Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-04-27 tarp ieškovo UAB „4Ffinance“, valdančio sistemą SMScredit.lt, ir atsakovo A. R. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui ieškovas suteikė 144,81 Eur dydžio paskolą. Savo prievolių atsakovas tinkamai neįvykdė. Ieškovo teigimu, atsakovo skolą sudaro: 144,81 Eur negrąžintos paskolos, 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinio mokesčio, 290,20 Eur delspinigių, apskaičiuotų remiantis bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 9.2. punktu, už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną skaičiuojant po 1 proc. nuo uždelstų mokėjimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jo priteistina 144,81 Eur skolos 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinio mokesčio, viso 173,77 Eur.

Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių, šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Ieškovas prašo priteisti delspinigius, kurie yra paskaičiuoti remiantis bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 9.2 punktu, už kiekvieną prievolės neįvykdymo skaičiuojant 1 procento dydžio delspinigius nuo uždelstų mokėjimų. Ieškovo paskaičiavimu, sutartiniai delspinigiai už 167 dienas sudaro 290,20 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartinius delspinigius, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 24,23 Eur delspinigių ((290,20 x 0,05 proc.) x 167 dienų), kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 42,66 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6,40 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,45 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į.k. 301881644, iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 173,77 Eur skolos, 24,23 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.