- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-219-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34365-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Edmundas Luotė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G., nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, R. S. paskirta laivės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 12 d.
R. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - jam priklausantį automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6893/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio. Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, visos bylos aplinkybių abejonės išspręstos, skaičiavimai atlikti kaltinamojo naudai bei visiškai, tiek praktiniu, tiek teoriniu aspektais, kaip neatitinkanti realių faktų, paneigta kaltinamojo gynybinė versija.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. G. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kaip priimtą pažeidžiant BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant jį valstybės nuosavybėn; bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos; paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, kitoje dalyje nuosprendžio rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus, tinkamai skyrė bausmę ir kardomąsias priemones atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tačiau nuosprendis skundžiamas dėl to, kad jis priimtas neatsižvelgus į BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo nuostatas, nepagrįstai neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį, jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nuteistojo R. S. vairuota kelių transporto priemonė Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti jam pačiam, laikytina nusikalstamos veikos priemone, todėl turto konfiskavimas šiai priemonei yra ne tik galimas, bet ir būtinas.Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistas į suėmimą, tačiau toks teismo sprendimas nebuvo motyvuotas. Be to nuosprendyje netinkamai nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 5 d., nors tą dieną R. S. nebuvo sulaikytas, jam 2017 m. gruodžio 6 d. buvo įteiktas nuosprendžio nuorašas.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Luotė prašo panaikinti apkaltinamąjį 2017 m. gruodžio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, atnaujinti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Alytaus VPK Vieningos pajėgų valdymo sistemos išsamius duomenis apie policijos ekipažo automobiliu Shkoda Yeti VN (duomenys neskelbtini) vykimą 2017-07-08 apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini).Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos nuosprendis, išskyrus jo dalį dėl R. S. priklausančios transporto priemonės Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakto ir registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Skundo autoriai nurodo, jog nuteistojo kaltumas šioje byloje neįrodytas. Skunde ginčijamos faktinės įvykio aplinkybės. Nurodoma, jog, vertinant vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis ir įrašus, kur liudytojas E. K. pamato policijos automobilį, matyti, kad policija į įvykio vietą atvyko 19,16 val., t. y. apeliantas turėjo beveik 7 min. laiko vaikščioti po kiemą ir vartoti alkoholinius gėrimus. Kol policijos pareigūnai bendravo su pranešėju, ieškojo apelianto namų, apsisukinėjo, paskui dar keletą minučių laukė, po to bendravo su J. S., praėjo daugiau kaip 6 minutės, t. y. pakankamai laiko nueiti į namelį, suvartoti iš karto ten paruoštą kokteilį ir grįžti į automobilį. Tai patvirtina ir liudytojo G. P. parodymai bei J. S. parodymai teisme. 19.16 val. policijos automobilis tik atvyko iki nuteistojo namų, todėl tiek įvykio vietos apžiūra, tiek ir kiti policijos veiksmai buvo pradėti ne 19.15 val., tačiau keliomis minutėmis vėliau. Skunde teigiama, jog nuteistasis vairavo automobilį būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik po vairavimo, būdamas savo kieme, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas, padarytas vėliau nei pirminė alkoholio patikra, parodė didesnę alkoholio koncentraciją, t y. girtumas toliau tik didėjo. Esant šioms aplinkybėms, R. S. negali būti baudžiamas už vairavimą išgėrus. Be to, alkoholio kiekis kraujyje turėjo būti fiksuojamas iškart pareigūnams prisistačius, tačiau alkoholio kiekis kraujyje buvo pamatuotas tik praėjus 45 minutėms po to, kai nuteistasis vartojo alkoholį jau išlipęs iš automobilio, todėl tikslinga atlikti įrodymų tyrimo atnaujinimą, tiek dėl girtumo nustatymo aplinkybių, tiek dalyje dėl nuteistojo turėtos galimybės pavartoti alkoholinius gėrimus iškart po to, kai pastatė automobilį savo namų kieme, nustatymo.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Skundo autoriai teigia, jog teismas, parinkdamas sunkiausią sankcijoje numatomą bausmę, turėjo tokį sprendimą motyvuoti, tačiau to nepadarė, be to, nepagrįstai paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę už tai, kad apeliantas nepagarbiai elgėsi su pareigūnais. Teigia, jog pareigos pagarbiai bendrauti su pareigūnais jis neturėjo, nes jie savo pareigas atliko netinkamai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šiuo atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, kadangi nuteistasis bylos nagrinėjimo teismu dirbo, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus (duomenys neskelbtini), santykiai su buvusia žmona, su kuria dabar toliau gyvena, yra geri. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos nebuvo tinkamai įrodyta, suėmimo skyrimas šiuo atveju buvo nepagrįstas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą – tenkinti. Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundas – tenkinamas iš dalies.
Dėl R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinio skundo
Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino asmenų parodymus, garso įrašus, kitus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę neblaivus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra nepagrįsti, todėl atmetami.Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos nuodugniai lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, nurodė motyvuotas išvada, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiškai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų tiek dėl faktinių veikos padarymų aplinkybių, tiek dėl nuteistojo kaltės pagrįstumu.Nuteistasis ir jo gynėjas skunde teigia, jog byloje nepagrįstai nustatyta, kad jis įvažiavęs į savo kiemą iki atvykstant pareigūnams nevartojo ir neturėjo objektyvios galimybės vartoti alkoholio dėl per mažo laiko tarpo ir alkoholį jis buvo pavartojęs iki atvykstant į kiemą. Nurodo, jog pagal vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis ir liudytojo E. K. pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotojais įrašus, matyti, kad apeliantas turėjo beveik 7 min. laiko kieme atlikti įvairius veiksmus, t. y. nueiti į kieme esantį namelį, išgerti jau paruoštą alkoholio kokteilį ir vėl grįžti į automobilį. Buvus tokį laiko tarpą esą parodo ir aplinkybės, jog pareigūnai į kiemą pateko ne iš karto, apsisukinėjo, dar kalbėjosi su nuteistojo sutuoktine, be to, aplinkybę, kad jis, t. y. nuteistasis, įvažiavęs į kiemą iki pokalbio su pareigūnai, buvo nuėjęs į namelį, teismo posėdžio metu patvirtino ir nuteistojo sutuoktinė J. S.. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip prieštaraujančius išsamiai ištirtų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visumai. Pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs tiek vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, tiek ir liudytojo E. K. parodymus, kitų liudytojų parodymus, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, todėl jo išvadomis nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, jog liudytojų pareigūnų bei E. K. parodymais nustatyta, kad jiems bendraujant telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais pareigūnai atvyko iki nuteistojo namų labai greitai po to, kai jie matė nuteistąjį įvažiuojant į kiemą. Liudytojų parodymai dėl konkretaus laiko tarpo nebuvo visiškai vienodi, vieni sakė, kad tai užtruko1-2 min, kiti, kad maksimaliai iki 5 min. nepaisant to, visi sakė, kad pareigūnai atvažiavo labai greitai. Siekiant išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, teismas išsamiai išanalizavo bendrojo pagalbos centro užfiksuotą pokalbį su liudytoju E. K. laiko atžvilgiu ir lygino bei gretino šiuos duomenis su liudytojo E. K. parodymais ir bendrojo pagalbos centro užfiksuotais duomenimis, kuomet liepiama pranešėjui (E. K.) tiesiogiai bendrauti su atvykusiais pareigūnais. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, atsižvelgė taip pat į tai, kad pareigūnai apsisukinėjo, ir įvertinęs galimą pareigūnų važiavimo greitį, atstumą, kurį jiems reikėjo įveikti, visas aplinkybes vertinęs būtent nuteistojo naudai, nustatė, jog nuteistasis iki atvykstant pareigūnams turėjo apie 3 min. ir 25 sek. laiko alkoholiui vartoti, todėl sprendė, jog per tokį laiko tarpą nei teoriškai, nei praktiškai (atsižvelgiant į žmogaus anatominius ypatumus) suvartoti tiek alkoholio, kad patikrinimo metu būtų nustatyta 2,75 promilės, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teigė, jog išlipęs iš automobilio dar nuėjo iki statybinio vagonėlio, ten išgėrė kokteilį su cola, o po to dar grįžęs į automobilį spėjo suvartojo nemažą kiekį alaus. Nuteistojo versiją, kad jis alkoholį suvartojo įvažiavęs į kiemą iki atvykstant pareigūnams, paneigia ir kitų įrodymų visuma. Liudytojai J. B. ir A. J. parodė, jog jie į įvykio vietą atvyko labai greitai, vartus jiems atidarė J. S., R. S. rado sėdintį vairuotojo sėdynėje, variklis buvo įjungtas, o R. S. akivaizdžiai buvo neblaivus – jautėsi alkoholio, šlapimo kvapas, jis į A. J. žiūrėjo kaip į nepažįstamą asmenį, nors yra ne kartą matęs ir ją pažįsta. Kad jis neblaivus, matėsi iš R. S. judesių. Pažymėtina ir tai, kad J. B. nurodė, jog paklausus, ar vartojo alkoholio šią dieną ar kitą, R. S. atsakė, kad nieko nevartojo, t. y. R. S. nenurodė, kad jis alkoholio suvartojo ką tik prieš atvykstant pareigūnams automobilyje ir ši versija atsirado tik vėliau bylos tyrimo metu. Be to, tiek J. B., tiek ir A. J. nurodė, kad jiems atvykus matė R. S. sutuoktinę ant laiptų, kuri jiems atidarė vartus. J. S. apklausta tą pačią įvykio dieną nurodė, kad tą dieną ji R. S. atidarė vartus, o šis įvažiavo į kiemą. Matė, kad jis už vairo sėdi visiškai girtas. Įvažiavęs į kiemą jis dar pasėdėjo kokias penkias minutes, paskui išlipo. Kai pamatė išlipusį, suprato, kad jis visiškai girtas. A. J. patvirtino, jog J. S. niekas nevertė duoti parodymų, ji buvo perspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus, tačiau sutiko parodymus duoti geranoriškai. Be to, tos pačios apklausos metu J. S. patikslino, jog ne kartą yra bandžiusi padėti sutuoktiniui gydytis nuo alkoholizmo. Visa tai leidžia tikėti būtent šiais liudytojos J. S. parodymais, o jos parodymus teisme, kad ji išvesdama šunį į kiemą, matė kaip sutuoktinis statybiniame namelyje geria iš colos butelio, kad jis nebuvo neblaivus grįžęs su automobiliu, vertinti kaip siekį padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės, juo labiau, kad šie jos parodymai prieštarauja kitiems patikimiems duomenims – liudytojų parodymams, kad pareigūnai į kiemą pateko netrukus po to, kai R. S. įvažiavo, jį rado sėdintį vairuotojo sėdynėje su įjungtu automobilio varikliu, R. S. nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, pareigūnai parodė, jog jiems patekus į kiemą jokio šuns kieme nebuvo. Liudytojas G. P. matė, kad po 10 min nuo tada, kai policija atvažiavo į įvykio vietą, nuteistojo kieme buvo fotografuojama, t. y. su nuteistuoju jau buvo pasikalbėta ir buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas nuo pareigūnų patekimo į kiemą, todėl jo parodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl pareigūnų patekimo į kiemą laiko ir kitų aplinkybių, nustatytų aptartais duomenimis. Netiesiogiai aplinkybę, jog R. S. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir liudytojų parodymai, jog R. S. vairuojamas automobilis šlaistėsi po kelią, pavojingai manevravo, dėl ko ir buvo paskambinta į bendrąjį pagalbos centrą. Be to, E. K. parodė, jog R. S. buvo išlipęs iš automobilio atidaryti vartų, jis ėjo kreivai, šlaistėsi. Įvertinęs šių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai R. S. aiškinimą, kad jis į kiemą įvažiavo būdamas blaivus ir tik po to greitai išgėrė didelį alkoholio kiekį, vertino kaip jo gynybinę versiją, kuri paneigta aukščiau aptartais įrodymais, jų visuma ir pagrįstai nustatė, kad R. S. būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas kraujyje nustatytas 2,76 promilės, vairavo transporto priemonę iki įvažiuojant į kiemą. Skunde apeliantas taip pat teigia, jog jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundą bei išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Įvertino veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir stadiją, o būtent tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis.) Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas anksčiau teistas 2 kartus, neišnykus ankstesniam teistumui. Nors veikos skirtingo pobūdžio – anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau tai neigiamai apibūdina R. S. kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas. Be to, R. S. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimo. Visa tai rodo, jog didelę įtaką neteisėtam R. S. elgesiui turi alkoholio vartojimas ir šios problemos jam nepavyksta išspręsti. Be to, anksčiau taikytos švelnesnės bausmės, akivaizdu jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Esant tokioms aplinkybėms, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas netinkamai jam subendrino skundžiamu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausme. Tačiau patikrinus bausmių subendrinimo pagrįstumą, nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus. Kadangi veika, už kurią R. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta po paskutinio nuosprendžio priėmimo ir nuosprendžio priėmimo dienai R. S. nebuvo atlikęs visos bausmės, teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino skirtą bausmę su neatlikta bausmės dalimi ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrintos atsižvelgiant į tai, kad R. S. dalį anksčiau skirtos bausmės jau buvo atlikęs, kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog visa laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjusia Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, tad, teigti, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino R. S. skirtas bausmes, nėra pagrindo.Neteisus apeliantas teigdamas, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, turėjo būti įskaityta atliktos bausmės dalis, nes bendrinant bausmes BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais, tokia galimybės nenumatyta, kadangi bendrinama su neatlikta bausmės dalimi, o ne su visa paskirta bausmes. Be to, kaip jau minėta, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, ankstesniu nuosprendžiu skirta visa 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, todėl ir įskaityti nebūtų ką. Skunde taip pat teigiama, jog teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir šis skundo argumentas nepagrįstas. Apylinkės teismas nurodė trumpus bei aiškius motyvus dėl būtent realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimo.Pažymėtina, jog be būtinųjų formalių BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, būtina nustatyti, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas padės užtikrinti bausmės tikslus ir leis manyti, kad asmuo nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų bei nusikaltimų, tačiau nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti bylos duomenys (anksčiau teistas du kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus, naują tyčinį, pavojingą nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka), net ir įvertinus tai, kad jis dirba, santykiai su žmona geri, tokios išvados neleidžia daryti. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuotai jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. LR BPK 307 straipsnio nuostatos įpareigoją teismą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, rezoliucinėje dalyje išspręsti ir kardomosios priemonės klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skyrė R. S. realią laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas neišvengiamai susijęs sulaisvės atėmimu, o kardomosios priemonės – suėmimo viena iš paskirčių yra užtikrinti nuosprendžio vykdymą, darytina išvada, jog apylinkės teismas, įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, skirtos bausmės pobūdį, skirdamas suėmimą baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
Dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. apeliacinio skundo
Prokurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog šis skundo argumentas pagrįstas.BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.Byloje nustatyta, jog R. S., būdamas neblaivus, t. y. kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,76 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) Be šios transporto priemonės BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas, todėl nagrinėjamu atveju ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra apriboti asmeniui galimybę naudojantis šiuo turtu, šia priemone daryti kitas analogiškas nusikalstamas veikas ir taikoma nepriklausomai nuo to kelintą kartą šia priemone naudojantis nusikalstama veika padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šios priemonės savininkas yra nuteistasis R. S., jo padaryta nusikalstama veika yra iš tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei (vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo būklėje), ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šis įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis. Iš bylos matyti, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio, nes yra padaręs ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir su šia problema jam sunkiai sekasi kovoti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino anksčiau aptartų aplinkybių ir nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, todėl nuosprendis keistinas ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis R. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Automobilis nėra naujas, jo vertė nėra didelė, todėl įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad proporcingumo principas nebus pažeistas. Skunde prokurorė pažymi, jog teismas nepagrįstai R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, tačiau dėl šios priemonės skyrimo pagrįstumo pasisakyta aptariant nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, todėl išsamiau pakartotinai nepasisakoma. Apeliaciniame prokurorės skunde taip pat nurodyta, kad teismas neteisingai nurodė bausmės skaičiavimo pradžią. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu ir laiko jį pagrįstu, nes, vadovaujantis BPK nuostatomis, nuosprendis vykdomas, t. y. ir bausmė pradedama vykdyti, tik tada, kai nuosprendis įsiteisėja, todėl ir laisvės atėmimo bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo realios bausmės vykdymo pradžios, o suėmime, kuris paskirtas nuosprendžiu, išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – R. S. priklausančią transporto priemonę AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini)
Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo realios bausmės vykdymo pradžios.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.