Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-506-1048/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-03Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
1-506-1048/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29295-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
K. D., A. Ž.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-506-1048/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29295-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorams Alginai Giniotienei, Sigitui Bružui,

kaltinamajam K. D., jo gynėjui advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 11 kartų, paskutinį kartą – 2018 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2020 m. liepos 17 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje;

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą – 2009 m. balandžio 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi paleistas lygtinai 5 mėnesiams 11 dienų; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d, nutartimi grąžintas į pataisos namus atlikti neatliktą bausmę; 2011 m. balandžio 20 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2020-07-23 apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. Ž., atvirai, matant parduotuvėje dirbančiai pardavėjai, pagrobė vieną butelį degtinės „Maskovskaja“ 0,7 l talpos, kurio vertė 10,99 Eur, ir vieną butelį gėrimo „Enjoy“ 1,5 l talpos, kurio vertė 1,39 Eur, padarydamas parduotuvei (duomenys neskelbtini) 12,38 Eur turtinę žalą.

A. Ž. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent.:

2020-07-23 apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. D., atvirai, matant parduotuvėje dirbančiai pardavėjai, pagrobė vieną butelį degtinės „Maskovskaja“ 0,7 l talpos, kurio vertė 10,99 Eur, ir vieną butelį gėrimo „Enjoy“ 1,5 l talpos, kurio vertė 1,39 Eur, padarydamas parduotuvei (duomenys neskelbtini) 12,38 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog 2020-07-23 dieną su pažįstamu A. Ž. gėrė degtinę su pažįstamais, trise išgėrė lyg ir 3 butelius degtinės, jautėsi tikrai girtas, todėl įvykio visų aplinkybių gerai nepamena. Pasibaigus degtinei, jis su A. išėjo, nuėjo pas vieną pažįstamą pasiskolinti pinigų degtinei pirkti, tačiau pažįstamo nerado. Jis žinojo, kad nei jis, nei A. Ž. neturi pinigų. Tuomet jis pasiūlė A. Ž. užeiti į „mėsinę“, nes tikėjosi, kad ten dirbs jo pažįstama pardavėja, kuri palauks pinigų. Tačiau parduotuvėje buvo nematyta pardavėja, kurios jis paprašė paduoti butelį degtinės. Kadangi prekyboje nebuvo 1 l talpos, pardavėja jam padavė 0,7 l talpos butelį. Ar butelį limonado jam padavė pardavėja, ar pasiėmė pats, jis neprisimena. Pasiėmęs butelius jis iš parduotuvės išėjo, pardavėjai pasakęs, kad už prekes sumokės A. Ž., nors ir suprato, kad pastarasis taip pat neturi pinigų sumokėti už prekes. Jis pavogti degtinę su limonadu sugalvojo spontaniškai, iš anksto su A. Ž. nesitarė. A. Ž. parduotuvėje stovėjo gal 1 metro atstumu nuo jo, tiksliai nepamena, ką šis darė, gal kalbino pardavėją. Išeinant iš parduotuvės jis girdėjo, kaip pavymui pardavėja kažką jam šaukė, tačiau nesuprato, jis atgal negrįžo. Išėjęs iš parduotuvės jis paskambimo A. Ž. ir liepė jam ateiti išgerti sutartoje vietoje, jie gėrė ant suolelio šalia darželio. Jo nuomone, A. Ž. suprato, kad jie geria iš parduotuvės pagrobtus gėrimus, nes A. Ž. pasiūlė išgerti nuėjus kuo toliau, kur jų nepamatytų policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina labai blogai, jo nuomone, tokį jo elgesį įtakojo alkoholis. Nurodė, kad civiliniam ieškovui turtinę žalą sumokėjo jo brolis.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir parodė, jog 2020-07-23 jis visą dieną gėrė kartu su K. D.. Pritrūkus alkoholio abu ėjo pas kažkokį K. D. draugą pasiskolinti pinigų, suprato, kad nei jis, nei K. D. pinigų neturi. Jis nežino, ar K. D. pinigų gavo, ar ne, nes pas savo draugą K. D. nuėjo vienas. Ar D. gavo iš draugo pinigų, jis nepaklausė. Paskui abu nuėjo į parduotuvę alkoholio, o kas ten tiksliai įvyko, neprisimena dėl girtumo. Parduotuvėje jis stovėjo netoli K. D., jis matė, kaip pardavėja padavė K. D. butelį ir išėjo, pasakydamas jam sumokėti už butelį. Pardavėja kažką šaukė K. D. iš paskos. Jis suprato, kad K. D. išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Jis tuo metu kišenėje turėjo gal kelis eurus, tiksliai nepamena, tačiau net nebandė atsiskaityti už K. D. paimtas prekes, o netrukus išėjo iš parduotuvės paskui K. D.. Išėjus iš parduotuvės D. jau nebematė, tačiau netrukus D. jam paskambino ir pasiūlė ateiti išgerti degtinės. Jis nuėjo kažkur prie darželio ir kartu su K. D. išgėrė degtinę, po to atvyko policija. Patvirtino, kad jis suprato, kad geria degtinę, kurią K. D. išnešė iš parduotuvės. Savo poelgį vertina labai blogai, paaiškino taip kvailai pasielgęs tik dėl girtumo. Kaltinamojo teigimu, parduotuvei padarytą žalą atlygino K. D. brolis. Pats šiuo metu uždarbiauja pas žmones už maistą, cigaretes, oficialiai nedirba.

K. D. ir A. Ž. kaltais prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamųjų gynėjai.

Kaltinamųjų K. D. ir A. Ž. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jų pačių visiško prisipažinimo visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad 2020-07-23 dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. į parduotuvę atėjo du vyriškiai apie 40 metų amžiaus, vienas iš jų buvo apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ant galvos buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, jo viršutiniai dantys pajuodę, aprangos neįsidėmėjo, kitas buvo šiek tiek žemesnis, skambaus kūno sudėjimo, skustais plaukais, aprangos neįsidėmėjo, vyriškio balsas buvo žemo tono. Aukštesnis vyriškis jos paprašė paduoti 0,7 talpos butelį degtinės „Maskovskaja“. Ji butelį padėjo ant prekystalio, vyriškis butelį pasiėmė, jį apžiūrėjo ir pasakė, kad eina pasiimti iš šaldytuvo gaivaus gėrimo. Tuomet priėjo prie šaldytuvo ir pasiėmė gazuotą gėrimą „Enjoy“ 1,5 litro talpos. Kitas vyriškis tuo metu ją kalbino. Aukštesnis vyriškis, pasiėmęs butelį degtinės ir butelį gazuoto gėrimo, pasakė, kad už prekes sumokės jo draugas. Tai pasakęs jis pajudėjo išėjimo link. Jai paprašius žemesnio vyriškio susimokėti, šis tik gūžčiojo pečiais, nereagavo ir pinigų nemokėjo. Tuo metu jo draugas jau ėjo link išėjimo iš parduotuvės ir ji jam garsiai šūktelėjo susimokėti, tačiau šis pradėjo bėgti tolyn. Ji išbėgo iš parduotuvės ir vijosi vyriškį, šaukdama susimokėti, tačiau šis nekreipė dėmesio, tik atsisuko, pasižiūrėjo ir nubėgo už parduotuvės. Liudytojos teigimu, vyriškio draugas tuo metu nubėgo į kitą pusę. Asmenų įvykdžiusių vagystę ji nepažįstanti, nes parduotuvėje dirba vos du mėnesius ir negyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Parduotuvei padaryta 12,38 Eur turtinė žala. Liudytojos nuomone, abu vyriškiai buvo suplanavę iš parduotuvės pavogti prekes ir už jas susimokėti neketino.

Iš 2020-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – parduotuvė, priklausanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 11–16);

Iš 2020-07-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Rimgaudo Dainiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad 2020-07-23 apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) du vyriškiai apie 40 metų amžiaus, veikdami iš anksto susitarę, pavogė 0,7 l degtinės butelį – 10,99 Eur vertės ir 1,5 l butelį gaivaus gėrimo „Enjoy“ – 1,39 Eur, iš viso bendrovei padarydami 12,38 Eur turtinę žalą. Asmenys veikė kartu ir atvirai įvykdė vagystę, nes į parduotuvės pardavėjos prašymą susimokėti nereagavo, ignoravo ir iš parduotuvės pabėgo. Po nusikalstamos veikos padarymo sulaikytas A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie pristatyti į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Sulaikytieji girtumą nusistatyti atsisakė, abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli. K. D. lauke buvo be batų, avėjo vien kojines (1 t., b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje turto pagrobimas traktuojamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš nukentėjusiojo asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajam turtinę žalą.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų

atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. J. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. D. ir A. Ž. į parduotuvę atėjo ketindami įsigyti degtinės, tačiau abu žinojo neturintys pakankamai lėšų susimokėti už gėrimus, todėl K. D. nuo prekystalio paėmęs pardavėjos paduotą butelį degtinės „Maskovskaja“ bei paėmęs gaivaus gėrimo „Enjoy“ iš šaldytuvo, suprasdamas ir ignoruodamas tai, kad yra stebimas pardavėjos, atvirai užvaldė svetimą turtą išeidamas iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, nepaisydamas to, kad gali būti atpažintas, išaiškintas ir sulaikytas nusikaltimo vietoje su įkalčiais bei suvokdamas, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, nes išėjęs iš parduotuvės girdėjo pavymui jam šaukiančią pardavėją. A. Ž., atėjęs kartu su K. D. į parduotuvę įsigyti alkoholio, stovėdamas šalia K. D., gerai matė, kaip pastarasis su prekėmis pasišalina iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, suvokė, kad yra grobiamas svetimas turtas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų sulaikyti K. D. ar sumokėti už prekes, bet iš paskos K. D. pasišalino iš parduotuvės ir netrukus kartu su K. D. išgėrė iš parduotuvės pagrobtus gėrimus. Šie A. Ž. veiksmai rodo, kad jis pritarė K. D. veiksmams. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad nors A. Ž. pagrobiant prekes iš parduotuvės konkrečių veiksmų neatliko tiesiogiai, tačiau veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, veikė kaip bendravykdytojas kartu su K. D., toks jų elgesys iš esmės reiškė susitarimą bendrai pagrobti turtą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šie įrodymai yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, jog K. D. ir A. Ž., veikdami bendrai, tyčia, 2020-07-23 apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atvirai, matant parduotuvėje dirbančiai pardavėjai, pagrobė vieną butelį degtinės „Maskovskaja“ 0,7 l talpos, kurio vertė 10,99 Eur, ir vieną butelį gėrimo „Enjoy“ 1,5 l talpos, kurio vertė 1,39 Eur, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą. K. D. ir A. Ž. padarytos veikos atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam K. D.. Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, K. D. nusikalto būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. D. girtumas nėra užfiksuotas, tačiau pačių kaltinamųjų parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir, kaip patys kaltinamieji pripažino, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė taip pat pripažintina abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamųjų padaryta veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams, veika tyčinė, baigta. K. D. teistas 11 kartų, iš kurių 7 kartus – už nusikaltimus nuosavybei, beveik visais atvejais paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką K. D. padarė nepraėjus savaitei, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs 2 metų laisvės atėmimo bausmę (1 tomas, b. l. 33–44). Šios aplinkybės K. D. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. D. nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo (1 tomas, b. l. 51, 52). Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligas byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis parinktinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuo pat pradžių davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas K. D. laikiname sulaikyme nuo 2020-07-23 18 val. 00 min. iki 2020-07-24 16 val. 35 min. (1 para) ir suėmime nuo 2020-07-24 iki 2020-09-03 išbūtas laikas (1 tomas, b. l. 57–58, 126–127, II tomas, b. l. 21–23).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. Ž.. Pagal BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju, nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Ž. teigė prisipažįstantis ir besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis iš pradžių davė parodymus, prieštaravusius kaltinamojo K. D. duotiems parodymams ir kitiems byloje surinktiems duomenims, iš dalies nepripažino savo kaltės. Ir tik kaltinamajam A. Ž. paskyrus atskirą gynėją, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamasis A. Ž. pripažino savo kaltę visiškai ir davė parodymus, kurie iš esmės neprieštarauja kaltinamojo K. D. parodymams ir kitiems byloje surinktiems duomenims. Dėl šių priežasčių kaltinamojo A. Ž. gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu ir ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaip teismas aukščiau nurodė, pačių kaltinamųjų parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir, kaip patys kaltinamieji pripažino, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. A. Ž. teistas 8 kartus, iš kurių 6 kartus – už nusikaltimus nuosavybei, visais atvejais jam paskirtos realios laisvės atėmimo arba su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, paskutinį kartą nuteistas 2009-04-29 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2009-09-30 ir buvo paleistas iš pataisos namų (1 tomas, b. l. 78–87). Per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas 9 kartus (už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje bei pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, taip pat degtinės butelio vagystę iš parduotuvės), paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2020-03-02 (1 tomas, b. l. 97, 98). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Ž. paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jo terminą nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. Ž. išbūtas laikas nuo 2020-07-23 18 val. 00 min. iki 2020-07-24 14 val. 47 min. (1 para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą (1 tomas, b. l. 103–104, 117).

Dėl civilinio ieškinio.

(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 12,38 Eur turtinės žalos. 2020-08-04 nutarimu UAB „Mažeikių mėsinė“ pripažinta byloje civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 20, 21). Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė 2020-08-11 pranešimą apie tai, kad civilinis ieškinys visiškai padengtas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir abu kaltinamieji. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas bylą dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamojoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktu, kaltinamiesiems užtikrintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtų gynėjų dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje 2020-08-19 pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios patvirtina, kad išlaidos už A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 162,26 Eur, išlaidos už K. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 152,20 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktų pagrindu kaltinamiesiems buvo paskirta privalomas gynėjų dalyvavimas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu kaltinamieji nedirba, negauna nuolatinių pajamų, neturi nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas iš kaltinamųjų nepriteisia išlaidų už kaltinamiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. D. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, K. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 23 d. 18 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 24 d. 16 val. 35 min. (1 parą) ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2020 m. liepos 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi K. D. paskirtą ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iki 2020 m. rugsėjo 25 d. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Ž. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, A. Ž. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 23 d. 18 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 24 d. 14 val. 47 min. (1 parą), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.

Kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Bylą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

A. Ž. išaiškinti, kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Aušra Diržienė