- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- 1-401-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00169-2026-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas vidurinis, nedirba, darbingumas 35 proc., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2026 m. sausio 1 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, mediniu šluotos kotu vieną kartą sudavė į dešinę ranką V. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai V. K. poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje pereinančioje į riešą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, teismo posėdžio metu parodė, kad dėl alkoholio poveikio jis sumaišė buto duris. Jis naktį parėjęs sumaišė duris ir kaimynė išėjusi su šepečiu pradėjo švaistytis. Jis iš jos atėmė tą šluotą ir sudavė. Nelabai atsimena, nes buvo labai girtas. Buvo Nauji metai, kai gėrė, gėrė iš ryto ir sausio 1 dieną. Ką vartojo negali prisiminti, jis po septynių operacijų. Nurodė, kad jai sudavė su šepečiu, tam įtakos turėjo girtumas. Blaivas nebūtų tai padaręs. Jis nusipirko butą ten. Konfliktai vyksta apie 3 metai, neužkabina jis jos. Jis neturi laiko, padeda giminaičiui, kurio sudegęs namas, statyti namą. Savo elgesį vertina blogai. Su nukentėjusiąja pas tyrėją yra susitikę, norėjo atsiprašyti. Sutinka su žala. Pas tyrėją buvo atsinešęs 100 eurų, bet ji (nukentėjusioji) nėjo į kalbas. ATPK baustas senai, neteistas, dabar alkoholio visai nenaudoja. Galėtų atlikti viešuosius darbus. Su nukentėjusiąja susitikęs nebuvo. Jos atsiprašė tik tyrėjos kabinete. Jis žalą norėjo atlyginti, bet nukentėjusioji sakė griežtai ,,neimsiu“. Jis su niekuo nekonfliktuoja. Žalą atlygins, bet nežino jos sąskaitos. Mano, kad jam reikia keisti gyvenamąją vietą. Nukentėjusioji sakė jis Č., tai užkrės, ji su kauke vaikšto. Niekada nesikreipė dėl jos įžeidimų, mano, kad niekas neliudys, daro, kad niekas nematytų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, jų nepakeitė ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi kaimyną R. M., kuris gyvena bute Nr. 8. Su kaimynu nesutaria, jo bijo, dėl nesutarimų su kaimynu yra anksčiau jau kvietusi policiją. 2026 m. sausio 1 d. apie 19:00 val. ji buvo savo bute, kai pajuto, kad kažkas tampo jos buto durų rankeną. Tada priėjo ir atidarė buto duris. Pamatė, kad tai R. M. iš buto Nr. 8. R. M. pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Išvadino "k..., bl..." matėsi, kad kaimynas neblaivus ir neadekvatus. Jo nenorėjo įsileisti į butą, dėl to pasiėmė į rankas šluotą ir ją laikydama rankose užtvėrė duris. Tada R. M. iš jos rankų išplėšė šluotą ir jos kotu tyčia trenkė jai per dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį. Po smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį vertintų 5 balais iš dešimties. Šį konfliktą nutraukė atėjęs kaimynas G. T., jis atitraukė R. M. ir nuvedė jį į butą. Kai G. T. vedė R. M., ji iš jo rankų atėmė savo šluotą. Po šio įvykio užsidarė savo bute. Kai R. M. jai šluota trenkė per ranką daugiau niekas nematė, tik jai pradėjus šaukti iš savo buto atėjo G. T.. Praėjus kiek laiko, jai pradėjo svaigti galva, ji pradėjo vemti, pasimatavo kraujospūdį ir pulsą. Parodymai buvo blogi. Išgėrė vaistų skirtų pulsui stabilizuoti, bet vaistai nepadėjo. Tada išsikvietė GMP. GMP medikai ją pristatė į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jos paklausė, kad jos dešinės rankos plaštaka sumušta, ir paklausė kaip tai nutiko. Tada ji gydytojui pasakė, kad kaimynas konflikto metu trenkė jai per ranką. Policijai apie įvykį pranešė priėmimo skyriaus medikai. Dėl sukelto fizinio skausmo reikš 100 eurų civilinį ieškinį. Dėl tokio kaimyno R. M. elgesio, kai jis būna neblaivus, ji jo bijo (b. l. 6-14).
Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra taip vadinamas aštuonbutis. Tame name gyvena ir kiti asmenys. Turi kaimynę V. K., kuri gyvena šeštu numeriu pažymėtame bute, taip pat turi kaimyną R. M., kuris gyvena aštuntu numeriu pažymėtame bute. Su minėtais kaimynai neturi jokių pykčių, jis asmeniškai tiek su V. K., tiek su R. M., sutaria gražiai, kaimyniškai. Jam žinoma, kad R. M. ir V. K. tarpusavyje nesutaria, dėl ko jie nesutarė jis nesidomėjo. Gali nurodyti, kad 2026 m. sausio 1 d., vakare, apie 19.00 val., jam būnant savo bute, jis išgirdo iš koridoriaus sklindantį garsą. Girdėjo vyrišką ir moterišką balsus. Išėjus į koridorių pažiūrėti kas vyksta, matė, kad koridoriuje prie V. K. buto konfliktuoja R. M. ir V. K.. Jie šaukė vienas ant kito. Matė, kad R. M. yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi sunkiai bepastovėjo ant kojų. Tuomet jis nuėjo prie jų, iš už nugaros R. M. apkabino ties juosmeniu ir nuvedė jį į jo butą. Ar minėti kaimynai vienas kito atžvilgiu galėjo suduoti kokius smūgius, jis to nematė. Priėjus prie V. K. buto, kur įvyko konfliktas, jis nepastebėjo ar V. K. rankose laiko ar turi bute šluotą, tiesiog neatkreipė dėmesio, jam ne tas rūpėjo. Nuvedus R. M. į jo butą, jis taip pat grįžo į savąjį. Su V. K. nieko apie šį įvykį nekalbėjo. Vėliau tą pačią dieną vakare, kada tiksliai, laiko nepamena, matė kaip prie jų namo atvyko greitoji medicinos pagalba. Kiek suprato, V. K. išsikvietė greitąją. Vėliau grįžus jai iš ligoninės klausė jos dėl ko ji kvietė greitąją, o ji jam nurodė, kad dėl sukilusio spaudimo. Taip pat V. K. jam rodė savo ranką ant kurios matėsi mėlynė. Kurią ranką rodė nepamena. Taip pat V. K. jam nurodė, kad tai R. M. jai trenkė į ranką konflikto metu. Kuo R. M. jai trenkė į tą ranką ji nesakė ir jis jos neklausė. Pats kaip minėjo, to įvykio nematė (b. l. 72 - 73).
Į bylą pateikti duomenys:
PRĮR įvykio suvestinėje 2026 m. sausio 1 d. 22 val. 57 min. nurodyta, kad "22:51 val. iš Kelmės ligoninės gautas slaugytojos Jablonskienės pranešimas, kad GMP iš namų atvežta blaivi V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri dėl dešinio riešo ir plaštakos paviršinių sužalojimų, gydosi ambulatoriškai. Sumušė kaimynas.“ (b. l. 21 - 25).
2026 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), matomas medinis daugiabutis namas. Į namo vidų patenkama iš kiemo pusės, laiptais užlipus į antrą aukštą, ten patenkama į bendro naudojimo koridorių. Koridoriaus gale dešinėje pusėje matomos juodos spalvos durys su skaičiumi Nr. 6. Atidarius buto duris į bendro naudojimo koridoriaus pusę patenkama į buto koridorių, kuriame matomos sudėtos kėdės, kampe prie durų staktos pastatytas šluotas. Viena iš jų mediniu kotu, plastikiniu šepečiu. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 8, 15-20).
2026 m. sausio 2 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint V. K. dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį matoma mėlynos spalvos dėmė panaši į hematomą. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 35-37, 38-41).
Specialisto išvadoje Nr. G 16/2026(04) nurodyta, kad V. K. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje pereinanti į riešą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis bei laiku. Tikėtina, kad V. K. nustatytas sužalojimas sukėlė jai fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir šluotos kotu, turinčiu kieto buko daikto savybes. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 32).
2026 m. sausio 8 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima šluota mediniu kotu. Šluotos koto ilgis 103 cm, koto skersmuo 0,9 cm. Šluotos šepečio plotis 11 cm. Tarp koto ir šluotos šepečio matoma apvyniota juodos spalvos izoliacinė juostelė. Ant šluotos koto bei šepečio matomos dėvėjimo žymės (b. l. 42-44, 45-47).
Iš 2026 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivumo nustatymo matyti, kad R. M. 2026 m. sausio 2 d. 02:50 val. buvo nustatytas vidutinis 1,68 prom. girtumo laipsnis. Alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, patikros Nr. 2399804, galioja iki 2026-01-09 (b. l. 74-75).
Dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).
R. M. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiosios V. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo G. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino visiškai, pozicijos nekeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Paaiškino, kad buvo neblaivus ir sumaišė buto duris, kaimynė, t.y. nukentėjusioji, atidarė buto duris ir turėjo rankoje šluotą, tai jis atėmęs iš jos tą šluotą ir sudavė jai. Išsamiai aplinkybių neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į jos duris kažkam pradėjus belstis, ji pamatė, kad tai kaimynas R. M., atidarė duris ir uždėjo šluotą ant durų, kad šis neįeitų į vidų. Tuomet R. M., konflikto tarp jų metu, paėmė iš jos šluotą ir sudavė per dešinę ranką. Dėl suduoto smūgio ji patyrė skausmą. Liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis iš tiesų buvo neblaivus, koridoriuje jis girdėjo triukšmą, todėl buvo iš buto išėjęs, koridoriuje buvo V. K. ir R. M., jie konfliktavo, jis palydėjo iki savo buto R. M.. Visas nurodytas aplinkybes patvirtina ir surinkti rašytiniai įrodymai: PRĮS suvestinė, asmens apžiūros protokolas, kur fiksuota, kad ant dešinės rankos plaštakos viršutinės dalies nukentėjusiajai matyti mėlynos spalvos dėmė panaši į hematomą, specialisto išvada Nr. G 16/2026(04), kur matyti, kad V. K. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje pereinanti į riešą, sukėlęs fizinį skausmą ir tai galėjo būti padaryta šluotos kotu; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, daiktų apžiūros protokolu, kur fiksuoti duomenys apžiūrėjus šluotą, tarnybinis pranešimas, kur fiksuota, kad R. M. nustatytas neblaivumas.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. M. smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: tyčia, mediniu šluotos kotu vieną kartą sudavė į dešinę ranką V. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai V. K. poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje pereinančioje į riešą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš kaimynę, kaltinamasis neteistas (b. l. 93-94), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 95-98), nedirbantis, turintis negalią, darbingumas 35 proc. (b. l. 99, 126-127). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, R. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas neblaivus, tai, kad teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. M. paskiriant laisvės apribojimą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas ir arba laisvės atėmimas.
Teismo vertinimu, R. M. viešieji darbai būtų per švelni bausmė, be to jo darbingumas tik 35 proc. Nagrinėjamu atveju areštas ar laisvės atėmimas būtų per griežtos bausmės ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, prokuroro prašymą, teismas mano, kad laisvės apribojimo bausmė yra tinkama pagal padarytą veiką. R. M. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu duotais parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju R. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. R. M. skirtini įpareigojimai: per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 5 dalies 4 punktas).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-92).
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį 100 Eur sumai. Ieškinyje nurodė, kad R. M., sukeldamas jai fizinį skausmą, padarė moralinės žalos (b. l. 67). Kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis, jis pripažįsta civilinį ieškinį, prašomos sumos neginčija. Nurodė, kad jau siekį atlyginti žalą, tačiau nukentėjusioji iš jo pinigų neėmė. Žadą žalą atlyginti.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
Pateikdama civilinį ieškinį nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė neturtinės žalos, nes jai kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą. Iš specialisto išvados matyti, kad jai buvo padarytas ne tik fizinis skausmas, tačiau ir nežymiai sutrikdyta sveikata – poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, pereinanti į riešą (b. l. 32). Iš to matyti, kad nukentėjusioji patyrė skausmą, prieš ją jai netikėtai buvo fiziškai smurtauta, nes sutrenkta su šluotos kotu, nukentėjusioji patyrė skausmą ir diskomfortą dėl sužalojimo. Kaip duodama ikiteisminio tyrimo metu nurodė V. K., R. M. smurtavo būdamas neblaivus, ji bijanti kaltinamojo neprognozuojamo elgesio.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą ir į aktualią teismų praktiką šiuo klausimu, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, į tai, kad veika padaryta žodinio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasekoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju priteistina visa nukentėjusiosios prašoma moralinės žalos kompensacija – 100 Eur. Kaltinamasis tokiai sumai neprieštaravo. Nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. M. priteisiama 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti R. M.: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Patenkinti civilinį ieškinį ir V. K. iš R. M. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
R. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.