Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis R. M. 2023-10-17, apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „FORD TRANSIT“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023-10-17, 16.35 val., pirmu tikrinimu, jam buvo nustatytas 3.02 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 16.54 val. - 3.13 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini), į objektą važiavo kartu su kolega su firmos automobiliu. Nuvažiavus į objektą ir jame dirbant susipyko su kolega, labai susinervavo, todėl nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Išgėrė, sėdo į firmos autobusiuką ir išvažiavo, važiuodamas išvažiavo prieš eismą, atsitrenkė į kitą mašiną, automobilis grąžintas įmonei. Labai blogai vertina tokį savo poelgį, kad vairavo būdamas neblaivus.

Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika, be jo pačio prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

2023-10-17 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėta įvykio vieta kelias (duomenys neskelbtini), šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta - dviejų eismo juostų kelias, po vieną juostą kiekviena kryptimi. (duomenys neskelbtini) link, kairėje kelio pusėje, - maršrutinio transporto sustojimo vieta. Joje rastas stovintis krovininis automobilis „FORD TRANSIT“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Tame pačiame kelyje rastas stovintis ir automobilis „HONDA“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) jo priekis nukreiptas (duomenys neskelbtini) link. (b. l. 14–21).

2023-10-17 transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad krovinis automobilis „FORD TRANSIT“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais perduotas UAB „Augenas“ adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Automobilis turi apgadinimų (b. l. 52).

VĮ „Regitra“ duomenys apie tai, kad krovinio automobilio „FORD TRANSIT“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

VšĮ „Emprekis“ pažyma apie tai, kad automobilio „Ford Transit“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 10879.00 Eur. (b. l. 58).

Iš 2023-10-17 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matuokliu („Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, patikros Nr. 1936161) pirmu tikrinimu 2023-10-17, 16.35 val. jam nustatytas 3.02 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 16.54 val. jam nustatytas 3.13 promilių neblaivumas (b. l. 64, 66–67).

Iš 2023-10-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nešiojamo vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231017-162923UTC+0300.mp4“ matyti, kad policijos pareigūnas bendrauja su vyriškiu, kuris dėvi juodos spalvos megztinį, ant galvos užsidėjęs megztinio gobtuvą, ant megztinio užsidėjęs raudonos spalvos liemenę. Šalia vyro matyti stovinti moteris, vyresnio amžiaus, su pilkos spalvos paltu, laikanti rudos spalvos rankinę. Matyti, kad vaizdas filmuojamas kelio atkarpoje, šalikelėje stovi policijos tarnybinis automobilis, priešais policijos automobilį matyti stovintis lengvasis „BMW“ markės automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Už šio automobilio matyti stovintis baltos spalvos krovininis automobilis, kurio priekinėje viršutinėje dalyje matomas užrašas (duomenys neskelbtini). Šalia šio automobilio matomas vyras, vilkintis tamsios spalvos rūbais, užsidėjęs kepurėlę su snapeliu ant galvos. Paleidus įrašą, matyti, kaip moteris pasakoja policijos pareigūnui, kad ji važiavo, rodo kur stovi jos automobilis. Vyras pasakoja, kad automobilis į jį vos neatsitrenkė du kartus, sako, kad vairuotojas girtas. Pareigūnas pasikviečia vyrą prieiti, kuris stovi prie baltos spalvos „FORD“ krovininio automobilio. Pareigūnas paklausia, ar vyras vairavo „FORD“ automobilį, vyras atsako, kad taip. Vyras su raudonos spalvos liemene pasakoja policijos pareigūnui, kad „FORD“ vairuotojas vos nepartrenkė dviratininko, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė kito automobilio veidrodėlį, ir jis pradėjo „FORD“ vairuotoją stabdyti. Matyti, kad vyras su kepurėle ant galvos sako, kad kitas vyras meluoja. Patikrinamas vyro blaivumas, pirmu pūtimu nustatytas 3,02 promilių girtumas. Vyras įsodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Matyti, kad pareigūnė užsirašinėja liudytojų duomenis, pareigūnas moters paklausia, ar jos automobilio veidrodėlį vyriškis kliudė, moteris atsako, kad taip, vyras su raudonos spalvos liemene pasako, kad į jį vairuotojas du kartus vos neatsitrenkė, dėl to ir sustabdė vairuotoją. Moteris dar kartą paaiškina, kad ji važiavo, rodo pareigūnui ranka, kuria juosta nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), matė, kad priešpriešais važiuoja automobiliai, vairuotojas įvažiavo į jos juostą ir užkabino veidrodėlį. Pasako, kad įvyko viskas ten, kur stovi jos automobilis. Jai sustojus, privažiavo kitas automobilis, ir vairuotojas pasakė, kad kažkas toliau yra sustoję. Daugiau įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231017-165147UTC+0300.mp4“ - vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20231017-162923UTC+0300.mp4“ tęsinys. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas antrą kartą patikrina vairuotojo, sėdinčio sulaikymo kameroje, blaivumą, nustatomas 3,13 promilių girtumas. Pareigūnas vyrui pasako promiles, vyras pareigūno klausia „nuo ko?“. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 70–72).

Iš liudytojo E. V. parodymų matyti, kad 2023-10-17, apie 15.30 val., jis važiavo automobiliu „BMW“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link keliu (duomenys neskelbtini). Ties gyvenviete (duomenys neskelbtini). iš galo dideliu greičiu privažiavo automobilis „FORD TRANSIT“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Netrukus minėtas automobilis nusuko, jo nebesimatė. Toliau jis (liudytojas) važiavo (duomenys neskelbtini) link ir kelyje (duomenys neskelbtini), ties gyvenviete (duomenys neskelbtini), iš galo privažiavo vėl tas pats automobilis „FORD TRANSIT“. Jis važiavo dideliu greičiu, ne vieną kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Priešprieša važiavo automobilis „HONDA“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Per galinį vaizdo veidrodėlį jis (liudytojas) pamatė, kaip apie 15.40 val. staiga automobilis „FORD TRANSIT“, kurį vairavo vyras, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kairės pusės veidrodėliu kliudė automobilio „HONDA“ kairės pusės veidrodėlį. Eismo įvykis įvyko pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „FORD TRANSIT“ vairuotojas, kliudęs kito automobilio veidrodėlį, padidino greitį ir jį (liudytoją) bandė lenkti. Jis iškart pagalvojo, jog „FORD TRANSIT“ vairuotojas galimai gali būti neblaivus, todėl pradėjo lenkti, po truputį stabdė savo vairuojamą automobilį, kad iš paskos važiuojantis „FORD TRANSIT“ irgi sustotų. „FORD TRANSIT“ sustojo autobusų sustojimo vietoje, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis (liudytojas) išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie „FORD TRANSIT“, pasakė išlipti iš automobilio. Vyras išlipo, jie kartu paėjo iki kelkraščio. Jis (liudytojas) pasakė, kad kviečia policiją, vyras pasakė, kad tokiu atveju važiuos toliau. Todėl jis (liudytojas) nuėjo prie „FORD TRANSIT“ ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktus. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“, iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, vyras buvo netoli jo, alkoholinių gėrimų prie jo nevartojo. Vyrą jis perdavė policijos pareigūnams. Savo automobilyje vaizdo registratoriaus jis neturi, automobiliu važiavo vienas (b. l. 78–82).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo R. M. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja J. M. prašo atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog R. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkamu laiduotoja.

Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad yra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. R. M. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad R. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sutuoktinė J. M. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos sutuoktinis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja. Anksčiau neteista, dirbanti. Mano, jog gali daryti jam teigiamą įtaką.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, J. M. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. M.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, jog R. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykle – būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,02 promilių girtumas. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. nėra teistas, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai ar turtui, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad R. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš byloje esančių VŠĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Ford Transit“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM yra 10879,00 Eur. (b. l. 58). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į R. M. turtinę padėtį, pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 6000 Eur. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

VI. Kiti klausimai

R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. M. perduoti laiduotojos J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti R. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023-10-19;

- konfiskuoti automobilio „Ford Transit“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.