Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. gegužės 26 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2020 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai įteikti atsakovo giminaičiui.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. „Bigbank“ AS filialas ir atsakovas J. U. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1811166/96au (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2024 m. birželio 10 d. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei „Bigbank“ AS filialas 3 791,93 Eur negrąžinto kredito, 256,66 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 35,47 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2019 m. kovo 14 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 3 791,93 Eur negrąžinto kredito, 256,66 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 35,47 Eur sutarties administravimo mokesčio.

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės „Bigbank“ AS filialas ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS 2018 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį; faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. balandžio 23 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. balandžio 29 d. pranešimu.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 3 791,93 Eur negrąžinto kredito, 256,66 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 35,47 Eur sutarties administravimo mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 791,93 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 256,66 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 35,47 Eur sutarties administravimo mokesčio.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 225,44 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. ir 7,00 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 791,93 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

11. Kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, pradinė kreditorė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. 1811166/96au nutraukė 2019 m. kovo 14 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.; taip pat prašo priteisti ir 7,00 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 791,93 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. kovo 14 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 225,44 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. ir 7,00 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 791,93 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

12. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

13. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutartį, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 341,27 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 341,27 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4 425,33 Eur (3 791,93 Eur + 256,66 Eur + 35,47 Eur + 341,27 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95,15 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 99,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (105 Eur žyminio mokesčio x 95,15 proc. / 100 proc.); atsakovas nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jam nepriteisiamos.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 3 791,93 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 93 ct) skolos (negrąžinto kredito), 256,66 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 66 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 35,47 Eur (trisdešimt penkis eurus 47 ct) sutarties administravimo mokesčio, 341,27 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 27 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 425,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 99,91 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.