Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo E. J. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d., nutraukta, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėja, turėdama faktinių įgaliojimų organizuoti valgyklos darbuotojų darbą, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. reikalavimus, neužtikrino, kad su darbuotoja A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, o būtent, nuo 2016 m. sausio 26 d. 10.00 val. iki 2016 m. vasario 12 d. 14.00 val. A. R. faktiškai atliko virtuvės darbininkės darbą, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos naudai ir valgyklos vedėjai E. J. prižiūrint, tarp minėtos darbuotojos ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams, t. y. susitarimui dėl darbovietės ((duomenys neskelbtini) gimnazijos) ir darbo funkcijos (virtuvės darbininkės), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku, atliko virtuvės darbininkei paskirtus darbus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. A. R., esant minėtam susitarimui ir faktiškai atliktam darbui, dirbo nelegaliai.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėją E. J. padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą traukiamas asmuo nebūtinai turi turėti oficialius įgaliojimus sudaryti darbo sutartis, jei faktiškai eidamas savo pareigas yra įgijęs daug su darbo santykiais susijusių funkcijų. Remiantis minėta praktika, skunde teigiama, kad E. J. gali būti ir yra tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Skunde pažymima, kad iš darbo sutarties su E. J. matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. J. dirba vyr. virėja, nuo (duomenys neskelbtini) pareigybė pakeista į valgyklos vedėją. Bylos nagrinėjimo metu E. J. nurodė, kad darbo funkcijos kaip vyr. virėjos ir valgyklos vedėjos iš esmės nesiskiria, o virtuvės darbininko ir virėjo pareigybės aprašuose numatyta, kad minėti darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs valgyklos vedėjui. Skunde pažymima, kad E. J. organizuoja virtuvės darbą, su ja direktorė S. U. atėjo derinti susirgusios A. K. pavadavimo klausimą, leisdama dirbti savo dukrai A. R., kuri turi visus su higiena susijusius dokumentus (jei dokumentų neturėtų, nebūtų leidusi dirbti), todėl daroma išvada, kad E. J. yra įgijusi su darbo santykiais susijusių funkcijų, dalyvauja priimant sprendimus dėl asmenų įdarbinimo ar pavadavimo forminimo gimnazijos valgykloje. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad E. J. faktiškai suorganizavo A. R. darbą (pakvietė dirbti, leido dirbti, prižiūrėjo darbą) žinodama, kad ji nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, skunde teigiama, kad E. J., pasinaudojusi tuo, kad turi įgaliojimus organizuoti darbus valgykloje, pasinaudojusi direktorės neveikimu, nepakankamai griežta kontrole bei toliau naudodamasi nusistovėjusia praktika dėl pavadavimo, leido savo dukrai A. R., kuri minėtu laikotarpiu niekur nedirbo, augino vaiką, papildomai užsidirbti.

Taip pat skunde nurodoma, kad trijų savaičių kasdienis darbas nustatytu laiku (nuo 10 iki 14 val.), atsižvelgus į aplinkybę, kad už analogišką darbą A. K. gaudavo darbo užmokestį, suponuoja atlygintinumą. Institucijos teigimu, iš liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad gimnazijoje buvo nusistovėjusi ydinga praktika dėl pavadavimo (kai pavaduoja neįdarbintas asmuo, gaudamas pinigus iš darbuotojo, kuriam įformintas pavadavimas), o E. J., žinodama apie A. K. įformintą pavadavimą (su 80 proc. priedu prie darbo užmokesčio), siūlydama A. R. darbą valgykloje, akivaizdžiai suvokė, kad minėtas priedas už pavadavimą bus atiduotas A. R., ir siūlė ne neatlygintinai padėti, o dirbti ir užsidirbti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ str. 1 d., kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Vadovaujantis DK 16 str., darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 str. 1 d., darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). DK 24 str. 2 d. numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-648/2016).

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) gimnazijai darbo santykių srityje atstovauja gimnazijos direktorė S. U.. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė S. U. būtų dalį savo įgaliojimų minėtoje srityje perdavusi kitam asmeniui – E. J.. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 2, 6 p., (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėjas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, pavaldus Gimnazijos direktoriui, šios pareigybės paskirtis – užtikrinti kokybišką ir savalaikį maisto paruošimą mokinių maitinimui ir su maitinimo organizavimu susijusios dokumentacijos pildymą, bei aprašymo 4.6, 4.10, 4.12 papunkčiuose nustatytos šios pareigybės funkcijos, jog valgyklos vedėjas vadovauja virėjams, gaminant ir išduodant maistą, neleidžia į virtuvę ir pagalbines patalpas pašalinių asmenų, bei vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio Gimnazijos direktoriaus pavedimus (31 b. l.). Taigi, virėjų ir virtuvės darbininkų pavaldumas valgyklos vedėjai pasireiškia tik maisto paruošimo ir maitinimo organizavimo srityse. Pati institucija skunde pripažino, kad valgyklos vedėja yra atsakinga už sklandų visos virtuvės darbą. Pažymėtina, kad jokių funkcijų, susijusių su darbo sutarčių sudarymu, pranešimu Sodrai apie asmens priėmimą į darbą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėja neatlieka. Tai matyti ne tik iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos vedėjo pareigybės aprašymo, bet ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad asmenys dirbti priimami tik su direktorės S. U. žinia, ji matė, kad valgykloje dirbo A. R. (46–48, 61–66, 78–81 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad E. J. nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektu. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla E. J. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai, o už tiesioginių pareigybinių nuostatų pažeidimą (už pašalinio žmogaus darbą valgykloje) jai gali būti taikoma drausminė atsakomybė, kaip tai šiuo atveju ir buvo padaryta (35 b. l.). Nustačius, kad E. J. negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., subjektu, kiti skundo argumentai, susiję su nelegalaus darbo požymiais, plačiau nenagrinėjami.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. birželio 9 d. nutarimą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė bylos duomenimis ir teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.