- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1220-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01805-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- S. N.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1220-253/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-01805-2012-0)
2012 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. J., J. R. dėl 2011-12-20 patvarkymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį G. J. su skundu prašydamas panaikinti 2011-12-20 patvarkymą Nr. S-17304. Nurodė, kad jis 2011-10-17 skundė antstolio 2011-09-26 patvarkymą Nr. S-12249, kuriame nepagrįstai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau teismas skundą priimti atsisakė, išaiškindamas teisę skųstis pačiam antstoliui. Vėliau antstolis jo skundo nebepriėmė, nustatęs, kad praleistas jam paduoti nustatytas terminas. Antstolis nepagrįstai jo reikalavo kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo pateikti ir skundą, nes jis prašė terminą pratęsti, o ne atnaujinti. Mano, kad turtas iš varžytinių parduodamas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-08 nutartimi pareiškėjo S. N. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis G. J. vykdo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 išduotą nutartį Nr. 261-2N/2010 dėl skolininkui S. N. priklausančio 4,12 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių išieškotojo J. R. naudai. Teismas konstatavo, kad antstolis nurodydamas patvarkyme jo priėmimo dieną galiojančią apskundimo tvarką, procesinių teisės normų nepažeidė. Įstatymo nustatytas terminas gali būti atnaujinimas, o ne pratęsiamas, todėl pareiškėjo argumentus, kad antstolis nepagrįstai jo prašė kartu su prašymu atnaujinti teminą pateikti ir skundą, teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekia patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalėjo grąžinti jam (hipotekos kreditoriui) vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei, hipotekos kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą varžytynėse, turi teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, skelbti įkeisto turto varžytynes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. N. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 priimtą nutartį ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Nurodo, kad 2009-08-17 tarp jo ir J. R. buvo sudaryta Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M. patvirtinta paskolos sutartis, pagal kurią jis iš J. R. pasiskolino 27 000 Lt (sutartinės hipotekos lakšto 6 p.). Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas apeliantui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Sutartinės hipotekos lakšto 6 p. 2 d. pažymėta, kad palūkanos už paskolą nenustatytos, tačiau nuo 27 000 Lt paskolos J. R. ėmė palūkanas. Mano, kad taip buvo pažeista hipotekos lakšto 6 p. 2 d., todėl visa sutartis laikytina pažeista ir praranda teisinę galią, ja remiantis negalima atlikti jokių vykdomųjų veiksmų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 priimta nutartis Nr. 261-2N/2010, kuria nutarta už skolą parduoti įkeistą daiktą – apeliantui priklausantį žemės sklypą, yra neteisėta. Taip pat nurodo, kad išieškotojas J. R. atsisakė įstatymo nustatyta tvarka pasiimti neparduotą iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių nurodytą turtą, o tai atitinka LR CPK 723 str. 1 d., turtas grąžinamas skolininkui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-08-17 patvirtintas sutartinės hipotekos lakštas, Notarinio registro Nr. M-6378, kuriuo kreditoriui J. R. įkeistas skolininkui S. N. nuosavybės teise priklausantis 4,12 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka užtikrintas 27 000 Lt prievolės įvykdymas pagal 2009-08-17 paskolos sutartį Notarinio registro Nr. M-6376. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00454 duomenų nustatyta, kad 2011-04-01 antstolio G. J. patvarkymu Nr. S-4326 priimta išieškotojo J. R. pateikta vykdyti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutartis Nr. 261-2N/2010 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo J. R. naudai. Apeliantas skunde nurodo, kad vykdomasis dokumentas vykdyti priverstinį turto pardavimą iš varžytinių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-701-563/2011 buvo nagrinėjamas klausimas dėl apelianto skolos J. R. pagal išduotą pakvitavimo raštelį, o ne skolos ar palūkanų mokėjimo pagal 2009-08-17 paskolos sutartį su J. R. klausimas. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d., 2 d. bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą ir, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai, o įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas LR CPK 18 str. Duomenų, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutartis Nr. 261-2N/2010 yra panaikinta apeliantas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino vykdomojo dokumento – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 priimtos nutarties Nr. 261-2N/2010.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde nurodomu LR CPK 723 str. 1 d. taikymo hipotekos kreditoriui vertinimu. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2011-07-19 antstolio patvarkymu Nr. S-9231 bei 2011-09-13 patvarkymu Nr. S-11570 pirmosios ir antrosios varžytinės dėl įkeisto ginčo žemės sklypo paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 33, 46). Antstolio 2011-09-13 raštu Nr. S-11571 išieškotojui J. R. pasiūlyta pasiimti neparduotą iš antrųjų varžytinių ginčo turtą (v. b. l. 47).2011-09-26 išieškotojas atsisakė minėtą turtą pasiimti ir prašė tęsti vykdyti šio turto pardavimą (v. b. l. 51). 2011-11-02 antstolis pranešimu informavo išieškotoją ir skolininką apie apelianto įkeisto turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, kurios 2011-12-20 antstolio patvarkymu Nr. S-17304 paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 56, 68). Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004 pateiktas nagrinėjamoje byloje aktualios LR CPK 723 str. 3 d. nuostatos taikymo tuo atveju, kai hipotekos teisėjo nutartimis nutarus įkeistą skolininko turtą areštuoti ir parduoti jį iš varžytinių hipotekos kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, kadangi turtas nebuvo parduotas, o išieškotojas nepareiškė noro pasiimti turto natūra. Taigi nagrinėjamu atveju teismų formuojamoje praktikoje pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. Būtent apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad LR CPK 558 str. nurodytos hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, kadangi kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto įstatymo yra ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tuo atveju, kai įkeistas turtas yra realizuotas, tačiau jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 str. 1 d.). Kiti (ne hipotekos) kreditoriai, nepatenkinus jų reikalavimo, nukreipus išieškojimą į kurį nors skolininko daiktą, gali prašyti jį nukreipti į kitą skolininko turtą (LR CPK 723 str. 4 d.). Tokiu atveju, kai skolininko turto nepavyko realizuoti ir išieškotojas atsisakė paimti jį nuosavybėn, išieškojimo nukreipimui į tą patį turtą taikomas LR CPK 723 str. 3 d. tvarka. Tačiau aiškinimas, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo į tą patį turtą ribojimas vienerių metų terminu taikomas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, paskirties.
Hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto neginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Kadangi tol, kol nėra realizuotas įkeistas turtas, įstatymas nesuteikia teisės hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinti, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą bendra tvarka, išieškojimo iš įkeistojo turto suvaržymas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu neatitiktų tikslų, siekiamų užtikrinant prievolės įvykdymą hipoteka, CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir 1.9 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, pagrįstai rėmėsi nagrinėjamoje byloje aktualia teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 nutartį palikti nepakeistą.