- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-164-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34365-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016-05-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2017-03-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, subendrinus dalinai su 2016-05-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, teistumui neišnykus,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2017 m. liepos 8 d. apie 19.00 val. Varėnos r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - jam priklausantį automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6893/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. nepripažino savo kaltės, parodė, kad 2017-07-08 jis vairavo blaivus, važiavo keliu (duomenys neskelbtini) į namus, jo automobilis kelyje vinguriavo truputį į vieną ir į kitą puses, tačiau jis nesukėlė avarinės situacijos, toks vairavimas buvo dėl mašinos gedimo. Grįžęs į namus būdamas nevalgęs, pavargęs išgėrė gazuoto alkoholinio kokteilio, kuris pas jį būna atidarytas, tada pradėjo klausytis muzikos užvestoje mašinoje, nes pas jį silpnas akumuliatorius, o tada pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais pasikalbėjo, tačiau jie nesiūlė pasitikrinti girtumo. Su jais po to vyko į policijos komisariatą, kur buvo nustatytas girtumas, o po to į ligoninę. Jeigu policijos pareigūnai būtų iš karto patikrinę, kai jis atvažiavo, būtų įsitikinę, kad jis parvažiavo blaivus.
Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-445/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Nors kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino, pateikė tam tikrą gynybinę įvykio versiją, tačiau byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamojo kaltę, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžiuose yra apklausti liudytojai, kurie nurodė pakankamai reikšmingų aplinkybių, atskleidžiančių kaltinamojo kaltę.
Pagrindinis kaltinamojo gynimosi argumentas ir jo gynybinės versijos pagrindinis motyvas yra tas, kad jis blaivus automobiliu grįžo į namus ir išgėrė gazuoto alkoholinio kokteilio, atitinkamai jam vėliau dėl to nustatytas girtumas. Alkoholinį kokteilį išgėrė, nes tam turėjo pakankamai laiko, kadangi policijos pareigūnai automobiliu galimai nerado jo namų, važinėjosi po (duomenys neskelbtini) ir į jo namus atvyko tik po netrumpo laiko tarpo (po 20 min.), kai jis jau buvo išgėręs alkoholinio gėrimo. Teismas šioje byloje turi detaliai išanalizuoti byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus, ypatingai detaliai ir nešališkai atskleisdamas įvykių ties kaltinamojo namais ir jo namų kieme chronologiją, nes iš esmės nuo to priklauso kaltinamojo kaltės klausimas ir bylos baigtis. Kaltinamasis neginčija fakto, kad jis būdamas vienas automobilyje pats iš Varėnos miesto į (duomenys neskelbtini) iki savo namų atvairavo jam priklausantį automobilį Audi 100 bei fakto, kad jo kraujyje po sulaikymo aptikta 2,76 promilių alkoholio.
Iš liudytojų, vykusių paskui kaltinamojo automobilį iš Varėnos miesto į (duomenys neskelbtini) R. G., S. S., E. K., policijos pareigūnų Justino Baliukonio, Audronės Jarmalavičienės parodymų (šių liudytojų duoti parodymai išliko iš esmės tokie patys tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu), taip pat kaltinamojo kaimyno G. P. parodymų, byloje esančių vaizdo įrašų, kitų duomenų, teismas nustatė tokią šiai bylai reikšmingą detalią chronologinę įvykių seką:
kaltinamojo vairuojamas automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos mieste apie 18 val. 55 min. iš Pramonės gatvės trišalėje sankryžoje pasuka į kairę, t. y. į kelią, kuris veda į (duomenys neskelbtini), kuri baigiasi ties miesto ribos ženklu, tęsinys). Šį manevrą jau matė ta pačia kryptimi link (duomenys neskelbtini) automobilį Audi A4 vairavęs I. P., bei šalia kaip keleivis sėdėjęs R. G., kuris vėliau I. P. telefonu nufilmavo priekyje buvusį ir netinkamai vairuojamą Audi 100 automobilį. Varėnos miesto ribose paskui šiuos du minimus Audi automobilius pradeda važiuoti (juos pasiveja) S. S. vairuojamas automobilis Opel Signum, kurios keleivis E. K. telefonu pranešė Bendrąjam pagalbos centrui (toliau - BPC) apie įtartiną Audi 100 vairuotoją. Minimi trys automobiliai, juose važiavę asmenys, visą laiką kelyje matė vieni kitus, kaltinamasis turėjo galimybę matyti iš paskos važiuojančius automobilius pro galinio vaizdo veidrodėlius, atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur kaltinamojo vairuotas automobilis sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namo vartais (šių vartų išorėje), o iš paskos važiavę automobiliai Audi A4 ir Opel Signum sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 50 metrų, tačiau ne didesniu negu 60 metrų atstumu (atstumas nustatytas teismui naudojantis www.maps.lt esančiu žemėlapiu ir matavimo įrankiu, atsižvelgiant į tai, kad pagal vaizdo įrašą MOV_053 matosi, jog pranešėjai E. K. ir kt. buvo sustoję ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu). Automobiliais Audi A4 ir Opel Signum vykę 4 asmenys R. G., S. S., E. K., I. P. (toliau – pranešėjai), sustabdę automobilius turėjo galimybę stebėti tolimesnę įvykių eigą (vienas iš byloje esančių vaizdo įrašų MOV_053 yra padarytas būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai automobiliai nejuda). Kaip matyti vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namo vartais (šių vartų išorėje), vairuotojas, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kaip vėliau paaiškėjo tai R. S., išlipa iš automobilio, prieina prie vartų ir pasikalba, ši aplinkybė nustatyta iš liudytojų parodymų, su kitoje vartų pusėje esančia J. S. (tai kaltinamojo buvusi sutuoktinė, tačiau ji, kaip ir kaltinamasis gyvena tuo pačiu adresu). R. S. grįžta prie automobilio, įsėda į vairuotojo vietą ir pradeda važiuoti atbulomis, J. S. atidaro kiemo vartus, o R. S. įvažiuoja į kiemo vidų, byloje yra prieštaringi parodymai, kad vartus atidaro pats R. S., tačiau tai esminės reikšmės jo kaltės klausimui neturi. Po trumpo laiko tarpo (per šį laiko tarpą vartai beveik visiškai uždaromi) prie R. G., S. S., E. K. ir I. P. bei gatvėje sustabdytų jų automobilių gatve privažiuoja policijos pareigūnų Justino Baliukonio ir Audronės Jarmalavičienės specialiais policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas tarnybinis automobilis Škoda Yeti, valstybinis Nr. JRM 439, kur šie stovėję asmenys (pranešėjai) nurodo, kad R. S. vairuotas automobilis ką tik įvažiavo į kiemą. Tada tarnybinis automobilis Škoda Yeti gatve nuvažiuoja tolyn iki gatvės pabaigos ne daugiau 170 metrų (atstumas nustatytas teismui naudojantis www.maps.lt esančiu žemėlapiu ir matavimo įrankiu, atsižvelgiant į tai, kad pagal vaizdo įrašą MOV_053 matosi, jog pranešėjai E. K. ir kt. buvo sustoję ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu), apsisuka bei pavažiavęs ne daugiau 110 metrų (atstumas nustatytas jau paminėtu būdu) sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namo vartais (šių vartų išorėje), kurie buvo pilnai neuždaryti, tačiau pro juos policijos pareigūnai įeiti negalėjo. Tai pamačiusi kieme buvusi J. S., ateina prie vartų ir juos atidaro. Kaip matyti iš 2017-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės Nr. 1 (1 t., b. l. 15-19) vartai, kaip ir sklypą (kiemą) juosianti tvora yra nepermatomi, apie 1,50 m aukščio, vartai yra nustumiami į šoną. Tada abu policijos pareigūnai įeina į kiemo vidų, kur stovi automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvestu (neišjungtu) varikliu, prieina prie automobilio, kurio sėdynėje prie vairo sėdi R. S., kuris iki policijos pareigūnų atvykimo ir atėjimo nesuspėjo atlikti jokių teisiškai reikšmingų veiksmų. Toliau nuosprendyje yra detalus, atskirai pateikiamas teisiškai reikšmingo 3 minučių 25 sekundžių laiko tarpo apskaičiavimas. Nuo šio momento, kai prie jo priėjo bent vienas policijos pareigūnas, R. S. turėjo suvokti, kad yra tikrinamas policijos pareigūnų. Tariamai jis suvokė, kad yra tikrinamas dėl probacijos, tačiau, jeigu tuo metu buvo adekvatus, turėjo suvokti, jog yra tikrinamas dėl jo netinkamo vairavimo. Pats kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino nustatytą netinkamo vairavimo faktą, tačiau ne dėl girtumo, o dėl mašinos gedimo, be to interpretavo, kad toks vairavimas nesukėlė realaus pavojaus. Pažymėtina, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) paskui jį matomu atstumu važiavęs automobilis signalizavo šviesomis, garsiniu signalu ir normaliai orientuotas vairuotojas paprastai pastebi šiuos signalus, t. y. normalios būsenos vairuotojui turėjo kilti natūralus klausimas kodėl kitas vairuotojas taip daro. Normaliai orientuotas ir adekvatus vairuotojas (jeigu kaltinamasis toks buvo) turėjo suprasti, kad kitas vairuotojas bando atkreipti dėmesį dėl netinkamo vairavimo (vinguriavimo po kelią), kur tokioje situacijoje adekvatus vairuotojas neturėjo tęsti kelionės. Kaip matyti, R. S. nesuprato arba nenorėjo suprasti, kad buvo tikrinamas siekiant išsiaiškinti ar jis vairavo blaivus. Iš liudytojo policijos pareigūno Justino Baliukonio parodymų nustatyta, kad jam priėjus prie R. S., šis buvo nustebęs ir tai galimai susiję su pačiam R. S. netikėtu policijos pareigūnų pasirodymu jo namų kieme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neneigia galimybės, kad įmanoma greitai išgerti alkoholinio gėrimo, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, jas sistemiškai analizuojant, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis dėl laiko stokos net nespėjo pasinaudoti galimybe išgerti alkoholio. Jis įvažiavo į kiemą, tačiau iki kol prie jo priėjo policijos pareigūnai (bent vienas iš jų), per sąlyginai neilgą laiko tarpą nesuspėjo atlikti jokių teisiškai reikšmingų veiksmų. Iki kol prie jo priėjo policijos pareigūnai, jis realiai net nespėjo išlipti iš automobilio. Kaltinamasis, pateikdamas gynybinę versiją, pagrindinį alkoholio kiekį savo kraujyje grindžia aplinkybe, kad jis, įvažiavęs į kiemą išlipo iš automobilio, nuėjo į statybinį namelį, ten išgėrė alkoholinį kokteilį, susidedantį iš 250 ml spirito ir 200 ml Coca Cola, tada grįžo ir vėl atsisėdo į automobilį, jį užvedė. Kaltinamasis anksčiausiai galėjo vartoti alkoholinius gėrimus, už ką nebūtų baudžiamas nuo tada, kai visiškai sustabdė automobilį savo namų kieme, vėliausiai turėjo suvartoti reikšmingą alkoholio kiekį iki kol prie jo priėjo bent vienas policijos pareigūnas (nenustatyta, kad jis vėliau, iki girtumo nustatymo vartojo alkoholį). Teismas nustatė, kad šis teisiškai reikšmingas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis turėjo galimybę vartoti alkoholinius gėrimus yra lygus 3 minutėms ir 25 sekundėms. Šio laiko tarpo skaičiavimas yra pateikiamas žemiau.
Iš byloje esančio protokolo (1 t., b. l. 92-94) bei perklausius CD-R laikmenoje (1 t., b. l. 91) esantį garso įrašą pavadinimu „2017_07_08_19-08-12_25.06“ nustatyta, kad pokalbio, prasidėjusio tarp BPC operatoriaus ir vyro, pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją, metu vyksta šie kaltinamojo atžvilgiu reikšmingi įvykiai: įrašo 0:14, 0:21 ir 0:56 laikuose yra užfiksuota, kad įtariamas vairuotojas yra išlipęs prie savo namų vartų, o jo mašina pastatyta gatvėje, tada įrašo 01:25 laike užfiksuota, kad įtariamas vairuotojas pradeda važiuoti atbuline eiga, įrašo 02:13 laike pranešėjas pamato atvykstantį policijos automobilį (automobilis turėjo būti matomas (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje), 03:31 laike užfiksuoti pareigūno (policijos budėtojo) policijos pareigūnams sakomi žodžiai „tai bendraukit“, vadinasi policijos automobilis jau yra atvažiavęs ir sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pranešėjų (policijos budėtojas įsitikina, kad pranešėjai jau tiesiogiai kontaktuoja su atvykusiais policijos pareigūnais ir telefoninis ryšys toliau nėra reikalingas). Kadangi įrašo 01:25 laike užfiksuota, kad įtariamas vairuotojas pradeda važiuoti atbuline eiga, laikoma, kad jis ties įrašo 01:35 laiku (skaičiuojant kaltinamojo naudai) jau yra kirtęs (duomenys neskelbtini) gatvės-(duomenys neskelbtini) sklypo ribą (kiemo vartus) ir sustojęs savo kieme. Šis momentas yra teisiškai svarbus, kadangi nuo šio momento kaltinamasis jau galėjo nebaudžiamas išgerti didelį kiekį alaus arba kito alkoholio, realiai kaltinamasis sėdėjo mašinoje ir buvo vienintelė galimybė išgerti daug butelių alaus, juos geriant be sustojimo vieną po kito, kad taptų sunkaus girtumo laipsnio. Kaip matyti iš kaltinamojo aiškinimų, jis alaus mašinoje negėrė, o tariamai nuėjo į statybinį namelį, kad išgertų alkoholinį kokteilį, susidedantį iš 250 ml spirito ir 200 ml Coca Cola, o alų tariamai gėrė po kurio laiko grįžęs į mašiną. 03:31 įrašo laiku policijos pareigūnai jau bendrauja su pranešėju Kiele. Pagal bylos aplinkybes toks bendravimas truko trumpą laiko tarpą ir laikoma, kad policijos pareigūnai iš laikinos sustojimo vietos ties (duomenys neskelbtini) namu, tolyn (duomenys neskelbtini) gatve pajudėjo 03:41 laiku. Pažymėtina, kad liudytojo E. K. pokalbis su BPC operatorium, kurį vėliau perėmė pareigūnas policijos budėtojas 03:41 laiku jau buvo pasibaigęs (pasibaigė ties laiku 03:36), tačiau garso įrašas pavadinimu „2017_07_08_19-08-12_25.06“ naudojamas kaip tinkamas laiko trukmės atskaitos taškas atkuriant įvykių seką, t. y. toliau nurodomi garso įrašo laikai nors yra sąlyginiai, tačiau atspindintys realius įvykius (policijos pareigūnų judėjimą (duomenys neskelbtini) gatvėje). Laikoma, kad tarnybinis automobilis Škoda Yeti (duomenys neskelbtini) gatve ((duomenys neskelbtini) gatve) važiuoja bent jau 20 km/h greičiu (kaltinamojo naudai laikoma, kad tarnybinis automobilis juda neskubėdamas) tolyn iki gatvės pabaigos byloje nustatytą atstumą 170 metrų (apskaičiuotą kaltinamojo naudai), tam užtrukdamas 31 sekundę (20000 m / 3600 s = 5,5 m/s. 170 m / 5,5 m/s = 31 s), per 5 sekundes apsisuka ir per 20 sekundžių įveikia byloje nustatytą 110 metrų atstumą bei sustoja ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo vartais (šių vartų išorėje). Šis sustojimas atitiktų 04:37 laiką. Policijos pareigūnai išlipa iš automobilio, o kieme tuo metu buvusi J. S., ateina prie vartų ir juos atidaro, tada abu policijos pareigūnai įeina į kiemo vidų ir eina tiesiai prie automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sėdynėje prie vairo sėdi R. S.. Teismas, atsižvelgdamas į nedidelius atstumus, laiko, kad šie veiksmai užtruko 20 sekundžių (skaičiuojant kaltinamojo naudai, t. y. laikant, kad šie veiksmai buvo atliekami neskubant). Teismas kaltinamojo naudai prideda dar 3 sekundes, kurios kompensuoja galimas įvykių trukmės paklaidas. Iš viso teismo nustatytas ilgiausias (maksimalus) realus laikas nuo tada kai kaltinamasis jau yra kirtęs (duomenys neskelbtini) gatvės-(duomenys neskelbtini) sklypo ribą (kiemo vartus) ir sustojęs savo kieme, t. y. nuo tada kai kaltinamasis jau galėjo nebaudžiamas ir neribotai gerti alkoholį (01:35) iki tada kai bent vienas policijos pareigūnas pradėjo tiesiogiai matyti R. S. (05:00), t. y. iki tada kai jis tariamai turėjo būti baigęs gerti alkoholinius gėrimus, kuriuose buvęs alkoholis rezorbavosi į kraują ir maždaug po 1 val. 30 min. sudarė 2,76 promilių, yra 3 minutės ir 25 sekundės.
Iš byloje 2017-11-14 gautos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato informacijos iš Vieningų pajėgų valdymo sistemos apie automobilio Škoda Yeti, valstybinis Nr. JRM 439 judėjimą matyti, kad minimas tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) (tikslesnė vieta nėra aiški) buvo sustojęs ir stovėjo nuo 2017-07-08 19:16 val. iki 2017-07-08 19:36 val. (iš viso 19 minučių 27 sekundes). Taip pat matyti, kad 2017-07-08 18:59 val. pranešėjas E. K. iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambino, kad praneštų apie Audi 100 nesaugų vairavimą (galimai neblaivų vairuotoją), 2017-07-08 19:06 val. išsiųstos pajėgos. Iš važiavimo maršruto matyti, kad policijos tarnybinis automobilis į (duomenys neskelbtini), t. y. kitu keliu negu atvyko kaltinamasis, kuris atvyko pro (duomenys neskelbtini). Kaip numatyta Vieningos pajėgų valdymo sistemos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro ir kitų institucijų 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5-V-442/4-164/1-199/47V-346, šių nuostatų 2 punkte, telemetrijos duomenys tai pajėgų judėjimo, vietos, laiko, atstumo, veiklos statusų, įrangos būsenų ir kiti duomenys, gaunami iš telemetrinių įrenginių, navigacijos įrangos ar skaitmeninių radijo ryšio terminalų, skirti pajėgoms valdyti ir kontroliuoti. Nuostatuose numatyta, kad duomenys naudojami pajėgoms valdyti ir teikiami Bendrajam pagalbos centrui ir kt., kas šiuo atveju reiškia, kad tiek BPC garso įrašo paros laikas (1 t., b. l. 92-94), tiek Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje užfiksuota automobilio Škoda Yeti, valstybinis Nr. JRM 439 judėjimas ir judėjimo paros laikas yra paimti iš to pačio laiko šaltinio (serverio ar kito elektroninio įrenginio), todėl gali būti lyginami tarpusavyje. Nustatyta, kad 2017-07-08 19:06 val. išsiųstos pajėgos, o į įvykio vietą atvyko ir sustojo 2017-07-08 19:16 val. Byloje nustatyta, kad tarnybinis automobilis sustojo ties kaltinamojo namais, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo vartais (šių vartų išorėje). Dešimt minučių atvykimo laikas iš Varėnos miesto iki (duomenys neskelbtini) (apie 10 km), į įvykį reaguojant staigiai ir važiuojant dideliu greičiu yra visiškai realus ir tik dar kartą patvirtina liudytojų teisingai nurodytą įvykių seką. Kaltinamasis pagrįstai kėlė klausimą kodėl neatitinka telefonu filmuotos medžiagos laikai, tyrėjos užfiksuota apklausos pradžia, nurodydamas, kad šie laikai yra prieštaringi. Pažymėtina, kad vieno pranešėjų telefonu filmuotas vaizdo įrašo data ir laikas yra nelogiškas, tačiau tai paaiškinama, kad telefone rankiniu būdu įvesta data ir laikas iš esmės gali būti bet kokie, be to byloje yra užfiksuoti vaizdo įrašų modifikavimo, medijos failų sukūrimo arba jų apdorojimo telefono vidinėje atmintyje, laikai. Tyrėjos užfiksuota apklausos pradžia taip pat galėjo būti nurodyta pasižiūrėjus į tarnybinio automobilio ar asmeninio mobilaus telefono laikrodį, kurių rodmenys galėjo būti netikslūs (įvesti rankiniu būdu). Kaltinamojo nurodomų laikų nesutapimas su Vieningoje pajėgų valdymo sistemos užfiksuotais laikais yra visiškai natūralus dalykas, kadangi laikai paimti iš skirtingų laiko šaltinių, kitaip tariant I. P., tyrėjos Audronės Jarmalavičienės mobilieji telefonai, tarnybinio automobilio vidinis (prietaisų skydelio) laikrodis neturi jokio ryšio su Vieningos pajėgų valdymo sistemos serveriu, todėl jų rodomas laikas tik atsitiktinai galėjo sutapti. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad šie laikai neprivalėjo sutapti ir faktiškai nesutapo, todėl jų reikšmės, valandos, minutės, sekundės, nelygintinos su Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje užfiksuotais laikais.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas, R. S. kaimynas, kurio namas toje pačioje eilėje per vieną sklypą, G. P. parodė, kad pamatė kaip atvažiavo policijos mašina, apsisuko, nuvažiavo atgal, maždaug po 10 min. pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad fotografuoja kaimyno S. mašiną, fotografavo vyras policininkas, S. ir jo žmona buvo kieme su policijos pareigūnais. Nematė S. geriančio. Iš šių parodymų, kurie neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, teismas sprendžia, kad tai tik dar kartą patvirtina, jog policijos pareigūnai iš karto atvyko prie S. gyvenamojo namo kiemo (prieš tai apsisukę), tačiau po pravažiavimo (duomenys neskelbtini) gatve nebuvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini) dvidešimčiai minučių, kaip teigia kaltinamasis ir vėliausiais parodymais liudytoja J. S. (jos teiginiai yra abstraktūs, tačiau atitinka kaltinamojo versiją). Toks tariamas išvykimas į (duomenys neskelbtini) dvidešimčiai minučių prieštarauja įvykių logikai, kadangi policijos pareigūnai skubiai vyko su tikslu reaguoti ir sulaikyti galimai neblaivų vairuotoją, jų veiksmai buvo koordinuoti, iš byloje esančio protokolo (1 t., b. l. 92-94) matyti, kad pokalbio tarp BPC operatoriaus ir vyro, pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją, šio pokalbio pabaigoje pranešėjas sako „va, matau policija. Vsio, matom, gerai“, po to policijos pareigūnams pranešėjų buvo nurodyta (gatvėje susitikus su pranešėjais), kad Audi 100 ką tik įvažiavo į sodybos kiemą, vadinasi policijos pareigūnai nepaklydo, nes jiems buvo žinoma, jog atvyko į tinkamą gatvę, kurioje ką tik buvo sustojęs neblaivumu įtariamas vairuotojas. Kaip parodė Liudytojas Justinas Baliukonis (policijos pareigūnas) S. namo tvora yra nepermatoma, atvažiavo, per tvorą nieko nesimatė, todėl pavažiavę apsisuko ir privažiavo prie S. namo vartų. Nurodoma, kad tai užtruko apie 10 sekundžių. Tuo ir paaiškinama policijos automobilio apsisukimo (duomenys neskelbtini) gatvėje priežastis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 98) nustatyta, kad R. S. kraujyje, kuris iš jo paimtas 2017-07-08 20 val. 30 min. (paimtam praėjus apie 1 val. 20 min. laiko tarpui po kaltinamojo vairavimo), nustatyta 2,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje nėra duomenų ir nenustatyta kuriuo tiksliai metu kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, ar 2017-07-08 ryte, 2017-07-08 dieną Varėnos mieste remontuodamas automobilį, ar alkoholis pradėtas vartoti 2017-07-07, ar dar ankstesnę dieną, ar važiuojant automobiliu, ar pačiame automobilyje ir pan., tačiau yra aišku, kad jis vairuodamas automobilį alkoholį jau buvo vartojęs. Apskritai nėra liudytojų, mačiusių, išskyrus liudytojos J. S. vėliausius parodymus, apie kuriuos bus pasisakyta, kur ji tariamai matė, kad buvęs sutuoktinis gėrė Colos butelį) kaip kaltinamasis geria alkoholinius gėrimus. Vis dėlto, šioje byloje esminis klausimas yra ne tas ar kaltinamasis apskritai gėrė alkoholinius gėrimus, o kada juos gėrė. Nėra duomenų, kad kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus po to kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jų akivaizdoje, iki girtumo nustatymo.
Iš 2017-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės Nr. 1 (1 t., b. l. 20, 21) matyti, kad automobilio salone užfiksuota nemažai tuščios alaus taros (plastikiniai buteliai, skardinės, ne mažiau 10 vienetų). Kaip jau minėta, byloje nenustatyta kada šie gėrimai buvo vartojami, tačiau iš esmės tai yra susiję su kaltinamojo, kaip linkusio vartoti alkoholinius gėrimus, asmenybe. Nors neįrodyta, tačiau šie gėrimai arba jų dalis galimai buvo suvartoti 2017-07-08 prieš vairuojant automobilį. Vis dėlto byloje neturi būti įrodyta ir teisiškai nėra reikšminga iš kokio konkretaus šaltinio kaltinamojo kraujyje atsirado alkoholis, nes baudžiamasis įstatymas atsakomybę numato vien už alkoholio buvimą kraujyje.
Būtina pasisakyti apie kitas aplinkybes, kurios yra kaip požymiai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus (netiesioginiai įrodymai), o būtent: jo vairuojamas automobilis kelyje (duomenys neskelbtini) vinguriavo po kelią, jo greitis kelyje buvo nevienodas, jis svirduliavo prie savo namų vartų, buvo apsišlapinęs. R. S. vinguriavimą po kelią sieja su aplinkybe, kad jis vairavo viena ranka, o kita ranka laikė spynelę, tačiau, jeigu jis ir vairavo viena ranka (ši abejonė sprendžiama kaltinamojo naudai ir laikoma, kad jis vairavo viena ranka), tai nėra įtikinamas paaiškinimas, kadangi žmogus (vyras), kurio koordinacija nesutrikusi ir viena ranka tiesiame kelyje nesunkiai išlaiko vairą, o keblumų gali kilti tik darant posūkį, t. y. vairavimas viena ranka yra jėgos laikant vairą, o ne koordinacijos klausimas. Nevienodas greitis kelyje (greičio didinimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo) irgi rodo tam tikrą vairuotojo neadekvatumą, būdingą neblaiviam vairuotojui. Kaip matyti, kaltinamojo judesių koordinacija tiek vairavimo metu, tiek jam stovint prie savo namų vartų dėl girtumo buvo sutrikusi. Tai pastebėjo tiek liudytojai pranešėjai, tiek liudytoja J. S.. Kaip matyti iš byloje kaltinamojo pateiktų medicininių dokumentų, vėliausiame 2016-07-01 sudarytame dokumente užfiksuota, kad po 2016-06-18 kojos traumos 2016-06-27 atlikta kojos operacija, po operacijos koja imobilizuota plastiko longete. Tikėtina, kad kaltinamasis jaučia traumos pasekmes, tikėtina, kad jis šlubuoja ir šlubavo 2017-07-08 dieną, tačiau neįtikinamas kaltinamojo argumentas, kad esą liudytojai (pranešėjai), kurie yra pakankamo amžiaus ir turintys pakankamai gyvenimiškos patirties, supainiojo šlubavimą su judesių koordinacijos sutrikimu. Taip pat neįtikinamas kaltinamojo paaiškinimas, kad jis esą buvo apsilaistęs, kaip ir neįtikima, jog pakankamo amžiaus ir pakankamai gyvenimiškos patirties turinti policijos tyrėja Audronė Jarmalavičienė nežino koks yra šlapimo kvapas, šį kvapą neteisingai suvokė arba dėl nežinomų priežasčių duodama parodymus kaip liudytoja siekė „apjuodinti“ R. S..
Svarstant kaltinamojo gynybinės versijos tariamą realumą pažymėtina, kad iš 2017-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės Nr. 1 (1 t., b. l. 15-19, 22), kur nuotraukos darytos iš karto po to kai atvyko policijos pareigūnai (iš karto po nusikaltimo aplinkybių aiškinimosi pradžios, protokole užfiksuotas laikas 19:15 val.) nesimato jokio statybinio namelio, apie kurį minėjo R. S.. Byloje esančios nuotraukos aprėpia praktiškai visą (duomenys neskelbtini) aptvertą kiemą, išskyrus už gyvenamojo namo esantį 2x11 m dydžio plotą (matmenys nustatyti teismui naudojantis www.maps.lt esančiu žemėlapiu ir matavimo įrankiu). Nors ir mažai tikėtina, tačiau teoriškai įmanoma, kad siauras ir itin mažų matmenų statybinis namelis galėjo būti pastatytas 2x11 m dydžio siaurame plote už gyvenamojo namo šalia uždaro tipo tvoros, iš esmės labai nepatogioje vietoje, ko neminėjo kaltinamasis, tačiau tariamas statybinio namelio buvimo faktas yra tik viena iš kaltinamojo sugalvotos gynybinės versijos detalių. Net jeigu ir buvo statybinis namelis, likusi bylos medžiaga paneigia kaltinamojo gynybinę versiją ir tariamą jo nekaltumą. Byloje yra požymiai, kad 2017-08-23 įtariamojo apklausos metu pateikta ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu palaikoma bei naujomis aplinkybėmis papildyta gynybinė versija yra tik kaltinamojo kūrybos vaisius, kadangi jeigu jis iš tikrųjų būtų gėręs alkoholinius gėrimus sugrįžęs į namus, tai 2017-07-08 įvykio dieną nebūtų jokio reikalo tvirtinti, jog gėrė raminamuosius, o alkoholio nevartojo. Kaip matyti, šios pradinės versijos kaltinamasis atsisakė, kai neginčijamai buvo nustatytas jo girtumas.
Pranešėjų E. K. ir kt. matytas netinkamas kaltinamojo vairavimas, jo sutrikusios koordinacijos judesiai išlipus iš automobilio yra netiesioginiai, tačiau ne mažiau reikšmingi įrodymai, įrodinėjant kaltinamojo kaltę vairavus girtam. Be šių netiesioginių įrodymų, byloje yra tiesioginių kaltės įrodymų, t. y., kad kaltinamasis dėl laiko stokos po vairavimo nepasinaudojo ne tik praktine, bet ir teorine galimybe suvartoti pakankamą alkoholio kiekį, po kurio jam nustatytas sunkus (2,76 promilių) girtumo laipsnis. Kaip gynybinėje versijoje teigė kaltinamasis, jis, grįžęs į namus tariamai išgėrė kokteilį, o po to automobilio salone vartojo alų, o toks jo aiškinimas susijęs su jo dėstoma aplinkybe, kad jis esą turėjo pakankamai laiko (maždaug apie 20 minučių iki policijos pareigūnų atvykimo). Kadangi byloje nustatytas iš esmės kitoks, lemiantis bylos baigtį laiko tarpas (3 minutės 25 sekundės), per kurį kaltinamasis turėjo teorinę galimybę automobilio salone vartoti alkoholinius gėrimus (alų), tačiau tai, pagal kaltinamojo paaiškinimus, turėjo įvykti po grįžimo iš statybinio namelio, kur ten tariamai buvo išgertas spirito-Coca Colos kokteilis. Kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo įvažiavimo į kiemą, iki kol prie jo priėjo policijos pareigūnai, neturėjo apie 20 minučių laiko tarpo (kaltinamojo gynybinė versija yra paremta būtent šia aplinkybe, kuri yra viena iš esminių sprendžiant kaltės klausimą), vadinasi net nebuvo išgertas spirito-Coca Colos kokteilis ir yra tik viena teismo atskleista teorinė galimybė, kuria net nesirėmė ir kurios į savo sukurtą gynybinę versiją neįtraukė kaltinamasis, kad alkoholis kaltinamojo kraujyje atsirado iš alaus, kurį jis suvartojo neišlipęs iš automobilio. Vis dėlto, per sąlyginai neilgą laiko tarpą (maksimaliai per 3 minutes 25 sekundes) statistinis žmogus, kuris keletą dienų nebuvo vartojęs alkoholio arba vartojęs mažai, kurio kraujyje vairuojant, iki automobilio sustabdymo buvo ne daugiau 0,40 promilių, fiziologiškai dėl skrandžio talpos negali išgerti tiek alaus (daug butelių, juos geriant be sustojimo vieną po kito), kad jis taptų sunkaus girtumo laipsnio. Nėra duomenų, kad automobilio salone buvo stiprių gėrimų. Be to, kaip iš karto po sulaikymo, bandydamas išvengti atsakomybės aiškino R. S., jis esą gėrė raminamuosius, alkoholio nevartojo, nesakė, kad iš karto tik grįžęs į namus vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis nebuvo sugalvojęs savo gynybinės versijos, ji atsirado vėliau bei buvo pateikta 2017-08-23 įtariamojo apklausos metu, kai jau buvo aiški aplinkybė, kad jo kraujyje rasta etilo alkoholio ir ši aplinkybė praktiškai negalėtų būti nuginčyta. Vadinasi iki automobilio sustabdymo, pagal R. S. paaiškinimą, jo kraujyje apskritai neturėjo būti alkoholio, nors liudytojas Justinas Baliukonis davė parodymus, kad jiems būnant medicinos įstaigoje ir uždavus klausimą ar šiandien (2017-07-08) vartojo alkoholinius gėrimus, R. S. atsakė, kad nieko nevartojo, tik raminamuosius, todėl kaltinamasis teoriškai turėjo išgerti tiek alaus, kad jo girtumas pakiltų nuo 0 prom. iki 2,76 promilių. Teismas atmeta net ir menkiausią įmanomą teorinę galimybę, kuria nesiremia kaltinamasis, pateikęs „sudėtingesnę“ versiją su kokteiliu ir daug laiko jo suvartojimui, vaikščiojimui po kiemą, pasikalbėjimui su buvusia sutuoktine, išlipimams, įlipimams į automobilį, kad kaltinamasis kieme sustabdęs automobilį staiga suvartojo daug butelių alaus. Apibendrinant pažymėtina, kad kaltinamojo versija yra paneigta ne tik praktiniu, bet ir teoriniu aspektu. Bylos dalyviai neprašė, taipogi teismas sprendžia, kad net ir esant tokiam prašymui byloje nebūtų poreikio, taip pat ir dėl proceso ekonomiškumo, prieštaravimo gerai moralei, atlikti eksperimento (BPK 197 straipsnis), kadangi versija dėl alaus suvartojimo per 3 minutes 25 sekundes pakeliant girtumą nuo 0 prom. iki 2,76 promilių (kraujyje po 1 val. 20 min. nuo išgėrimo pabaigos) nėra įtariamojo versija, o yra tik kaltinamojo naudai teismo iškelta ir paneigta teorinė versija.
Pažymėtina, kad liudytojos J. S. 2017-07-08 duotais parodymais (1 t., b. l. 29-31), kuriai išaiškinta apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, kaltinamasis R. S. 2017-07-08 po 19 valandos automobiliu į namus grįžo (jį parvairavo) visiškai girtas, tai vienareikšmiškai suvokė pati liudytoja, o apie jokį išlipimą iš automobilio ir ėjimą į statybinį namelį gerti alkoholinio kokteilio nėra paminėta. Liudytojos yra paminėta, kad labai greitai po to, kai R. S. įvažiavo į kiemą, paskui jį atvažiavo policijos pareigūnai. R. S. dar kurį laiką pasėdėjo savo automobilyje su įjungtu varikliu, o paskui išlipo, kai pamatė jį išlipusį, tai suprato, kad jis visiškai girtas. Parvažiavęs automobilyje R. S. pasėdėjo apie 5 minutes. Visi šie parodymai atitinka esmines bylos aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. S. davė iš esmės skirtingus, kaltinamojo gynybinę versiją atitinkančius parodymus, t. y., kad vyras įvažiavo į kiemą, paskui per langą pamatė, kad vyras nuėjo į namelį, paėmęs Colos butelį gėrė. Išėjusi pavedžioti šunį pamatė, kad vyras sėdi mašinoje. Jis pasirodė, lyg apsvaigęs. Tada pro namus pravažiavo policija, gale gatvės apsisuko ir vėl išvažiavo. Po kurio laiko jie atvažiavo prie namų. Paprašė, kad atidarytų vartus. Išlipę pareigūnai priėjo prie mašinos ir paprašė vyro, kad jis išliptų. Kai vyras išlipo, liudytoja pamatė, kad jis dar girtesnis. Tikrai nematė, kad jis iš pradžių būtų girtas, nes būtų buvęs kvapas, buvęs sutuoktinis buvo maždaug per metrą. Liudytoja paaiškino, kad apklausos dieną situacija buvo stresinė: apklausa vėlai vakare, bendravimas su pareigūnais, vyro išsivežimas. Teismo vertinimu, būtent pirminiai liudytojos J. S. parodymai yra atitinkantys tikrovę, o liudytojos paaiškinimai, kad buvo kažkokios priežastys, kurios esą 2017-07-08 sutrukdė jai duoti objektyvius parodymus, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad 2017-07-08 21 val. 25 min. dar buvo šviesu, dienos metas (tą dieną saulė Vilniaus mieste leidosi 21:53), o liudytoja nebuvo niekuo kaltinama, nėra duomenų, kad apklausą vykdžiusi policijos pareigūnė darė jai kokį nors psichologinį spaudimą (tam priežasčių nebuvo), todėl liudytojai neturėjo kilti didelis, sąmonę užgožiantis stresas.
Pažymėtina, kad yra nepagrįstas kaltinamojo argumentas, esą nėra tikslinga remtis liudytojo E. K., su kuriuo seniai yra konfliktas, parodymais. Visų pirma nėra duomenų koks konfliktas yra tarp liudytojo E. K. ir kaltinamojo R. S. ir apskritai ar jis buvo 2017-07-08 dieną, liudytojo parodymais pirmasis pokalbis gyvenime tarp jų įvyko būtent teisme. Be to, neaišku ką kaltinamasis turi omeny: ar tai, kad E. K. melagingai pranešė policijos pareigūnams, davė melagingus parodymus, ar tai, kad pažinodamas R. S. ir žinodamas jo automobilį, tačiau nebūdamas konflikte, būtų nepranešęs apie įtartiną vairavimą. Pagal kaltinamojo logiką liudytojai R. G., S. S., E. K. šalia kelio laukė kol jis važiuos į namus, o E. K., siekdamas pakenkti ir atsikeršyti R. S. dėl tam tikro konflikto, pranešė policijos pareigūnams apie jo vairavimą, o vėliau davė parodymus prieš jį. Byloje yra nustatyta, kad pranešėjai atsitiktinai pastebėjo įtartinai vairuojantį automobilį ir tada dviem savo automobiliais pradėjo jį sekti bei filmuoti, pranešė BPC. Važiavo iš Varėnos miesto, kur remontavo butą į namus (duomenys neskelbtini), kur yra ir kaltinamojo gyvenamoji vieta. Iš pradžių jie net nežinojo kas tiksliai vairuoja sekamą automobilį, o policijai pranešė, nes yra pilietiški, o ne dėl kažkokio konflikto.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis R. S. 2017 m. liepos 8 d. apie 19.00 val. Varėnos r., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Paminėtina, kad visos bylos aplinkybių abejonės išspręstos, skaičiavimai atlikti kaltinamojo naudai bei visiškai, tiek praktiniu, tiek teoriniu aspektais, kaip neatitinkanti realių faktų, paneigta kaltinamojo gynybinė versija.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamasis R. S. teistas - 2016 metais (du epizodai) ir 2017 metais (vienas epizodas), nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, kur veiksmus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. keturis kartus yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, žemino jų garbę ir orumą, viešoje neleistinoje vietoje gėrė alų, be to, kaip savo gynybinėje versijoje teigė kaltinamasis jis „susivertė dozę, jam tada palengvėjo“, o tai - vieno asmens gėrimas be progos vien tam, kad apsvaigti - yra tam tikras alkoholizmo požymis. Kaltinamasis iš esmės polinkio alkoholiui byloje neneigė, taip pat nenustatyta, kad jis tiesiog vežė tuščią tarą, kurią kažkas pasidėjo jo automobilio salone. Visos šios kaltinamojo, kaip linkusio vartoti alkoholį, asmenybę apibūdinančios aplinkybės turi reikšmę parenkant bausmės rūšį ir jos dydį.
Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo asmenybę taip pat apibūdina tai, kad jam psichiatrinis gydymas netaikytas, į įskaitą neįrašytas, išsituokęs, teistas, teistumas neišnykęs. LITEKO duomenimis Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. E1-7-308/2015 esantis rašytinis dokumentas (b. l. 11-13) įrodo, jog R. S. 2015-05-03 Austrijoje vairavo transporto priemonę (PKW – lengvojo automobilio trumpinys) bei nevykdė pareigūno reikalavimo patikrinti alkoholio kiekį iškvėptame ore, įtariant, jog vairavo neblaivus, už tai jam paskirta 970 Eur bauda ir bylos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalimis atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad jis jaučia ir išreiškia nepagarbą policijos pareigūnų atžvilgiu. Atsižvelgiant į visumą nustatytų ir aptartų aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis darydamas nusikaltimą nesuvokė savo pavojingo vairavimo ir galimų neatitaisomų pasekmių sau ir kitiems eismo dalyviams, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią ir siekį, į sąlyginai mažą baudų poveikį, teismas sprendžia, kad pakankama bausmė, kuri iš tikrųjų atgrasys nuo vairavimo neblaiviam, šiuo atveju yra reali laisvės atėmimo bausmė. Daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą taikant 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos priemonė. Šiuo atveju kaltinamojo R. S. vairuota kelių transporto priemonė Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti jam pačiam, laikytina nusikalstamos veikos priemone. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konfiskuoti šį turtą, kadangi nusikaltimas šia transporto priemone padarytas pirmą kartą.
Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (1 t., b. l. 128-133) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistinas į suėmimą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti - automobilis AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate. (b.l. 77-83), grąžintini kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
pripažinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis R. S. paskirtą laivės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti jam galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-12-05 dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S. jam priklausančią transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.