- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A6.-2220-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01795-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. T.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui M. T. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-343-619/2020 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-564-450/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje NR. eB2-343-640/2020 5 punkte konstatavo, jog kaip apeliacinės instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-564-450/2020 nurodė, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kadangi bankroto bylos iškėlimo procedūroms, pradėtoms iki JANĮ įsigaliojimo, JANĮ nuostatų taikymas atgal neįtvirtintas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), o ne pagal JANĮ nuostatas. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Šalies argumentai
VMI pareiškime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2017 metus. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodo, jog įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. T., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai nebuvo laikini. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Įmonės nemokumas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės.
Visi šie aukščiau aptarti ir byloje esantys duomenys leidžia daryti prielaidą, kad bendrovė jau nuo 2015 metų turėjo finansinių sunkumų, ilgą laiką neatsiskaitė su VMI ir mokestinė nepriemoka tik didėjo ir tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti priešingą išvadą dėl įmonės (ne)mokumo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Bendrovės nemokumo faktas bei aplinkybė, kad Bendrovės direktorius nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti yra įrodyti.
Įvertinus byloje esančią medžiagą (VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nustatyti priverstinę hipoteką turtui), yra akivaizdu, kad M. T., kaip Bendrovės vadovui, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties ir jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus nebuvimo, šių įsipareigojimų dydžio, tačiau jis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nevykdė, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditoriaus – VMI interesų pažeidimą.
Kaip jau buvo minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad LITEko duomenimis, jis yra baustas už analogišką nusižengimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. Visgi šiuo aspektu nepripažintina, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 str. 1 d. 12 p., nes būtent konkretaus šioje byloje aktualaus nusižengimo padarymo metu jis baustas dar nebuvo. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. T.– informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis yra neteistas, administracine tvarka už paskutinius penkerius metus buvo baustas du kartus. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. T., sprendžia, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, jam skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
M. T. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-2220-1015/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).