Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, išsprendimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), registracijos vieta – (duomenys neskelbtini), santuoka įtraukta į apskaitą Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. M.; 3) po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku E. M. tvarką, pagal kurią: ieškovė nedarys kliūčių tėvo bendravimui, o tėvas dalyvaus vaiko auklėjime, tėvui iš anksto, bet ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki planuojamo susitikimo, mamą raštu (SMS ar pan.) informuojant apie planuojamo susitikimo su vaiku datą ir laiką; 4) po santuokos nutraukimo E. M. naudai iš atsakovo R. M. priteisti materialinį išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. M., išlaikymą pavesti mokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-tos dienos; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 183 403,00 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui priteisiant 91 701,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 756,00 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui priteisiant 378 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią turto dalį; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 100 vnt., RMI grupė, UAB, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, 2 896 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovei priteisti iš atsakovo 1 448 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią akcijų vertės dalį; 8) po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui A. J. pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir jos vykdymą po santuokos nutraukimo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui E. M. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. M., išlaikymą pavesti mokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-tos dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė priteisti iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. M. po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2024 m. birželio 19 d. – iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Išlaikymą pavedė mokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-tos dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina D. M.. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.

3.2. Teismas pažymėjo, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik preliminariai sprendžia dėl laikino išlaikymo dydžio.

3.3. Teismas nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų kas mėnesį teikti 350 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 20 d. nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Atsakovas pažymi, kad supranta savo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai ir ją sąžiningai vykdo pagal savo finansines galimybes. Tačiau priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

4.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami banko sąskaitos išrašai pagrindžia ir įrodo, kad savo abiem dukroms iki šiol atsakovas teikdavo išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, tai atitiko dukrų poreikius, toks ir buvo susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo. Be to, atsakovas, esant galimybei bei papildomiems vaikų poreikiams, papildomai skyrė pinigų dukroms išlaikyti.

4.3. Atsakovas nurodo, kad jo mėnesinės pajamos pastaruoju metu siekė nuo 850 Eur iki 1050 Eur, sąskaitos likutis yra tik 1,37 Eur. Be to, buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai per mėnesį atsakovui sudaro apie 700 Eur. Taip pat atsakovas kiekvieną mėnesį moka Valstybinei mokesčių inspekcijai po 62,50 Eur pagal mokestinės nepriemokos / baudos ir palūkanų grafiką. Atsakovui jo poreikiams per mėnesį lieka apie 200 Eur suma.

4.4. Atsakovo įsitikinimu, laikinas 200 Eur išlaikymas užtikrintų minimalius nepilnametės dukros poreikius ir būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. M. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir 2024 m. birželio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovės teigimu, atsakovas nežino vaikų poreikių, jo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas. Be to, atsakovas teikia įrodymus, sąskaitos išrašus apie teikiamą išlaikymą vaikams, tačiau pateiktais mokėjimo nurodymais išlaikymas buvo teikiamas dukrai U., kuri jau yra pilnametė.

5.2. Ieškovės nuomone, atsakovas, teigdamas, kad jo gaunamos pajamos siekia iki 1 050 Eur, galbūt slepia savo tikrąsias pajamas. Be to, jis yra sveikas, darbingas, todėl gali ieškoti papildomo ar geriau apmokamo darbo.

5.3. Pažymima, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kuri išimtinai rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu, o iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis atitinka tiek teismų praktikoje formuojamas teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat šalių dukros poreikius.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistu 350 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: pažymą apie darbo užmokestį, mokestinės paskolos sutartį, buto nuomos sutartį, duomenis apie buto nuomos mokesčius, pavedimus dėl dukrų išlaikymo, banko sąskaitos išrašą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

12. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas R. M. yra nepilnametės E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu 350 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu ir prašo nustatyti mažesnį laikino išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka su 200 Eur laikino išlaikymo dydžiu.

14. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad iš atsakovo teismo priteista laikino išlaikymo 350 Eur suma yra nepagrįstai didelė, neproporcinga jo turtinei padėčiai. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos nėra didelės, be to, jis nuomojasi būstą, moka įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestinės nepriemokos / baudos ir palūkanų grafiką, todėl, sumokėjus visus reikiamus mokesčius, jam lieka tik apie 200 Eur per mėnesį. Apeliantas, nurodydamas savo nesutikimo su priteista laikino išlaikymo suma motyvus, teigia, kad nepilnamečio vaiko E. M. poreikiams užtikrinanti užtektina iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokėtiną 200 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

15. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.

16. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis savo abiem dukroms iki šiol teikdavo išlaikymą po 150 Eur per mėnesį ir tai atitiko dukrų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog, kaip nurodo atsakovas, anksčiau jis teikė išlaikymą dukroms kas mėnesį po 150 Eur, nesuteikia pagrindo teigti, kad, atsižvelgiat į šalies ekonominę padėtį, prekių ir paslaugų kainas, tokia suma yra pakankama užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, kaip matyti iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikiamų mokėjimo nurodymų, pervedamos pinigų sumos buvo skirtos dukteriai U. M. (kuri (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė), o ne E. M., dėl kurios laikino išlaikymo dydžio sprendžiama šioje byloje.

17. Atsakovas, teigdamas, kad nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti gali mokėti po 200 Eur per mėnesį, taip pat, kad šios sumos turėtų pakakti vaiko poreikiams, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, tai yra nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo siūlomas mokėti išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius maistui, drabužiams, būstui, sveikatai ir kt. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis nuomojasi būstą ir moka įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestinės nepriemokos / baudos ir palūkanų grafiką, nesudaro pagrindo sumažinti priteistą laikino išlaikymo vaikui dydį. Įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ir prievolėmis kitiems kreditoriams.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateikiama būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas nuomojasi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), už 650 Eur kas mėnesį, galiojo iki 2024 m. gegužės 3 d. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad minėta sutartis būtų pratęsta.

19. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės dėl atsakovo tikrosios finansinės padėties, jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų dirbti, užsidirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išsamiai bus išnagrinėtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vaiko interesų apsaugos principas yra prioritetinis ir jis turi pirmenybę prieš kitų interesus, iš jų ir kreditorių interesus. Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų, kad ieškovas objektyviai negali teikti vaikui nurodyto dydžio reikiamo laikino išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo prastą sveikatą, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Pažymėtina, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui būtų po 354 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo priteisė po 350 Eur/mėn., kuris laikytinas tinkamu išlaikymo dydžiu, užtikrinančiu vaiko būtinuosius poreikius.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, jog kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatytas atsakovo laikinai teiktinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nepagrįstas ar neproporcingai didelis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.