- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1349-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07127-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimo U. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau- Institucija) Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados specialistė U. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2013-10-17, apie 14.20 val., viešoje vietoje, restorane „C. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir 18.20 val., (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamete K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus – alų ir vermutą, t.y. padarė administracinė teisės pažeidimą, numatytą administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 180 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-11-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 180 str. U. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent U. G. būtų nupirkęs, perdavęs alkoholinius gėrimus nepilnamečiams ar būtų juos nugirdęs.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-04 nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo U. G. pripažinti kaltu pagal ATPK 180 str. ir jam paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijoje numatytose ribose. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepilnai ir neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 24 str. 3 d. numato, jos valstybė imasi visų veiksmingų ir reikiamų priemonių įprastai praktikai, darančiai neigiamą poveikį vaikų sveikatai, panaikinti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 1 d. įtvirtina, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o 44 str. numato, kad vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Apelianto teigimu, teismas nustatė, kad alkoholinius gėrimus vartojo grupė asmenų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, todėl šis faktas įrodo, kas pilnametis asmuo, šiuo konkrečiu atveju U. G., vartodamas alkoholį kartu su nepilnamečiais, tokiais savo veiksmais daro neigiamą įtaką ir skatina alkoholį vartoti ir nepilnamečius, taip juos girdydamas. Tokie pilnamečio asmens veiksmai laikytini nugirdymu ir, taip pat kaip ir tiesioginis alkoholio nupirkimas ar perdavimas nepilnamečiams, užtraukia atsakomybę, numatytą ATPK 180 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 180 str. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui, taip pat nepilnamečio nugirdymas. Analizuojant minėtą normą matyti, jog joje įtvirtinti alternatyvūs atsakomybę užtraukiantys veiksmai, t.y. alkoholinių gėrimų nupirkimas nepilnamečiui, ar kitoks jų perdavimas, ar nepilnamečio nugirdymas.
U. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis gėrė alkoholinius gėrimus – alų ir vermutą su nepilnamete.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą prieiti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiškai pagrįsta Kauno apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent U. G. būtų nupirkęs nepilnametei K. J. alkoholinius gėrimus ar ją nugirdęs.
Iš U. G. paaiškinimo matyti, jog jis savo kaltę pripažino, t.y. paaiškino, kad su klasės draugais buvo restorane „C. P.“, o vėliau visi nuėjo į Dainų slėnį. Einat į Dainių slėnį jis nusipirko 5 skardines alaus, o E. M. pirko vermutą „Martini“.
Iš nepilnametės K. J. paaiškinimo matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) su draugais gėrė vermutą „Martini“, kurį buvo nupirkusi E. M..
Šalies argumentai
E. M. paaiškinime nurodė, kad einat į (duomenys neskelbtini) ji nupirko butelį vermuto.
Iš U. G., nepilnametės K. J., E. M. paaiškinimų matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent U. G. būtų nupirkęs, ar kitokių būdu perdavęs nepilnametei K. J. alkoholinius gėrimus, ar ją nugirdęs. Iš nepilnametės K. J. paaiškinimo matyti, kad ji alkoholį vermutą „Martini“ vartojo savanoriškai, niekieno neverčiama. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad U. G. būtų skatinęs nepilnametę vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat nustatyta, kad U. G. pirko alų, tačiau K. J. alaus negėrė. K. J. gėrė vermutą, kurio U. G. nepirko.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad iš tiesų byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad U. G. būtų nupirkęs, ar kitaip perdavęs alkoholinius gėrimus nepilnamečiui asmeniui, ar pastarąjį nugirdęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną U. G. atžvilgiu. Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nėra pakankamų duomenų, jog U. G. padarė administracinius teisės pažeidimą numatytą ATPK 180 str., tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną U. G. atžvilgiu nutraukė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.