Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-649/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1T-878/2011Nutartis · 2011-10-06Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-13Panevėžio apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-12-21Panevėžio apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2013-06-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
1-5-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-83-2-00029-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
J. M., P. S. Š., R. J. B., R. S., V. R., B. S., M. Š., Z. S., S. M., A. D., R. D., A. K., R. K., P. G., B. M., D. S., V. K., R. T., Z. Š., A. Č., V. G., S. N., J. Ž., V. V., A. U., L. I., A. J., A. M., J. D., M. P., J. P., A. G.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5 -649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2, 2.3.6.4.2 (S)Proceso Nr. 1-83-2-00029-2010-8
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-04-13Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui, nukentėjusiesiems J. M., P. S. Š., R. J. B., R. S., V. R., B. S., M. Š., Z. S., S. M., A. D., R. D., A. K., R. K., P. G., B. M., D. S., V. K., R. T., Z. Š., A. Č., V. G., V. G., A. K., S. N., R. D., J. Ž., A. K., V. V., A. U., L. I., A. J., A. M., J. D., M. P., J. P., A. G. ir V. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) Aukštaitijos skyriaus vadovu, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. kaltinamas tuo, kad jis, 2000-04-04 iš UAB “Rokiškio konservai” su O. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijęs du pastatus – sandėlį 5F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taros sandėlį 6F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos įregistravęs VĮ “Registrų centras” savo vardu, neteisėtai, be statybos leidimo ir projekto sandėlius perstatė į du individualių garažų blokus ir 2000-2002 metais, garažų neįregistruodamas ir neužrikrindamas nuosavybės teisės įgyvendinimo, apgaule, asmenims nežinant, kad pastatai registruoti kaip sandėliai, juos pardavė savo naudai įgydamas iš M. P. 4000 Lt, J. D. 4500 Lt, A. M. 8500 Lt, A. J. 4000 Lt, L. I. 5000 Lt, A. U. 3700 Lt, V. V. 4500 Lt, A. K. 8000 Lt, J. Ž. 9000 Lt, R. D. 4000 Lt, S. N. 5000 Lt, A. K. 11000 Lt, V. G. 4600 Lt, V. G. 4000 Lt, A. Č. 9000 Lt, Z. Š. 6000 Lt, R. T. 10250 Lt, V. K. 4600 Lt, D. S. 6500 Lt, B. M. 6000 Lt, P. G. 4000 Lt, R. K. 4500 Lt, A. K. 17500 Lt, R. D. 3000 Lt, A. D. 7500 Lt, S. M. 4450 Lt, Z. S. 4500 Lt, M. Š. 10000 Lt, B. S. 4000 Lt, V. R. 4000 Lt, R. S. 5100 Lt, R. B. 4400 Lt, P. Š. 10000 Lt, J. M. 5500 Lt, J. P. 4000 Lt, A. G. 4000 Lt, V. R. 4000 Lt – viso svetimo turto už 222600 Lt.

Pagal pareikštą kaltinimą J. V. kaltu neprisipažino ir sutiko duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos.

Nukentėjusysis J. M. paaiškino, kad nuo 11500 Lt dydžio ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Garažą pirko iš K., jam sumokėdamas 5500 Lt, po to abu nuėjo pas J. V. ir paklausė, kada bus sutvarkyti dokumentai. Tai įvyko 2005 m. spalio mėnesį, J. V. tuo metu garažus jau buvo pardavęs J. R.. J. V. K. išbraukė iš sąrašų ir įtraukė jį. Vėliau kas pusę metų J. V. primindavo dėl dokumentų sutvarkymo, tačiau viskas tebesitęsia iki dabar. Nuo 2005 m. iki šiol naudojasi įgytu garažu, tačiau negali juo disponuoti – apdrausti, parduoti. Už sunaudotą elektrą kas metai moka J. V., žemės mokesčių nemoka, nes žemė priklauso J. R.. Nurodė, kad jam reikia natūra garažo, o ne K. sumokėtų pinigų. Pagal garažo įgijimo laikotarpio kainas to garažo, kurį įgijo iš K., kaina buvo reali. Šiuo metu turi vienintelę pretenziją J. V. – kad įteisintų garažus ir atiduotų nuosavybės dokumentus. Nuo įgijimo jam niekas netrukdė naudotis garažu, ir garažą iš K. pirko todėl, kad pasitikėjo J. V. ir jo pažadais sutvarkyti garažų teisinę registraciją.

Nukentėjusysis P. S. Š. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Garažą įgijo 2005 m. rugsėjo spalio- mėnesį iš L., sumokėdamas pardavėjui 10000 Lt. Po to nuėję pas J. V. surašė sutartį. Garažą įsirengė ir juo naudojasi, mokėdavo už žemę ir sunaudotą elektrą. J. V. klausdavo apie garažo dokumentų sutvarkymą, tačiau dokumentai iki šiol dėl įvairių priežasčių nesutvarkyti. Šiuo metu jam reikalingas garažas, pinigų grąžinti neprašo. Šiuo metu jo valdomo garažo vertė didesnė nei sumokėjo už jį.

Nukentėjusysis R. J. B. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Garažą įgijo iš J. V. už 4400 Lt, pinigus J. V. sumokėjo per tris kartus. J. V. nuvedė jį ir parodė jam garažą, kuris bus jo. Garažu naudojosi iš karto, nors reikėjo įdėti duris, grindis. Iš pradžių mokėjo už žemę ir elektrą, dabar už žemę nebemoka. J. V. jam žadėjo, kad sutvarkys dokumentus, ir jis J. V. pasitikėjo. Sumokėtų pinigų nenori atgauti, jam reikalingas garažas.

Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2000 m. vasarą sužinojo, kad pastatyti garažai ir J. V. juos pardavinėja. J. V. parodė jam garažą, o vėliau jis J. V. sumokėjo 4000 Lt, po to dar sumokėjo už grindis, duris – viso 5100 Lt. 2002 m. jam J. V. parašė raštelį, kad garažas jo ir kad sumokėti pinigai. Vėliau J. V. reikalavo mokėti už sunaudotą elektrą ir žemės mokesčius. 2005 m. norėjo parduoti garažą, bet be dokumentų niekas nepirko. J. V. vis žadėdavo, kad sutvarkys teisinius garažų dokumentus. Šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėtieji pinigai. Pasitikėjo J. V., nes jis yra žinomas rajone politikas.

Nukentėjusioji M. Š. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iš J. V. įgijo du garažus, statybos vyko 2000-2001 metais. J. V. sumokėjo 8000 Lt, garažus įsirengti pabaigė pati. Garažais naudojosi iš karto ir naudojasi iki šiol, už elektrą kasmet mokėdavo J. V. ir vis klausdavo, kada bus sutvarkyti garažų dokumentai. J. V. žadėdavo, kad viskas bus įteisinta. Garažų įgijimo metu pretenzijų J. V. neturėjo, ir šiuo metu jai reikia ne sumokėtų pinigų, o garažų.

Nukentėjusioji Z. S. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Sužinojusi apie garažų statybas nuėjo pas J. V. ir netrukus jam sumokėjo 4500 Lt. J. V. išrašė jai skolos raštelį ir davė išsirinkti garažą iš buvusių laisvų. Garažu naudojosi iš karto, ir jai J. V. pasakė, kad nebaigti tvarkyti popieriai. Pasitikėjo J. V., jam mokėdavo mokesčius už elektrą ir žemės mokestį. J. V. vis žadėdavo, kad dokumentai bus sutvarkyti. Garažo įgijimo metu J. V. pretenzijų neturėjo ir šiuo metu jai reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai.

Nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą įgijo iš K. už 7500 Lt. K. jam pasakė, kad dėl dokumentų reikia kreiptis pas J. V.. Abiem nuėjus, J. V. K. pavardę išbraukė ir įrašė jo pavardę. Pinigus K. sumokėjo ne prie J. V., ir dėl dokumentų J. V. iš karto neklausė, manė, kad čia bendrija. Domėtis pradėjo vėliau ir prisijungė prie kitų savininkų. Garažu naudojasi nuo įgijimo iki šiol, įgydamas garažą iš K. J. V. jokių pretenzijų neturėjo. Šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už jį.

Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad nuvykęs pas draugus prie garažų sužinojo, kad yra tuščių garažų jam patogioje vietoje. Nuvykęs pas J. V. sužinojo, kad dar yra laisvų garažų. J. V. sumokėjo 3000 Lt ir pastarasis jam parodė, kuris garažas bus jo. J. V. vis žadėdavo, kad sutvarkys dokumentus, bet dokumentai nesutvarkyti iki šiol. Garažu naudojosi iš karto nuo įgijimo ir naudojasi dabar, įgijimo metu pretenzijų J. V. neturėjo. Už elektrą ir kitus mokesčius mokėdavo J. V., šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už garažą.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą pirko 2008 m. lapkričio mėnesį iš L. ir sumokėjo 17500 Lt. Sudarė pirkimo pardavimo sutartį su L., tačiau pas notarą nebuvo. Iš L. sužinojo apie V.. J. V. išbraukė L. pavardę ir įrašė jo pavardę, bei pasakė, kad garažo dokumentai greitai bus parengti. Garažas buvo pilnai įrengtas, juo galėjo naudotis iš karto ir naudojasi iki šiol. Įgyto iš L. garažo stovis tenkino, jam šiuo metu reikalingas garažas, o ne L. sumokėti pinigai.

Nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iš bendradarbio M. sužinojo apie statomą antrą garažų korpusą. Nuvyko pas J. V. ir su juo sutarė, kuris bus jo garažas. Sutarė ir kainą už garažą – pasirinko garažą be durų už 4500 Lt. Pradėjus statyti pinigus J. V. mokėjo dalimis per pusantrų metų laikotarpį. Per 6 kartus sumokėjo 4500 Lt. Garažu pradėjo naudotis 2002 m. gegužės mėnesį ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėjo J. V. asmeniškai, vėliau už žemę nebemokėjo. Kai paklausdavo J. V. apie dokumentus, pastarasis atsakydavo, kad viskas bus sutvarkyta. Garažo įgijimo metu pretenzijų J. V. neturėjo, šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už jį.

Nukentėjusysis P. G. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad sužinojo, jog statomi garažai ir renkami pinigai. Su J. V. ir J. R. buvo geri draugai, todėl paskolos raštelių vienas kitam nerašė. J. V. sumokėjo 4000 Lt ir garažu naudojosi iš karto iki šiol. Už garažą mokėjo mokesčius J. V. ir tik 2010 m. paklausė J. V. apie garažo dokumentus. Sužinojęs, kad dokumentų nėra, nebemokėjo žemės mokesčio. Jam reikalingas garažas, o ne už jį sumokti pinigai.

Nukentėjusysis B. M. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam J. V., kurį pažinojo nuo vaikystės, pasiūlė statytis garažą. J. V. už garažą dalimis iš viso sumokėjo 6500 Lt. Garažu naudojasi nuo 2003 m. iki šiol. J. V. dažnai klausdavo apie garažo dokumentus, tai jam J. V. konkrečiai neatsakydavo, o vėliau pradėjo sakyti, kad kreiptųsi į J. R.. Jam buvo nesvarbu - J. V. ar J. R. garažai priklauso, nes garažų statybas vykdė J. R.. Pastatytas garažas ir sumokėta suma jį tenkino.

Nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad rado ant durų skelbimą, jog parduodamas garažas. Jis nupirko garažą iš K. už 6500 Lt ir nuvyko pas J. V.. J. V. iš sąrašų išbraukė K. ir įrašė jį. Garažą įsigijo 2006 m., pinigus K. mokėjo ne prie J. V.. J. V. jam paaiškino, kad garažo dokumentai tvarkomi. Garažu galėjo naudotis iš karto ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėjo J. V.. Įsigyto garažo stovis jį tenkino, šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už- jį.

Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2001-11-31 su A. Š. sudarė sutartį dėl garažo pirkimo. A. Š. sumokėjo 4600 Lt ir nuvyko pas J. V.. A. Š. J. V. išbraukė iš sąrašų ir įrašė jį bei patvirtino, kad pinigai už garažą sumokėti. Garažo dokumentus J. V. po statybos žadėjo atiduoti jam. Mokesčius už garažą mokėdavo J. V. ir vis klausdavo apie garažo dokumentus. 2010 m. sužinojo, kad garažai parduoti, todėl mokesčių J. V. nebemokėjo. Garažu naudojosi iš karto po įsigijimo ir naudojasi iki šiol, jokių trukdžių naudotis garažu nebuvo, išskyrus tai, kad neturėjo nuosavybės dokumentų. Kai pirko garažą jo stovis ir kaina tenkino.

Nukentėjusioji R. T. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iš J. V. įgijo du garažus. Apie parduodamus garažus sužinojo iš skelbimo rajoniniame laikraštyje. Už pirmąjį garažą 2002 m. J. V. sumokėjo 5000 Lt. Nuosavybės dokumentų negavo, tačiau J. V. jai pasakė, kad viską sutvarkys. 2006 m. vėl kreipėsi pas J. V. ir už 4250 Lt įgijo antrąjį garažą. Jai perkant antrąjį garažą be dokumentų buvo neramu, tačiau pasitikėjo žinomu žmogumi. Abiem garažais galėjo naudotis iš karto po įgijimo ir naudojasi iki šiol. Už garažus J. V. mokėjo mokesčius, o J. V. žadėjo sutvarkyti dokumentus. Garažų stovis įgijimo metu ir kaina ją pilnai tenkino.

Nukentėjusioji Z. Š. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą iš J. V. 2000-2001 metais įgijo jos sutuoktinis, mano, kad sutuoktinis galėjo sumokėti už garažą apie 6000 Lt. 2006 m. gruodžio mėn. kreipėsi į J. V. dėl garažo dokumentų, nes reikėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. J. V. išbraukė iš sąrašų jos vyrą ir įrašė ją bei pasakė, kad reikia mokėti mokesčius už žemę ir sunaudotą elektrą. Dėl dokumentų J. V. neklausinėjo, nes juo pasitikėjo. Įgytu garažu galėjo naudotis iš karto ir naudojasi iki šiol, dabartiniu metu jai reikalingas garažas, o ne pinigai už jį.

Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam pažįstamas asmuo 2002 m. pasakė, jog pas J. V. yra laisvų garažų. Nuvykęs pas J. V. iš jo 2002 m. nupirko du garažus už 9000 Lt, nes jam pasirodė nebrangu. Pinigus sumokėjo J. V. ir garažais galėjo naudotis iš karto. Mokesčius už garažą kasmet mokėdavo J. V.. Kai užsimindavo dėl garažų dokumentų, tai J. V. atsakydavo, jog K. tvarko. Šiuo metu jam reikalingi garažai, o ne sumokėti už juos pinigai.

Nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam reikėjo garažo patogioje vietoje, ir 2001 m. už 4600 Lt nupirko garažą iš J. V.. Šią sumą J. V. sumokėjo per kelis kartus. Garažu galėjo naudotis iš karto nuo įgijimo ir naudojasi iki šiol. Kai mokėdavo mokesčius už garažą J. V. vis klausdavo dėl dokumentų, tačiau J. V. tikėjo, nes patikimas žmogus buvo. Garažo stovis ir kaina įgijimo metu jį tenkino.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad laikraštyje įdėjo skelbimą, jog pirks garažą. Jam paskambino pažįstamas Š., kuris buvo neseniai garažus nupirkęs iš J. V.. Š. sumokėjo 11000 Lt ir nuvyko pas J. V., kuris Š. išbraukė iš sąrašų ir įrašė jį. Dėl garažų dokumentų J. V. paaiškino, kad projektas daromas. Mokesčius dėl garažų už žemę ir elektrą mokėdavo J. V.. Garažais naudojosi iš karto po įgijimo ir naudojasi iki šiol. Įgydamas garažus pretenzijų Š. neturėjo – juk būtų nepirkęs.

Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2001 m. sužinojo apie garažų statybas iš pažįstamų. Jam reikėjo garažo ir jis susitiko su J. V., kuriam per keletą kartų už garažą sumokėjo 4000 Lt. Garažu naudojasi nuo jo pastatymo iki šiol, mokesčius už garažą mokėdavo J. V.. Pastoviai klausdavo J. V. apie dokumentus, į tai jam atsakydavo, kad dokumentus daro. J. V. visi laikė garažų bendrijos pirmininku.

Nukentėjusysis J. Ž. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2001 m. J. V. jam pasiūlė įsigyti garažą. Nuvykęs išsirinko 2 garažus ir J. V. sumokėjo 9000 Lt. Dėl pinigų sumokėjimo jokio lapelio neėmė, manė, kad statybos legalios. Žemės ir elektros mokesčius mokėjo asmeniškai J. V.. Garažus įteisinti J. V. žadėdavo vėliau. Garažais naudojosi nuo statybų pabaigos iki šiol, įsigydamas garažus pretenzijų niekam neturėjo.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad sužinojęs apie statomus garažus nuėjo pas J. V.. Iš J. V. nupirko du garažus už 8000 Lt, sumokėjo dalimis per 1 metus. Negavo garažų nuosavybės dokumentų, tačiau pasitikėjo J. V.. Kai tik pastatė garažus iš karto galėjo jais naudotis ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėdavo J. V.. Dėl garažų dokumentų klausdavo J. V., kai ateidavo mokėti mokesčių.

Nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2005 m. įgijo iš J. V. garažą už 4500 Lt. J. V. parodė, kuris garažas jo, ir jis nuo įgijimo iki šiol garažu naudojasi. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėdavo J. V. jo darbovietėje, paklaustas apie garažo dokumentus J. V. atsakydavo, jog bus dokumentai.

Nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2005 m. įsigijo garažą iš J. V. už 3700 Lt. Garažas buvo be durų, pinigus sumokėjo asmeniškai J. V.. Už elektrą ir žemę mokesčius mokėdavo J. V.. Garažu naudojosi iš karto po įsigijimo. J. V. dėl dokumentų neklausdavo, nes buvo pažadėjęs viską sutvarkyti.

Nukentėjusysis L. I. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad už įgytą garažą J. V. sumokėjo 5000 Lt dalimis ir garažu naudojasi apie 10 metų. J. V. pažinojo, todėl pinigus mokėjo neimdamas jokių raštelių. Mokesčius už žemę bei elektrą taip pat mokėdavo J. V.. Paklaustas dėl garažo dokumentų J. V. atsakydavo, kad dokumentai bus. Šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už garažą.

Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V. jam pasiūlė pasistatyti garažą. Per kelis kartus J. V. sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo dokumentų neturi, nes pasitikėjo J. V.. Garažu pradėjo naudotis iš karto po pastatymo ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę mokėdavo J. V.. Šiuo metu jam reikalingas garažas, įsigyjant garažo kokybė ir kaina jį tenkino. Jo nuomone, sumokėtų pinigų J. V. nepasisavino, o išleido garažo statybai.

Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V., kurį pažinojo nuo vaikystės, jam pasiūlė pasistatyti garažą. Jis sutiko ir pradėjo dalimis J. V. mokėti pinigus. Už pirmąjį garažą sumokėjo 4000 Lt, už antrąjį garažą 4500 Lt. Garažais naudojosi iš karto po pinigų sumokėjimo ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už garažus mokėdavo asmeniškai J. V., rasdavo ant durų priklijuotus lapelius. Vis domėdavosi, kada bus sutvarkyti garažų dokumentai, tačiau J. V. konkretaus atsakymo neduodavo. Šiuo metu jam reikalingi garažai, jis nepageidauja atgauti sumokėtų pinigų. Įgyjant garažus kaina ir stovis jį tenkino.

Nukentėjusysis J. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V. jam pasiūlė įsigyti statomą garažą. Už garažą dalimis J. V. sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo dokumento neturi, nes pasitikėjo J. V.. Pastačius garažus ištraukė burtus ir nuo 2000 m. pradėjo naudotis garažu ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėdavo J. V.. Kadangi nesiruošė garažo parduoti, tai J. V. apie dokumentus neklausinėjo. Iš kitų garažų savininkų žinojo, kad dokumentai tvarkomi. Įgyjant garažo kaina jį tenkino.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam J. V. pasakė, jog stato garažus, ir pasiūlė garažą įsigyti. Jam tiko kaina ir už 4000 Lt iš J. V. 2001 m. įsigijo garažą. Jokio pinigų mokėjimo dokumento neprašė, nes pasitikėjo J. V.. Nuo 2001 m iki šiol naudojasi garažu ir šiuo metu jam tas garažas reikalingas. Mokesčius už garažą mokėdavo J. V. ir klausdavo, kada bus dokumentai. J. V. atsakydavo, kad bus. Mano, kad sumokėdamas J. V. 4000 Lt garažą pasistatė.

Nukentėjusysis J. P. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą iš J. V. įsigijo už 4000 Lt vienas pirmųjų, pinigus sumokėjo J. V. per 1 kartą. Po sumokėjimo iš karto galėjo naudotis garažu ir juo naudojasi apie 10 metų. Garažo dokumentais pradėjo domėtis kai mirė sutuoktinė. Tada paaiškėjo, kad nėra garažo dokumentų, J. V. žadėjo surasti kitus architektus. Kasmetinius mokesčius už garažą mokėdavo J. V., ir pastarasis vis žadėdavo sutvarkyti garažo dokumentus. Įgijimo metu garažo kaina ir kokybė jį tenkino.

Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V. jam pasiūlė dalyvauti įsirengiant garažus vietoje sandėlių. Jis sutiko ir J. V. per kelis kartus sumokėjo 4000 Lt. Matydavo, kaip kyla garažų sienos. Kai tik baigė mokėti pinigus, tai iš karto galėjo naudotis garažu ir juo jau naudojasi apie 10 metų. J. V. mokėdavo tik žemės mokestį, nes elektros neturi įsirengęs. Kadangi garažo nesiruošė parduoti, tai dokumentų iš J. V. nereikalavo, tik kartais paklausdavo. J. V. pasitikėjo, šiuo metu jam reikalingas garažas.

Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iš bendradarbių sužinojo apie statomus garažus. Kreipėsi į J. V. dėl garažo ir jam 2000 metais per 2 kartus sumokėjo 4000 Lt. Garažu galėjo naudotis iš karto po įsigijimo ir juo naudojasi iki šiol. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėdavo J. V., šiuo metu jam reikalingas garažas. Nuo 2000 m. nesidomėjo garažo teisniais dokumentais, nes neketino garažo parduoti. Tik 2010 metais sužinojo, kad garažai neįteisinti. Mokėdamas pinigus buvo įsitikinęs, kad statyba legali, todėl J. V. apie garažo dokumentus neklausinėjo. Įgijimo metu dėl garažo kokybės pretenzijų niekam neturėjo, pirkimo kaina buvo reali.

Nukentėjusysis S. M. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad apie statomus garažus sužinojo 2000 m., nes dukra ir žentas jau statėsi. Vėliau sužinojo, kad vienam žmogui nebereikia garažo, ir jam patarė kreiptis į J. V.. J. V. jam davė to asmens duomenis ir jis iš B. už 4450 Lt nupirko garažą. Pinigus B. mokėjo J. V. akivaizdoje. J. V. jam žadėjo, kad pasibaigus statyboms sutvarkys visus dokumentus. Garažą iš B. pirko 2004 metais, J. V. tikėjo, nes pažinojo. Mokesčius už garažą mokėjo J. V.. Dėl statybos pretenzijų niekam neturėjo, niekas jam netrukdė garažu naudotis. Šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už jį.

Nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jį asmuo suvedė su J. V. dėl galimybės pasistatyti garažą. Už garažą J. V. sumokėjo 4000 Lt ir nuo 2002 m. naudojosi garažu. Kai klausdavo J. V. dėl garažų įregistravimo, jam atsakydavo, kad dokumentai ruošiami. Kiekvienais metais J. V. mokėdavo žemės mokestį. Dėl statybos pretenzijų niekam neturėjo, niekas jam netrukdė garažu naudotis. Šiuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už jį.

Nukentėjusysis B. S. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą už 4000 Lt įsigijo gal 2006 m. iš asmens, savininkus perrašė pas J. V.. Garažu naudojasi nuo 2006 m., pinigus garažo pardavėjui sumokėjo ne prie J. V.. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėjo J. V., tačiau dabar nebemoka. Nuo 2007 m. kreipdavosi pas J. V. dėl garažo dokumentų, vis buvo žadama dokumentus sutvarkyti ateityje. Dabartiniu metu jam reikalingas garažas.

Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2005 m. iš J. V. įsigijo garažą, į J. V. nurodytą sąskaitą pervedė 4000 Lt. Garažo dokumentais nesirūpino, garažu naudojasi ir dabartiniu metu. Pretenzijų dėl garažo kainos įsigyjant neturėjo, niekas netrukdė naudotis garažu. Elektra garaže neįvesta, už žemę mokesčių nemokėjo.

Nukentėjusioji S. N. paaiškino, kad nuo ieškinio turtinės dalies ( 8000,00Lt) šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garažą vienas pirmųjų iš J. V. įsigijo jos sutuoktinis už 4000 Lt ar 4500 Lt. Jos sutuoktinis mirė 2003-07-30, tai nuo to momento garažu naudojasi jos duktė. Mokėdavo mokesčius J. V. už žemę ir už elektrą. Garažo įsigijimo metu kaina ir kokybė tenkino, šiuo metu jai reikalingas garažas. Ne vieną kartą klausė J. V. dėl garažo dokumentų, jai atsakydavo, kad architektas nebaigia ar kas kitas. Po sutuoktinio mirties J. V. ją perrašė garažo savininke. Mano, jog dėl to, kad tai ilgai neturi garažo nuosavybės dokumentų, jai padarytą 2000 Lt dydžio neturtinė žala.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad esanti notarė ir 2005 m. birželio mėn. patvirtino sutartį, kuria J. V. pardavė sandėlius J. R.. Jai pardavėjai neminėjo, kad vietoj sandėlių jau stovi garažai. Visi pateikti dokumentai rodė, kad už 1500 Lt parduodami sandėliai, apie tai, kad ten garažai, sužinojo tik gavusi ieškinį.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad ji su sūnumi garažą pirko iš L. 2008 m. už 17500 Lt. Pinigus L. sumokėjo būnant pas J. V.. J. V. išbraukė iš sąrašų L. ir įrašė juos. J. V. pasakė, kad garažo dokumentai greitai bus, tai ir nebeklausinėjo daugiau. Mokesčius už žemę ir elektrą mokėdavo J. V.. Perkant garažo stovis juos tenkino, garažu naudojasi nuo 2008 m.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad garažų statybos laikotarpiu dirbo Panevėžio apskrities viršininko administracijoje statybų priežiūroje ir jo pareigos buvo naujų statybų kontrolė. Jis netikrino J. V. garažų statybos, nes nežinojo, ar vykdomos statybos. Yra girdėjęs, kad dėl projektavimo buvo nesklandumai, tačiau konkrečių skundų nebuvo, todėl jis nesidomėjo.

Liudytoja D. D. paaiškino, kad esanti savivaldybės administracijos architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja. Šiuo metu parengtas detalusis planas, pakeista paskirtis ir garažams išduotas projektas bei 2011-11-25 išduotas leidimas, galima įteisinti savavališkas statybas iki 2013 metų. Garažų statybos metu dirbo vyr. architekte ir buvo kažką girdėjusi apie nelegalias statybas. K. ruošė projektą, tačiau galutinio rezultato nematė. Leidimas rekonstrukcijai turėjo būti išduotas apie 2000 m. ir leidimą turėjo išduoti Panevėžio apskritis. Leidimus savivaldybė išduoda nuo 2003 ar 2004 m. Kreiptis dėl leidimo galima tik turint projektą, iki 2011 m. dėl leidimo garažams niekas nesikreipė. Šiuo metu parengtas projektas, kad sandėliai nugriauti ir rengiami garažai ant buvusių sandėlių pamatų. Mano, kad dėl dokumentų tvarkymosi kreipėsi J. V.. K. su eskizais pas ją kreipėsi konsultacijų gal prieš 5-7 metus. J. V. domėjosi, ar dirba K. ir ar galima paspartinti tą procesą. Nežino, dėl kokių priežasčių K.nebaigė projekto.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad esanti VĮ „Registrų centras“ darbuotoja. 2011-02-28 buvo gautas J. R. prašymas pamatuoti statinius. Matuojant jai pateikė senąją inventorinę knygą, ten buvo sandėliai, o ji matavo garažus. Matuojant nuosavybės dokumentai jai nereikalingi, prieš matuojant ji įspėja klientus, kad įregistruojant bus reikalingi visi dokumentai –projektai, leidimai, pažymos.

Liudytojas J. R. paaiškino, kad esąs kaltininko sesers vyras, ir nurodė, kad garažų statybos buvo pradėtos 2001 m. Iš pradžių statybas vykdė UAB (duomenys neskelbtini) kurios direktorius jis buvo, tačiau įmonė bankrutavo. Jis surinko darbuotojus su patentais, kurie ir baigė garažų statybas. Žinojo, kad statybų metu nebuvo projekto ir statybų leidimo. 2005-2006 metais jis nupirko sandėlius tikslu pabaigti projektavimus ir įforminti garažus. Nežino, kodėl K. nebaigė projekto, tačiau projektą baigė B.. Iš pradžių su K. bendravo J. V., vėliau jis, tačiau projekto K. nebaigė. Visi dokumentai dėl garažų įteisinimo pateikti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Įsigydamas sandėlius neturėjo tikslo apgauti žmonių, nes žmonės visą laiką be kliūčių naudojosi garažais.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. K. paaiškino, kad iš pradžių į jį kreipėsi J. R., kad padarytų vietoj pašiūrių garažų projektus. Pradėjo projektuoti vieno korpuso garažus, po to šablono principu pradėjo projektuoti ir antrą garažų korpusą. Vėliau pastatų bendrasavininkai pradėjo reikšti pretenzijas dėl bendro įvažiavimo į konservų gamyklą ir garažus bei buvo bandoma padaryti atskirą įvažiavimą į garažus. Vėliau J. R. jį informavo, kad garažų statytojai pageidauja įsirengti automobilių servisus. Projektavimo sąlygos buvo išimtos kaip lengvųjų automobilių garažai, o projektuojant servisus jau yra ypatingi statiniai, nauji reikalavimai ir tai buvo kliūtis jam tęsti projektavimą. J. R. jam aiškino, kad statytojai pageidauja užsiimti automobilių remontu. Jis nenorėjo prisiimti atsakomybės projektuojant servisus, nes to nebuvo projektavimo sąlygose, o servisams keliami kitokie reikalavimai lyginant su paprastais garažais. Jis projektavo pagal žodinį susitarimą, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo aiškus galutinis rezultatas. Garažų –servisų statybos iniciatoriai buvo patys statytojai, o ne J. R. ar J. V.. Jis jau vienus garažus buvo projektavęs, tačiau tie garažai nebuvo įteisinti, tai nenorėjo vėl prisidirbti. Kadangi nebaigė darbo, tai ir neprašė už nebaigtą darbą atsiskaityti. Prieš pradedant projektuoti žinojo, kad sandėliai priklauso J. V.. Iš esmės darbo nebaigė dėl antro garažų korpuso, nes jam dėl statytojų pageidavimų buvo siūloma projektuoti garažus –servisus. Jei būtų padaręs projektą kaip priklauso garažams, o savininkai būtų pastatę kitaip, tai priduodant statytojai būtų kalti, bet jis negalėjo projektuoti kaip statytojai pastatė, nes jam tektų atsakomybė. J. V. jo klausinėdavo, kada baigs darbus. Jis tikėjosi rasti įstatymuose spragų, kad būtų galima padaryti garažus pagal statytojų norus. Daug garažų nepriduotų, statytojai jais naudojasi, garažus eksploatuoja ir dabar. Vieni įsirengė apžvalgos duobes, kiekvienas pagal poreikius įsirenginėjo duris, spynas, grindis. Darbų vilkinti ir žmonių apgaudinėti jo neprašė nei J. R., nei J. V..

Kaltinamasis J. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis 2000 m. iš bankrutuojančio konservų fabriko nupirko 2 sandėlius. Jam pačiam buvo reikalingas garažas, todėl nutarė įgytus sandėlius perdaryti į garažus. 2000 metais buvo paskelbta rajoniniame laikraštyje, kad norintys statytis ir įsigyti garažus turėtų kreiptis telefonu pas jį patį. Jis dirbo netoli būsimos garažų vietos ir po paskelbimo per pirmą mėnesį dėl garažų į jį kreipėsi 15 žmonių. Asmenų įneštų pinigų apskaitą nutarė vesti jis. 2000 metų rudenį pirmas 26 vietų garažų korpusas buvo baigtas. Buvo padaryta sąmata, kad garažas pirmame korpuse kainuos 4000 Lt be durų ir be duobės. Visiems garažų savininkams tokia kaina tiko. Garažų statybas vykdė UAB (duomenys neskelbtini) kuriai vadovavo J. R.. J. R. įsipareigojo prisiimti atsakomybę už garažų statybą, o jis pateikė sandėlių nuosavybės dokumentus bei bei žemės sklypo nuomos sutartį. Žmonės, kurie statėsi garažus, jam pinigus įnešdavo dalimis –kai kas ir per 21 kartą. Kai baigėsi statybos pirmame garažų korpuse, buvo traukiamai burtai-kam koks garažas atiteks. Jis nesutinka su kaltinimu, kad garažus pardavė žmonėms, o paskui perpardavė kitam asmeniui. Yra daug neapklaustų asmenų, kurie pradžią padarė, o paskui savo garažus pardavė kitiems asmenims. Jis pas save išbraukdavo senuosius savininkus ir įrašydavo naujus, nes reikėdavo priminti apie įnašus ir mokėti už elektrą. Mano neužvaldęs svetimo turto, o kai kurie asmenys 10 metų naudojasi garažais ir nemoka už žemę ir elektrą. Kiekvienas statytojas jam davė pinigus, o jis tuos pinigus perduodavo statybininkams, kad atliktų darbus. Žmonėms buvo aiškinama, kad kai bus pabaigti statyti garažai, bus įkurta bendrija. Dėl garažų kokybės statybos metu niekas pretenzijų nereiškė, tačiau nepavyko garažų įteisinti, o dabar toks įteisinimas turėtų būti visų bendras reikalas. 2011 metais padarytas projektas, gautas leidimas statybai, civilinė byla dėl garažų įteisinimo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Nukentėjusieji nurodė teisingas pinigų sumas, kurias jam perdavė, tik B. M. nurodė perdavęs mažesnę sumą nei iš tikrųjų perdavė.

Garažų projektą iš pradžių ruošė K.. Jis nesirengė būti garažų bendrijos pirmininku, tačiau rinko iš statytojų pinigus, jei pritrūkdavo statybininkams. K. daug kartų skambino, tačiau pastarasis projekto iki galo nepadarė. Šiai dienai tie garažai yra nelegali statyba, tačiau garažams nugriovimas negresia. Garažų statybas vykdė J. R., ir iš statytojų surinktus pinigus jis perduodavo J. R., kuris pasirašydavo, kad gavo pinigus. Šiai dienai dėl garažų statybos patyrė 5000 Lt nuostolių. Būtų uždirbęs, jei garažus būtų statęs iš paskolos, o pakui pardavinėjęs. O šiuo atveju iš statytojų buvo renkami pinigai garažų statybai, bet užtruko su garažų įteisinimo darbais.

Dabartiniu metu garažų įteisinimui trūksta suderinimo su elektros tinklais. Prieš 10 metų niekas neprieštaravo, kad elektros energijos tiekėjas būtų konservų gamykla, Dabartiniu metu J. R. išsiėmęs sąlygas iš elektros tinklų ir sutarta, kad už projektą sumokės J. R.. Tačiau kiekvienas garažo savininkas turėtų išsipirkti elektros galią, kokią pageidauja garaže turėti.

Sandėlius jis nupirko iš konservų gamyklos už 39000 Lt, o kai rinko pinigus garažų statybai jau žinojo, kad garažus statys J. R. įmonė. J. R. buvo padaręs garažų sąmatą, nes priešingu atveju jis nebūtų žinojęs, kokias pinigų sumas rinkti iš statytojų.

Niekada nevengė atsakomybės dėl to, kad nesutvarkyta garažų dokumentacija. Žmonėms, kurie domėdavosi garažų įteisinimu, sakydavo, kad reikia spausti K. dėl greitesnio projekto padarymo. J. R. įsipareigojo įteisinti garažus, todėl sandėlius jam 2005-06-07 pardavė. Teisiškai pardavė sandėlius, bet ten jau buvo garažai. J. R. privalėjo rūpintis pastatų įteisinimu, ir dėl to su J. R. sudarė sutartį. Šiuo metu visi garažų savininkai eksploatuoja garažus ir jais naudojasi, tačiau jais negali disponuoti. Tačiau šiai dienai jau yra pasikeitę 19 garažų savininkų lyginant su tais, kurie jam mokėjo pinigus. Jo nuomone, dabartiniams garažų savininkams įteisinimo neapsunkina faktas, kad jis sandėlius pardavė J. R., nes dar prieš statybas buvo susitarimas, kad už statybas ir projektinę dokumentaciją atsakingas J. R..

Skelbime dėl garažų statybos buvo nurodyti jo ir J. R. telefonai ir nurodyta, kad norintys statytis garažus tais telefonais gali kreiptis. Iš nukentėjusiųjų gauti pinigai buvo panaudoti garažų statybai. Po pastatytų garažų perdavimo žmonėms nė vienas jam pretenzijų nereiškė. Už tai, kad rinko iš statytojų pinigus, o po to mokesčius, jokio atlyginimo negaudavo. Parduodamas sandėlius J. R. notarei nepasakė, kad vietoj sandėlių stovi garažai. Šiuo metu vienintelė kliūtis garažams įteisinti yra elektra, ir tai bus sutvarkyta per 2 mėnesius.

Iš pirkimo pardavimo sutarties ( 2 t., b. l. 190) matyti, kad J. V. iš UAB (duomenys neskelbtini) 2000-04-04 įsigijo sandėlius 5F1 p ir 6F1p, esančius (duomenys neskelbtini), už 30000 Lt.

Iš 2010 m. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (1 t., b. l. 18-24) matyti, kad sandėliai 5F1 p ir 6F1p, esantys (duomenys neskelbtini) A. R., tebėra registruoti kaip sandėliai.

Iš 2010-12-03 apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) A. R. yra du mūriniai garažų korpusai – 1-me korpuse 26 garažai, 2-me korpuse 24 garažai ( 1 t., b. l. 35-40).

Iš pirkimo pardavimo sutarties ( 1 t., b. l. 45) matyti, kad 2005-06-07 J. V. ir O. V. J. R. pardavė sandėlius 5F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) . Šioje sutartyje nurodyta, kad sandėlių adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini).

Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto ( 1 t., b. l. 86) matyti, kad skyrius neturi duomenų apie pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini)

Iš dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. S. pateikė 2002-11-12 J. V. surašytą raštelį, kad R. S. sumokėjo 5100 Lt garažo statybai ( 1 t., b. l. 154-155); Z. S. pateikė raštelį, iš kurio matyti, kad Z. S. sumokėjo 4500 Lt garažo statybai ( 1 t., b. l. 176-177); R. D. pateikė raštelį, kuriuo prašo priimti į garažų bendriją ir perduoda J. V. 3000 Lt ( 1 t., b. l. 195-196); R. K. pateikė raštelius, rašytus J. V., kad šis paėmė garažo statybai 4500 Lt ( 2 t., b. l. 6-12); V. K. pateikė 2001-11-30 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. Š. nupirko garažą, o 4600 Lt už garažą A. Š. jau buvo įnešęs į garažų bendrijos kasą ( 2 t., b. l. 33, 34); V. V. pateikė raštelį, jog garažo statybai įnešė 4500 Lt ( 2 t., b. l. 92, 93); A. M. pateikė pažymas, kuriose pažymima, kad jis už garažus atsiskaitęs ( 2 t., b. l. 114, 115, 116); J. P. pateikė raštelį, kad J. V. dėl garažo statybos perdavė 4000 Lt ( 2 t., b. l. 132, 133); A. G. pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis J. V. už garažą pervedė 4000 Lt ( 2 t., b. l. 140, 141).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. pateikė J. R. prašymą atlikti kadastrinių duomenų tikslinimą ir kadastrinės bylos sudarymą adresu (duomenys neskelbtini) iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nurodytu adresu yra sandėliai ( 1 t., b. l. 94, 95, 99-110).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė paraišką projektavimo sąlygoms gauti bei projektavimo sąvado kopiją, iš kurių matyti, kad buvo numatyta pastatyti du korpusus garažų ( 1 t., b. l. 118-122).

Iš kratos protokolo matyti, kad iš J. V. išimti lapai, juose stojančiųjų į kooperatyvą sąrašai, pastabos apie išleistus pinigus statyboms, garažų statybai perduoti pinigai J. R., sąrašai nuo 2002 m. iki 2009 m. su garažų naudotojų elektros skaitiklių parodymais ( 2 t., b. l. 149-185).

Iš leidimo statyti naują statinį ( 5 t., b. l. 148) matyti, kad leidžiama statyti naujus statinius Garažus Nr. 1 ir Nr. 2, leidžiama griauti Sandėlius 1F1/p ir 2F1/p, statyba ir griovimas tuo pačiu adresu-(duomenys neskelbtini) Garažų statyba ir sandėlių griovimas leidžiami pagal R. B. parengtą projektą Nr. 053-2011-10 ( 5 t., b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. V. veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

J. V. išteisintinas pagal LR BK 182 str. 2 d., nes, teismo nuomone, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nuskaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, sukčiavimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Apgaulės konstatavimui kaltininko veiksmuose būtina nustatyti, kad jis iškreipė objektyvią tiesą, turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį ir veikė tyčia – suvokė, kad sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

J. V. kaltinamas, kad jis be statybos leidimo ir projekto sandėlius perstatęs į garažus, garažų neįregistruodamas bei neužtikrindamas nuosavybės teisės įgyvendinimo, apgaule, asmenims nežinant, kad pastatai registruoti kaip sandėliai, garažus pardavė, savo naudai iš 37 nukentėjusiųjų įgydamas svetimo turto už 222600 Lt.

Nagrinėjamu atveju J. V. veikoje nėra apgaulės ir nusikalstamos veikos dalyko – svetimo turto už 222600 Lt įgijimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. su J. R. vykdė nelegalią statybą – vietoje sandėlių statė garažus, ir garažų statybai J. V. rinko pinigus iž žmonių, žadėdamas pastatyti garažus. J. V. neneigė, kad iš visų pirmųjų savininkų galėjo surinkti 222600 Lt, tačiau už šią sumą buvo pastatyti garažai ir perduoti pinigus sumokėjusiems asmenims naudojimuisi. Visi nukentėjusieji atsisakė civilinių ieškinių ir nurodė, kad jiems reikalingi garažai, o ne sumokėti už garažus pinigai, savo interesus jie gina Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl garažų įteisinimo. Tik S. N. mano, kad J. V. jai turėtų atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos, nors ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atsisakė. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad už J. V. sumokėtus pinigus gavo garažus, kad įgytais garažais patenkinti, jais galėjo naudotis be trukdžių iš karto po įgijimo, įgyjant garažus pretenzijų J. V. dėl kokybės ir kainos neturėjo, visi nukentėjusieji garažais naudojasi dabartiniu metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime kaip nukentėjusieji nurodyti visi dabartiniai garažų valdytojai. Tačiau dalis pirminių garažų savininkų garažus yra pardavę kitiems asmenims, o J. V. tik iš sąsiuvinio išbraukė pirminius savininkus ir įrašė naujuosius. Bent jau logine kaltinimo prasme nukentėjusieji turėtų būti pirminiai savininkai, iš kurių J. V. tiesiogiai rinko pinigus. Nukentėjusieji J. M., P. S. Š., A. D., A. K., D. S., V. K., A. K., S. M. ir B. S. garažus įgijo ne iš J. V., o iš kitų asmenų, ir pinigus už garažus jie sumokėjo ne J. V., o garažų pardavėjams. J. V. savo sąsiuvinyje tik perrašydavo savininkus. Pinigus J. V. už garažus mokėjo nukentėjusiųjų Z. Š. ir S. N. sutuoktiniai, tačiau sutuoktinės nukentėjusiomis nurodytos nepateikus paveldėjimą pagrindžiančių dokumentų. J. V. kaltinamas garažų pardavimu apgaulės būdu 2000-2002 metais, tačiau beveik visi vėlesnieji (antrieji) garažų savininkai garažus įgijo žymiai vėliau -2004-2011 metais (tik vienas garažas perparduotas 2001 m.).

Iš kaltinimo sunku suprasti, kokiu būdu naudodamas apgaulę J. V. įgijo 222600 Lt iš nukentėjusiųjų, jei už surinktus pinigus pastatė garažus ir juos perdavė nukentėjusiesiems, kurie jokių pretenzijų J. V. dėl garažų kainos ir kokybės, išskyrus teisinę registraciją, neturi. Juk juridinės garažų nuosavybės šiuo metu neturi nei nukentėjusieji, nei J. V., nei J. R., tačiau visi nukentėjusieji netrukdomai įgyvendina faktinį garažų valdymą.

Prokuroro manymu, apgaulė pasireiškė ir tuo, kad J. V. garažus, kaip priklausė neįteisinęs nuosavybės nukentėjusiųjų vardu, pardavė J. R., tačiau iš pirkimo pardavimo sutarties ( 1 t., b. l. 45) matyti, kad J. V. ir O. V. J. R. pardavė už 1500 Lt ne garažus, o sandėlius 5F1p ir 6F1p, kurių ten jau nebebuvo. Dėl tokio sandorio pretenzijas J. V. galėjo reikšti J. R., kuris nusipirko neegzistuojantį turtą. Toks nugriautų sandėlių pardavimas negalėjo įtakoti garažų naudotojų teisės valdyti ir naudotis garažais, ir neapsunkina garažų įteisinimo šiuo metu. Tokiu sandoriu nebuvo bandoma apgauti nukentėįusiuosius, o sandoris atrodo logiškas siekiant pavesti atlikti garažų įteisinimą vienam asmeniui, nes dar 2000-06-01 J. V. ir J. R. pasirašė sutartį ( 3 t., b. l. 53), pagal kurią J. R. įsipareigojo atlikti dviejų mūrinių sandėlių remontą` (duomenys neskelbtini), parengti projektinę dokumentaciją, baigus statybas pasirašyti objekto užbaigimo ir tinkamumo eksploatacijai aktuose, sutvarkyti aplinką po statybų ir pan.

Teismas sutinka su nukentėjusiųjų pastebėjimais, kad juos J. V. iš dalies pagavo – žadėjo pastatyti garažus ir teisiškai atlikti garažų registraciją, tačiau ne visus pažadus įvykdė – garažus pastatė ir perdavė juos naudojimuisi, tačiau neatliko garažų teisinės registracijos. Tokia apgaulė – pažadų nevykdymas- tinkamas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti, tačiau nėra apgaulė BK 182 str. vartojamos apgaulės prasme. J. V. vykdė nelegalias statybas, todėl tikriausiai pažeidė Statybos, Teritorijų planavimo įstatymus, CK nuostatas ir gal būt kitus įstatymus, tačiau nelegalių statybų vykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. J. V. nesislapstė ir nevengė nukentėjusiųjų, ilgą laiką rinko iš nukentėjusiųjų mokesčius už elektrą ir žemę, ir šiuo metu yra atsakovas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. J. V. netesėjo pažado atlikti pastatytų garažų teisinę registraciją, tačiau toks pažado netesėjimas, kuris nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar ) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis. J. V. neatliko veiksmų, kurie galėjo apsunkinti nukentėjusiųjų galimybes atgauti sumokėtus pinigus civillinio proceso tvarka, ar veiksmų, kurie neleido ar trukdė pradėti žymiai anksčiau ginti savo pažeistas turtines teises. Priešingai, J. V. neneigė surinkęs iš pirmųjų garažų statytojų kaltinime nurodytą pinigų sumą, ir garažų valdytojams galėtų išrašyti naujus skolos raštelius, jei pirminius pastarieji yra pametę. Tačiau nė vienas iš nukentėjusiųjų neišreiškė noro susigrąžinti už garažus sumokėtus pinigus, tačiau visi nurodė, kad jiems reikalingi būtent garažai, kuriuos dabartiniu metu valdo.

Prokurorė nurodo, kad J. V. apgaulę užvaldant svetimą turtą įrodo 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. V. ir O. V. pardavė nebeegzistuojančius sandėlius J. R.. Tačiau šiuo sandoriu J. V. jokio turto neužvaldė, surinktus iš nukentėjusiųjų pinigus J. V. jau buvo išleidęs atsiskaitymui su J. R. už pastatytus garažus ( 3 t., b. l. 49), o pastatytus garažus buvo perdavęs pirminių savininkų valdymui. Akivaizdu, kad tarp J. V. ir jam pinigus už garažų statybą sumokėjusių asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas tarp J. V. ir nukentėjusiųjų asmenų gali būti išspręstas dviem būdais - civilinio proceso tvarka susigrąžinant J. V. sumokėtas lėšas arba bandant įteisinti garažų nuosavybę ( pastaruoju būdu nukentėjusieji ir stengiasi įgyti garažus).

Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodo, kad J. V. ir toliau pardavinėjo garažus, nors juos jau buvo pardavęs J. R., nes pas jį kreipdavosi pirmieji asmenys, pasistatę garažus, ir garažus parduodavo kitiems asmenims. J. V. iš sąsiuvinio išbraukdavo esamo savininko pavardę ir įrašydavo naujo savininko pavardę. Tokie teiginiai vertinami kritiškai, nes J. V. garažų J. R. nepardavė, kitiems asmenims nepardavinėjo, pinigų niekas už garažus dar kartą J. V. nemokėjo (pardavėjas ir pirkėjas atsiskaitydavo tarpusavyje). Garažų pirkėjai, tokiu būdu norėdami įgyti nekilnojamąjį turtą, elgėsi neapdairiai, nors ir teigė supratę, kad J. V. ne notaras. J. V. nurodė, kad jam buvo būtina žinoti apie garažų savininkų pasikeitimą, nes reikėdavo mokėti žemės ir kitus mokesčius.

Tam, kad būtų galima konstatuoti sukčiavimą, nepakanka susitarimo tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų nevykdymo. Teismo nuomone, apgaulėje baudžiamosios atsakomybės prasme iš karto turėtų būti ketinimas to susitarimo nevykdyti. Nagrinėjamu atveju ketinimo apgauti nukentėjusiuosius J. V. neturėjo, nes bandė pradėti statybas turint garažų projektą. Prieš statybų pradžią J. V. sudarė susitarimą dėl statybų su J. R., o pastarasis kreipėsi dėl projekto į V. K., kuris ir buvo pradėjęs projektuoti garažų korpusus. Projektavimo eigoje J. R. V. K. informavo, kad garažų statytojai pageidauja garažuose įsirengti automobilių servisus. Kaip parodė liudytojas V. K., jis projektavimo darbų nebaigė būtent dėl statytojų pageidavimo suprojektuoti automobilių servisus. V. K. J. V. nuolat klausinėdavo, kada baigs darbus, taip pat V. K. patvirtino, kad J. V. su J. R. jo neprašė darbų vilkinti ar apgaudinėti garažų valdytojus. Liudytoja D. D. nurodė, kad garažų statybos metu dirbo vyr. architekte, o V. K. su eskizais pas ją kreipėsi konsultacijų gal prieš 5-7 metus. Liudytoja nurodė, kad J. V. domėjosi, ar dirba V. K. ir ar galima paspartinti projektavimo procesą. Dė dabartinės situacijos D. D. nurodė, kad šiuo metu dėl garažų parengtas detalusis planas ir pakeista žemės paskirtis, padarytas projektas ir 2011-11-25 išduotas statybai leidimas, o savavališkas statybas galima įteisinti iki 2013 metų.

Įvertinus liudytojų V. K., J. R., D. D., kaltinamojo J. V. parodymus galima daryti išvadą, kad J. V. nuo garažų statybos pradžios nesiekė suklaidinti nukentėjusiųjų tokiu būdu, kad nukentėjusieji niekada neįgytų nuosavybės teisės į garažus, už kuriuos sumokėję pinigus. J. V. ir J. R. garažų statybos pradžioje nepavyko surasti asmens, kuris paruoštų statybos projektą, todėl nebuvo gautas leidimas statybai, o pati garažų statyba virto nelegalia statyba. Tačiau dėl nelegalios statybos kalti asmenys yra žinomi, ir nukentėjusieji savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

J. V. kaltinamas įgijęs apgaule savo naudai svetimo turto už 222600 Lt, tačiau šis teiginys nepagrįstas teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. J. V. sandėlius, kurių vietoje pastatyti garažai, įgijo už 30000,00 Lt ( 2 t., b. l. 190). Išnagrinėjus šią bylą nėra galimybės nustatyti, ar J. V. pasiliko kaip savo uždarbį dalį lėšų iš visos garažų statybai surinktos lėšų sumos, ir jei pasiliko, tai kokią dalį. J. V. nurodė, kad šiai dienai garažų statybos jam atnešė 5000 Lt dydžio nuostolį. J. V. ir J. R. pasirašė raštą ( 3 t., b. l. 49), kad tarpusavyje už garažų statybą pagal paskaičiuotą darbų samatą atsiskaitę ir pretenzijų neturi. Nėra duomenų, koks sąmatos dydis, tačiau tikėtina, kad J. V. su J. R. garažus pastatė už mažesnę lėšų sumą nei surinko, nes kitaip nebūtų loginės paskatos imtis garažų statybos. Tačiau nukentėjusieji dėl garažų kainos J. V. pretenzijų nereiškė ir dalis nukentėjusiųjų patvirtino, kad pagal tuo metu rinkoje buvusias kainas garažus įgijo gana pigiai. Todėl J. V. pelno dalies iš garažų statybos negalima nustatyti, be to, jis kaltinamas ne dalies, o visų lėšų, surinktų garažų statybai, įgijimu iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu. Tačiau ištyrus įrodymus akivaizdu, kad J. V. iš nukentėjusiųjų surinktas lėšas ne įgijo apgaulės būdu, o panaudojo garažų statybai, ir pastačius garažus juos perdavė nukentėjusiųjų naudojimui ir valdymui.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Tarp kaltinamojo J. V. ir nukentėjusiųjų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir J. V. nėra atlikęs veiksmų (panaudojęs apgaulės), dėl kurių nukentėjusieji (kreditoriai) būtų praradę galimybę įgyvendinti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Dėl ieškinių

Procesas dėl nukentėjusiųjų ieškinių nutrauktinas, kadangi visi nukentėjusieji, išskyrus S. N., atsisakė ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji S. N. posėdžio metu atsisakė ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad jai J. V. turėtų atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą ( 2 t., b. l. 70 ) dėl to, kad patiria nepatogumus neturėdama garažo nuosavybės dokumentų. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodo, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl S. N. ieškinys dalyje – dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo – paliktinas nenagrinėtinu. Pažymėtina, kad dalis nukentėjusiųjų, atsisakę ieškininių reikalavimų, vėl buvo pateikę ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 5 t., b. l. 57-88). Tačiau pakartotiniai ieškiniai pateikti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką – po įrodymų tyrimo teisme pradžios – todėl teismas ieškinių nagrinėjimui nepriėmė.

Dėl kelionės išlaidų nukentėjusiesiems atlyginimo

Nukentėjusieji prašo atlyginti proceso išlaidas, kurias sudaro jų kelionės išlaidos į teismo posėdžius iš Rokiškio į Kupiškį. Nagrinėjamu atveju, kadangi kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės lėšų ( BPK 105 str. 5 d.).

Nukentėjusieji į 2011-11-28 teismo posėdį atvyko (duomenys neskelbtini). įmonės autobusu Mercedes Benz, už atvežimo paslaugą nukentėjusysis R. K. įmonei sumokėjo 190,00 Lt ( 4 t., b. l. 178-181)). Į teismo posėdį, vykusį 2012-03-08, nukentėjusieji atvyko H. M. krovinių pervežimo įmonei priklausančiu autobusu Neoplan, už atvežimo paslaugą nukentėjusysis R. K. įmonei sumokėjo 250,00 Lt. R. K. patirtos išlaidos – 440,00 Lt – atlygintinos jam iš teismo lėšų, sumą pervedant į R. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., BK 182 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiųjų J. M., P. S. Š., R. J. B., R. S., V. R., B. S., M. Š., Z. S., S. M., A. D., R. D., A. K., R. K., P. G., B. M., D. S., V. K., R. T., Z. Š., A. Č., V. G., V. G., A. K., R. D., J. Ž., A. K., V. V., A. U., L. I., A. J., A. M., J. D., M. P., J. P., A. G. ir V. R. ieškinių, o nukentėjusiosios S. N. ieškinio turtinio reikalavimo dalyje, nutraukti.

Nukentėjusiosios S. N. civilinį ieškinį dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad ji ginčą gali spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-12-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 10000,00 Lt vertės turtą apribojimą.

Iš teismo lėšų atlyginti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas proceso (nukentėjusiųjų kelionės į teismo posėdžius) išlaidas – 440,00 Lt – nurodytą sumą pervedant į R. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę J. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas