavestų darbų objekte bei nėra perdavęs tinkamai atliktų darbų užsakovui K. N. , kad jis priimtų juos apmokėjimui. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų atliktų darbų priėmimo aktų, užsakovas juos pasirašė, nenurodė akivaizdžių darbų trūkumų, todėl jam atsirado pareiga sumokėti už dalį atliktų ir atliktų darbų akte perduotų rangos darbų.

Be to, apeliaciniame skunde atsakovas K. N. įrodinėja, jog pareiga mokėti pagal rangos sutartį jam apskritai neatsirado, nes rangos sutartimi šalys nustatė darbų atlikimo terminą (iki 2007 m. rugsėjo 1 d.), o rangovas sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko, darbus atsakovui pradėjo perdavinėti tik 2007 m. lapkričio 5 d., praleidęs minėtą terminą, todėl ieškovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti sumokėti atliktų darbų kainą. Argumentas atmetamas. Nors rangos sutartimi šalys nustatė darbų atlikimo terminą iki 2007 m. rugsėjo 1 d., o rangovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti sutartyje sulygtus darbus, tačiau sutarties 7.2 punkte šalys, nustatydamos atsakomybę už sutarties nevykdymą, sulygo, jog rangovas, laiku neatlikęs sutartyje numatytų darbų, moka 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės kiekvieną pavėluotą dieną (t. 1, b.l. 15). Taigi rangovui laiku neatlikus sutartų darbų, užsakovas neįgijo teisės apskritai nemokėti už jau atliktus darbus, tačiau įgijo teisę reikalauti netesybų. Kita vertus, vėlavimas atlikti sutartyje sulygtus darbus pats savaime nėra pagrindas priteisti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, nes nėra nustatytos priežastys, dėl kurių darbų atlikimas vėlavo, nenustatyta rangovo kaltė dėl tokio vėlavimo ir pan., juolab, kad 2008 m. vasario 1 d. užsakovas ir rangovas pasirašė susitarimą, kuriame nurodoma, kad K. N. jokių pretenzijų V. R. firmai ,,Telšių ranga“ dėl darbų atlikimo terminų neturi (t. 1, b.l. 145). Be to, ir pats atsakovas, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, neprašo priteisti delspinigių, neįrodinėja aplinkybių, galinčių pagrįsti rangovo kaltę dėl laiku neatliktų darbų, o nuostolių atsiradimą sieja tik su atliktų darbų defektais ir jų šalinimu. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme atsakovui buvo siūloma sukonkretinti priešieškinio reikalavimus, pateikti apskaičiavimus, tačiau jokių naujų aplinkybių atsakovas nenurodė, naujų įrodymų ar patikslintų skaičiavimų teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinį.

Kita vertus, atsakovas ginčija atliktų darbų kokybę. Kadangi atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus už 233 291 Lt, ir nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų, teisėjų kolegija pripažįsta, jog argumentai dėl darbų kokybės, kuriuos nurodo atsakovas, susiję su kitais neatliktais arba nekokybiškai atliktais darbais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

Paprastai statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Kaip matyti iš rangos sutarties ir jos priedų, rangovas įsipareigojo nuardęs seną pastatą, vietoje jo surinkti skydinio namo konstrukciją be išorės komunikacijų, su pilna išorės apdaila ir daline vidaus apdaila. Rangos sutartyje nebuvo nurodyta pastato paskirtis (ar tai gyvenamasis, ar kitos paskirties pastatas). Rangos sutarties 5 straipsnyje šalys susitarė, jog rangovas privalo vykdyti statybos techniniais reglamentais numatytas pareigas, o užsakovas iki statybos pradžios pateikti statybos darbų leidimą ir projektinę dokumentaciją. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo pateiktų duomenų, užsakovas rangovui perdavė tik prašomo pastatyti statinio brėžinius. Jokių techninių specifikacijų, statybos leidimų ar kitos projektinės dokumentacijos teismui nebuvo pateikta, todėl daroma išvada, kad nei rangovas, nei užsakovas tinkamai nesilaikė rangos sutarties sąlygų, darbus galimai vykdė be statybos leidimo, be tinkamos projektinės dokumentacijos, todėl atsakovas neįrodė, kad pastatas, kuris pastatytas nežinant dėl kokios tikrosios jo funkcinės paskirties buvo susitarusios rangos sutarties šalys bei kokie reikalavimai buvo keliami rangovui, neatitinka šalių sulygtų techninių reikalavimų. Be to, iš užsakovo rangovui pateikto skydinio namo brėžinio matyti, jog užsakovas užsakė, kad rangovas pastatytų pastatą, kurio įėjimo durų aukštis 1,9 m, o plotis – 0,8 m, nors pagal Statybos techninį reglamentą vienbučio gyvenamojo namo mažiausiai leidžiamas durų angos aukštis turi būti 2,2 m, plotis – 1 m. Kaip jau minėta, iš rangos sutarties nėra galimybės nustatyti dėl kokios konkrečiai statinio funkcinės paskirties susitarė šalys, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad rangovas privalėjo pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą, atitinkamai, kad savo nuožiūra turėjo pakeisti užsakovo pateiktame statinio brėžinyje nurodytus pastato parametrus. Todėl galima daryti išvadą, kad statinio durų ir langų dydžiai atitiko atsakovo užsakymą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas teismui pateikė 2008 m. vasario mėnesį atliktų darbų aktą 30 097 Lt sumai (t. 1, b.l. 35), 2008 m. vasario 18 d. atliktų darbų aktą 30 680 Lt sumai bei jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 60 777 Lt sumai (t. 1, b.l. 34), tačiau minėti atliktų darbų aktai pasirašyti tik rangovo, jie nebuvo patvirtinti užsakovo K. N. parašais. Ši aplinkybė rodo, jog tarp rangovo ir užsakovo kilo konfliktas. Kad tarp rangovo ir užsakovo kilo konfliktas, rodo V. R. firmos ,,Telšių ranga“ 2008 m. sausio 8 d. K. N. siųsta informacija apie laikinai nutraukiamus darbus bei 2008 m. sausio 17 d. lydraštis, kuriuose siūloma užsakovui pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus (t. 1, b.l. 143-144), o taip pat užsakovo 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikta pretenzija rangovui dėl darbų kokybės (t. 1, b.l. 82). Kadangi užsakovas vengė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus ir juose, kaip to reikalauja teisės aktai, nurodyti darbų trūkumus, teisėjų kolegija sprendžia, jog užsakovas tinkamai nevykdė pareigos priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą bei apžiūrėti ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, todėl prarado galimybę naudotis specialiu užsakovo teisių gynimo būdu – darbų kainos sumažinimu.

Be to, kaip rangovo atliktų darbų trūkumus, kuriuos būtina pašalinti užsakovas nurodė būtinybę apšiltinti rostverką iš lauko pusės; įstatyti naujas įėjimo duris, langus pakeisti naujais; mineralinės vatos storį padidinti iki 16,2 cm; išardyti esamą lauko sieną iš vidaus ir prie medinių statramsčių prikalti OSB plokštę; išardyti visą stogo konstrukciją, paliekant gegnes ir įrengti naują stogo konstrukciją, laikantis stogo įrengimo taisyklių; židinio kamino įdėkle įrengti pravalymo angas ir angas kondensavimo nuvedimui; apie kaminą įrengti 15 cm akmens vatos sluoksnį tarp medinių konstrukcijų ir kamino; pašalinti trūkumus pamatuose, sienose, stogo konstrukcijose, židinyje, laikančiose medinėse konstrukcijose bei lauko medinėse konstrukcijose (2008 m. rugpjūčio 20 d. Pretenzija, t. 1, b.l. 82). Nei ieškovas, nei atsakovas neneigia, jog šių darbų rangovas neatliko, taigi atsakovui nekilo pareiga sumokėti už neatliktus darbus. Priešingai nei teigia atsakovas, 2008 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. balandžio 16 d. statybos darbų rangos sutartys (t. 1, b.l. 164, 169), pažyma apie atliktus statybos ir remonto darbus (t. 1, b.l. 168) bei stogo ir namo remonto paslaugų pirkimo kvitai (t. 1, b.l. 171-172) patvirtina, jog atsakovas pirko statybos darbų paslaugas iš V. S. IĮ ir D. D. , už kurias sumokėjo 86 500 Lt (14 999,99 Lt + 31 000 Lt + 40 500 Lt = 86 500 Lt), tačiau šie darbai laikytini naujais darbais, kurių V. R. firma ,,Telšių ranga“ neatliko ir už kurių atlikimą pareiga atsakovui atsirado atsiskaityti jau su naujaisiais rangovais. Naujais darbais, dėl kurių nesitarė V. R. firma ,,Telšių ranga“ ir užsakovas K. N. , laikytinas ir langų keitimas, nes rangovas atliko darbus tiksliai pagal užsakovo pateiktą statinio brėžinį, todėl konkretaus nurodyto dydžio langų įstatymas pastate negali būti traktuojamas kaip nekokybiškai atliktas darbas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą skunde nurodytais argumentais, nėra. Kadangi apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, iš apelianto priteisiama 3 926 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. N. į valstybės biudžetą 3 926 Lt (tris tūkstančius devynis šešis dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.