Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nuosprendžiu, R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams.

2. Be to, R. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2018-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2019-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

3. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas R. Mažulis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateikė prašymą, atsižvelgiant į 2023-06-01 įsigaliojusios naujos redakcijos BK nuostatas, peržiūrėti minėtus nuosprendžius ir R. B. paskirti švelnesnę bausmę.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023-07-31 skundžiama nutartimi šį nuteistojo gynėjo prašymą tenkino iš dalies:

4.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nuosprendžiu, pakeitė – perkvalifikavo nuteistojo R. B. nusikalstamas veikas: 1) iš BK 178 straipsnio 2 dalies (K. Š. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimas) (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (R. J. priklausančio dviračio 350 Eur vertės pagrobimas) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir paskyrė 45 parų arešto bausmę; 3) iš BK 187 straipsnio 1 dalies (UAB „K. G.“ priklausančio 425 vertės turto sugadinimas (žala 495 Eur)) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir paskyrė 45 parų arešto bausmę. Kitos R. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, neperkvalifikavo, bausmės nepakeitė. Nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino ir paskyrė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

4.2. Taip pat pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendį – perkvalifikavo nuteistojo R. B. nusikalstamas veikas: 1) iš BK 187 straipsnio 1 dalies (R. J. priklausančio automobilio sugadinimas (žala 400 Eur)) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir paskyrė 45 parų arešto bausmę; 2) iš BK 187 straipsnio 1 dalies (G. P. priklausančio 272,25 Eur vertės turto sugadinimas) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir paskyrė 45 parų arešto bausmę. Kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), neperkvalifikavo, bausmių nepakeitė. Nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino ir paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4.3. Taip pat pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendžio dalį, kuria R. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, buvo subendrintos 2018-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų, pakeistu 2019-01-17 Klaipėdos apygardos teismo, ir 2019-02-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, sumažinant paskirtą galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo išvados ir argumentai

7. Nuteistojo R. B. gynėjo advokato R. Mažulio skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

9. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Nuo 2023-06-01 įsigaliojo 2023-04-27 priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

11. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, nuteistojo R. B. gynėjas prašymu kreipėsi dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendžiais paskirtų bausmių sušvelninimo, o pirmosios instancijos teismas tokį jo prašymą tenkino iš dalies. Nuteistojo gynėjas skundu neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo visa apimtimi, tačiau iš esmės nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų taikytomis nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo taisyklėmis, taip pat paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

12. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo turiniu, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-31 nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-31 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

13. Skunde nuteistojo R. B. gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas dalį nusikalstamų veikų, paskirtų nuteistajam R. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nuosprendžiu, ir šias bausmes subendrindamas apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nuosprendžiu, ir perkvalifikavęs nuteistojo R. B. nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies (K. Š. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimas) (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), iš BK 178 straipsnio 1 dalies (R. J. priklausančio dviračio 350 Eur vertės pagrobimas) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), iš BK 187 straipsnio 1 dalies (UAB „K. G.“ priklausančio 425 vertės turto sugadinimas (žala 495 Eur)) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir naujai paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinęs su bausme pagal BK 302 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, po to šią subendrintą bausmę subendrinęs dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, nes veikos, už kurias R. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

14. Kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

15. Bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

16. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

17. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nuosprendžiu, R. B. pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-31 nutartimi R. B. pritaikius baudžiamąją atsakomybę švelninantį įstatymą, jo padaryta nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nesunkų nusikaltimą, iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamąjį nusižengimą, iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, apylinkės teismas pagrįstai už šias veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 3 metams. Tada ši subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka subendrinta su veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), prie griežtesnės – 3 metų laisvės atėmimo bausmės – pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Nuteistojo R. B. gynėjo manymu, bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šios bausmės turėjo būti apimtos.

18. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), idealiosios sutapties ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi veikos padarytos ne tuo pačiu metu, t. y. skirtingose vietose, skirtingu laiku, kiekvienu atveju nuteistojo tyčia formavosi atskirai, t. y. R. B. įvykdžius automobilio vagystę tuo metu nebuvo susiformavusi tyčia panaudoti automobilyje buvusį pagrobtosios transporto priemonės registracijos liudijimą, ji kilo tik tuomet, kai jį, vairuojantį pagrobtąjį automobilį, sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis šį dokumentą samoningai pateikė.

19. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus dalį nusikalstamų veikų, paskirtų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendžiu, t. y. iš BK 187 straipsnio 1 dalies (R. J. priklausančio automobilio sugadinimas (žala 400 Eur)) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) baudžiamajį nusižengimą, iš BK 187 straipsnio 1 dalies (G. P. priklausančio 272,25 Eur vertės turto sugadinimas) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamąjį nusižengimą, už šias veikas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24), apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), skiriasi savo pavojingumu ir priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei ne šalia esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015, 2A-3- 693/2016).

21. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-22 nuosprendžiu, R. B. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieno nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, dviejų nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiama nutartimi R. B. pritaikius baudžiamąją atsakomybę švelninantį įstatymą, jo padaryta nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies (R. J. priklausančio automobilio sugadinimas (žala 400 Eur)) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamąjį nusižengimą, iš BK 187 straipsnio 1 dalies (G. P. priklausančio 272,25 Eur vertės turto sugadinimas) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamąjį nusižengimą. Nustatyta, kad R. B. nuteistas už veikas, kurių dalis sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 302 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), taip pat BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl G. P. turto sugadinimo) (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. sužalojimo) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), be to BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl S. J. turto sugadinimo) (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir 178 straipsnio 4 dalį (dėl S. J. turto pagrobimo) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), pagrįstai subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Tada ši subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka subendrinta su veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje (B. Č. turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu) (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus K. U. sužalojimas) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės N. P. turto pagrobimas) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, BK 187 straipsnio 3 dalyje (R. J. priklausančio turto sugadinimas) (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, prie griežtesnės – 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei apėmimo būdu subendrintos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Šios nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme ir priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 4 dalis – buvo pritaikytas tinkamai.

22. Nors nuteistojo R. B. gynėjas skundu prašo subendrinus dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes švelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę, tačiau apygardos teismas dar kartą patikrinęs bausmės švelninimui reikšmingas aplinkybes pažymi, jog bausmės subendrintos tinkamai, o galutinės subendrintos bausmės švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nors apylinkės teismas konkrečiai nedetalizavo, kurių bausmių atžvilgiu taikė dalinio sudėjimo, o kurių – bausmių apėmimo bendrinimo būdą, taip pat neišdėstė motyvų nustatydamas pridedamų bausmių dydžius, tačiau iš esmės bausmės subendrintos teisingai ir šia nutartimi atliktas skundžiamos nutarties pakeitimas galutinės bausmės termino neįtakoja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato taisyklės, kad nuteistajam paskirta bausmė privalo būti švelninama proporcingai tiek, kiek ir nauja įstatymo redakcija sušvelninama sankcijoje numatyta bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir iš dalies sudėdamas dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-31 nutartį, kaip to prašo nuteistojo gynėjas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.