- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-545-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00475-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, R. N., Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1447-265/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. N. ir Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo S. V.), bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Danske Bank A/S ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų R. N. ir Lietuvos valstybės po 337 225,13 Lt skolos, 11 procentų metinių palūkanų už priteistą 337 225,13 Lt sumą nuo 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant pagal apyrašą paveldėto G. B. ir V. B., mirusių 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto tikrosios vertės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės R. N. asmeninio turto ir lėšų sumą, gautą pagal 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4800 už 300/12000 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimą, bet ne daugiau nei 337 225,13 Lt, bei 11 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki skolos grąžinimo.
Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovas 2006 m. birželio 22 d. su V. B. sudarė kredito sutartį Nr. BS3027060278, kuria jam suteikė 720 000 Lt kreditą. G. B. 2006 m. birželio 22 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-BS3027060278 įsipareigojo solidariai atsakyti, jei skolininkas V. B. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį.
Bankui tapo žinoma, kad V. B. ir G. B. 2009 m. rugpjūčio 18 d. mirus, ½ dalį įkeisto turto paveldėjo atsakovė R. N., kita ½ dalis įkeisto turto perėjo Lietuvos Respublikos Valstybei ir atitinkamai patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Valstybę atstovaujanti Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikėjo kreditoriams pareikšti. Taip pat nurodė, kad prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis yra per didelis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad ieškovė gali reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo iš R. N. ir Lietuvos Valstybės tik iš to turto, kuris nėra įkeistas jo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovų R. N. ir Lietuvos Valstybės po 337 225,13 Lt skolos (97 667, 15 Eur), 11 procentų metinių palūkanų už priteistą 337 225,13 Lt (97 667, 15 Eur) sumą nuo 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant pagal apyrašą paveldėto G. B. ir V. B., mirusių 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto tikrosios vertės;
priteisė ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovų R. N. ir Lietuvos Valstybės po 4 029 Lt žyminio mokesčio;
grąžino ieškovui Danske Banke A/S 2 687 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. liepos 16d. mokėjimo nurodymu Nr. 9113580 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos;
kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.).
Mirusiosios G. B. turto dalį paveldėjo R. N., kuri palikimą priėmė pagal apyrašą, o V. B. turto dalį paveldėjo Lietuvos Valstybė. Dėl to iš atsakovų priteistina po 337 225,13 Lt skolos, 11 procentų metinių palūkanų už priteistą 337 225,13 Lt sumą nuo 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. G. B. įpėdinė R. N. palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Valstybė, kaip specifinis subjektas, už palikėjo skolas taip pat atsako neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Atsakovų argumentus, jog sutartyje numatytas palūkanų dydis yra per didelis, teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš teisėtai sudarytų sutarčių, įskaitant ir jose numatytą palūkanų dydį (CK 6.37 str. 3 d.). Kredito sutartimi šalys susitarė, kad tais atvejais, kai skolininkas prievolės ieškovei Danske Bank A/S vykdomos priverstine tvarka pagal teismo arba arbitražo sprendimą, skolininkas įsipareigoja mokėti 11 (vienuolikos) procentų metų palūkanas nuo ieškovui Danske Bank A/S priteistos (išieškotinos) sumos už laikotarpį nuo pareiškimo (ieškinio) pateikimo teismui iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo (Kredito sutarties 60 p.).
Ieškiniui netaikytinas 3 mėnesių senaties terminas (CK 5.63 str. 1 d.), kadangi reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka (CK 5.63 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimų tenkinimo procese esminę reikšmę turi paveldėto turto identifikavimas, o jo vertė bus nustatyta vykdymo proceso metu. Įstatymų leidėjo pozicija nustatyti įpėdinio atsakomybės ribas paveldėtu turtu nereiškia, jog reikalavimo išieškojimas turi būtinai būti nukreiptas į paveldėtą turtą. Turto vertė reikšminga tik nustatant įpėdinių atsakomybės ribas, bet nepaneigia įpėdinio teisės paveldėtą turtą pasilikti, jo vertės skolas kreditoriams padengiant iš asmeninio turto. Šiuo argumentu teismas netenkino reikalavimo ieškovui priteisti iš atsakovės R. N. asmeninio turto lėšų sumą, gautą pagal 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4800 už 300/12000 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Kretingos skyrius), atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodyti šie svarbiausi argumentai:
Atsiliepimas
1. Atsakovais byloje nurodyti R. N. ir valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tai reiškia, kad tinkamas atsakovas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) į bylą nebuvo įtraukta. Po 2011 m. spalio 4 d. Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos reorganizacijos valstybės paveldėtą turtą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997-07-29 įsakymas Nr. 110, Valstybės mokesčių inspekcijos nuostatų 9.7, 9.13 p., redakcija, galiojanti nuo 2011-07-29). Teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir nevertino bei priėmė sprendimą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri pagal galiojančius teisės aktus nepriskirta spręsti Valstybės paveldėto turto administravimo, atžvilgiu. Netinkamas atsakovas neteikė nei atsiliepimų, nei nedalyvavo teismo posėdžiuose.
2. Kreditorius vėliausiai per CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytą trijų metų naikinamąjį terminą privalo informuoti palikimą priėmusią valstybę apie turimą kreditorinį reikalavimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teisę reikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams (CK 5.63 str.). Ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą (nuo 2009-08-18 iki 2009-11-18) pranešti mirusiojo asmens įpėdiniams apie turimą reikalavimo teisę bei praleistas ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje naikinamasis terminas (trys metai nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d.). Nacionalinei žemės tarnybai ieškovas reikalavimo teisę pateikė tik 2014 m. liepos 15 d. raštu.
3. Jeigu yra keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 str.).
4. Ieškovas nepagrįstai reikalavimą nukreipia į visą valstybei perėjusį V. B. turtą pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Prievolės pagal kredito sutartį užtikrintos tik vienu hipotekos lakštu ID 09120060000791, įkeistas tik vienas nekilnojamasis turtas, 3.1000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytas bendraturčių (sutuoktinių) V. B. ir G. B. ir tik šio įkeisto turto verte atsako valstybė, perėmusi mirusio asmens turtą (CK 4.193 str. 8 d.). Teismas nepagrįstai ieškovui prašomą sumą priteisė, neviršijant viso pagal apyrašą paveldėto G. B. ir V. B. (mirė 2009-08-18), turto tikrosios vertės, taigi nepagrįstai reikalauja atsakyti ir perimto turto, kurio kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) verte.
5. Ieškinys tenkintas iš dalies, todėl teismas nepagrįstai ieškovui priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde iš esmės kartodama apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nurodo, kad: 1) atsakovas (Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija) nėra tinkamas; 2) nepagrįstai reikalavimas tenkinamas ne tik iš įkeisto, bet ir iš kito valstybei perėjusio turto vertės; 3) bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, tik atsitiktinai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 23 d. buvo supažindinta su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1447-265/2014. Skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais kaip ir kitų apeliantų argumentais:
1) atsakovas (Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) nėra tinkamas. Centrinis mokesčių administratorius ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi skirtingus juridinio asmens kodus, adresus, skiriasi jų veiklos funkcijos. Tik valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, teisės aktai suteikia teisę dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, susijusiuose su paveldėjimu, ar atstovauti valstybę tokie pobūdžio teisminiame procese. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas byloje priimtas dėl neįtraukto į bylą asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kuris kaip viešasis juridinis asmuo turi specifinį teisnumą (CK 2.74 str. 2 d.).
Šalies argumentai
2) Nepagrįstai ieškovo reikalavimas tenkinamas ne tik iš įkeisto, bet ir iš kito valstybei perėjusio turto vertės (CK 4.193 str. 8 d.).
3) Priteistos sumos teismas negalėjo sieti su atsakovu – Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, nes pastaroji apskaitė tik iš V. B. paveldėtą 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovo prievolė buvo užtikrinta hipotekos lakštu Nr.09/1/2006/0000791, pagal kurį skolininkas V. B. įkeitė 3.1000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis turtas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 punkto 5 dalies nuostatas perduotas Nacionalinei žemės tarnybai, apie ką 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr.(28.8-08-4)-RNA-24735 Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos informavo ieškovą.
5) Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Ieškovas Danske bankas AS atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, teisingas, o procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tokiu atveju, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 346 str. 2 d. 1 p., 360 str.).
2. Ieškovo reikalavimams, kildinamas iš hipotekos, netaikomi CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai kreditorių reikalavimų skolininko įpėdiniams pareiškimui.
3. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Išimtis hipotekos ir įkeitimo kreditoriams (CK 5.63 str. 3 d.) numatyta, kadangi šių reikalavimų nereikia išviešinti, nes jie jau yra vieši ir įpėdiniui žinomi - hipotekos faktas įregistruojamas Hipotekos registre, taip pat Nekilnojamojo turto registre.
4. Bankas aktyviai domėjosi V. ir G. B. turto paveldėjimo eiga. Dar 2010 m. balandžio 1 d. raštais Nr. dnkl004341 ir Nr. dnkl004342 kreipesi į Šilutės r. 1-ąjį notaro biurą ir Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrą. Atsakovai R. N. ir valstybė palikimą priėmė tik 2012 metais.
5. Hipotekos kreditorius, skolininkui mirus, turi teisę patenkinti reikalavimą skolininkui mirus, net jei įkeisto turto tam ir nepakanka (CK 4.196 str. 1 d. 2 p., 6.873 str. 1 d.). Todėl netaikytina CK 4.193 straipsnio 8 dalis, apribojanti valstybės atsakomybę palikėjo hipotekos kreditoriui įkeisto turto verte. CK 4.193 straipsnis pagal pavadinimą reguliuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės siekti reikalavimo patenkinimo iš kito (neįkeisto) turto. Hipoteka yra papildoma hipotekos kreditoriaus teisė ir būtų neteisingas CK straipsnio 8 dalies aiškinimas, pagal kurį ne hipotekos kreditoriai turėtų teisę patenkinti savo reikalavimą iš viso turto, o hipotekos kreditoriai tik iš įkeisto.
6. Kredito sutarties šalys susitarė, kad priverstinio skolininko prievolių vykdymo atveju mokamos 11 procentų metinės palūkanos (Kredito sutarties 60 p.). Ši palūkanų norma taikytina ir išieškant iš paveldėtojų (CK 5.1 str. 2 d.). 2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 15-ajam notaro biure buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuriuo nustatyta priverstinai išieškoti iš ieškovui įkeisto turto 673 328,66 Lt skolą, 1 121,60 Lt kitų išieškojimo išlaidų bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų nuo banko naudai išieškomos sumos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo.
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (Kretingos skyrius), atstovaujanti Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašo tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos apeliacinį skundą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas negalėjo spręsti dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, taigi negalėjo spręsti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
2. Teismas, spęsdamas dėl palūkanų dydžio (CK 6.73 str. 2 d.), turėjo atsižvelgti į tai, kad jas nustatant nebuvo valstybės valios, o ieškovas savo teises pradėjo ginti tik po kelerių metų.
3. Valstybė gali būti atsakinga tik įkeisto turto verte (CK 4.193 str. 8 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl tinkamo valstybės atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose
Finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 9.7 punkto nauja redakcija, priimta finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 29 d.), nustatyta, kad ši institucija vykdo valstybės paveldėto turto perėmimą, apskaitą, saugojimą, realizavimą ir grąžinimą. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2014 m. lapkričio 17 d., t.y. jau galiojant minėtai nuostatai, numatančiai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kompetenciją. Taigi būtent ši institucija, kaip teisingai pažymima apeliaciniuose skunduose, pagal teisės aktus yra tinkamas valstybės atstovas šioje civilinėje byloje dėl priteisimo ieškovui iš valstybės perimto paveldimo turto.
Bylos duomenys patvirtina, kad į bylą kaip atsakovo valstybės atstovas buvo įtraukta Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija, jai buvo pranešta apie bylą. Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos į procesą įstojo kaip apeliantas, t.y. inicijuodama apeliacinį procesą, paduodama apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties skundžiamą sprendimą prašoma naikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t.y. kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), tikslas - pašalinti esminės proceso dalyvio teisės būti išklausytu pažeidimus. Netoleruotina situacija, kai asmeniui, dėl kurio materialiųjų teisių ir pareigų sprendžia teismas, nesuteikiama galimybė pasisakyti dėl sprendžiamo klausimo esmės. Tokia situacija kaip tik susiklosto, kai šis asmuo nėra įtraukiamas į bylą ir todėl apie ją nėra informuojamas bei jam nesuteikia galimybė išdėstyti nuomonę dėl bylos esmės.
Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas (Lietuvos valstybė) į bylą buvo įtrauktas, tačiau atstovu buvo nurodyta ne ta institucija, kuriai teisės aktai suteikia kompetenciją atstovauti valstybę byloje nagrinėjamu klausimu (vietoje teisės aktais įgaliotos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos buvo įtraukta Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), taigi spręstina dėl netinkamo valstybės atstovo dalyvavimo byloje teisinių padarinių. Netinkamas valstybės atstovo nurodymas ir dalyvavimas byloje kasacinio teismo praktikoje nėra besąlygiškas pagrindas naikinti sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 pasisakė, kad valstybės atstovų pagal teisės aktus pasikeitimas, jeigu pradėtas teismo procesas baigiamas dalyvaujant nepakeistam atstovui, savaime dar nesudaro absoliutaus pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus kaip priimtus nedalyvaujant proceso šaliai (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Tokiu atveju vertintina ir tai, ar dėl procesinio pažeidimo – valstybės atstovo nepakeitimo – nebuvo neteisingai išnagrinėta byla, o kai tinkamo atstovo skundas priimamas ir išnagrinėjamas, valstybės (proceso šalies) teisės byloje ginamos tinkamai (CPK 329 str. 1 d.). Šioje byloje nagrinėjama situacija skiriasi tuo, kad valstybės atstovas buvo nurodytas netinkamai nuo pat proceso pradžios (valstybė buvo atstovaujama netinkamo atstovo ne dėl to, kad atstovas pasikeitė proceso eigoje), tačiau ir šioje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad valstybės interesas procese yra atstovaujamas ir ginamas, kai tinkamo atstovo skundas priimamas ir nagrinėjamas, kaip yra ir nagrinėjamoje byloje, kur apeliacinį skundą yra padavęs ir tinkamas valstybės atstovas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Todėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p.) taikymas šioje byloje būtų formalus, neatitiktų proceso ekonomijos ir koncentracijos principų ir būtų naudojamas ne pagal paskirtį (pašalinti proceso dalyvio teisės būti išklausytu pažeidimą, galėjusį turėti įtakos bylos išnagrinėjimui).
Dėl termino reikalavimui skolininko įpėdiniams pareikšti
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo kaip hipotekos kreditoriaus pareigos reikalavimą skolininko įpėdiniams pareikšti per CK 5.63 straipsnyje (palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka) nustatytus terminus ir šiame straipsnyje numatytų terminų nesilaikymo padarinių.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę, neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų reikalavimų patenkinimo terminas, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-540/2011 ir kt). Šios normos išimtys įstatyme ir teismų praktikoje numatytos tiems atvejams, kai kreditoriaus reikalavimas jau ir taip yra neabejotinai išviešintas ir todėl palikimą priimančiam asmeniui gali ir turi būti žinomas. Pavyzdžiui, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka, numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nelaikoma tinkamu reikalavimo išviešinimu faktas, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, nes prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka savaime netampa žinoma įpėdiniams, nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Nurodyta teismų praktika patvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytus argumentus, kad CK 5.63 straipsnyje nustatyti terminai skirti užtikrinti, kad palikėjo įpėdiniai priimdami palikimą būtų informuoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir kad išimtis iš informavimo tvarkos reikalavimams, pagrįstiems hipoteka, numatyta (CK 5.63 str. 3 d.) dėl tos priežasties, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas, kuris yra privalomai išviešintas registre, dėl to įpėdiniams ir be papildomos išviešinimo procedūros gali ir turi būti žinomas. Tokio hipoteka užtikrinto reikalavimo išviešinimo pakanka tiek kai jis tenkinamas vien iš įkeisto turto vertės, tiek kai tenkinamas ir iš kito skolininko turto vertės. Atitinkamai atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad hipotekos kreditorius, neišviešinęs hipoteka užtikrinto reikalavimo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, praranda teisę į reikalavimo patenkinimą iš skolininko paveldėtojų paveldėto kito nei hipotekos objektas turto. Šiuo aspektu skundžiamas sprendimas kaip teisingas ir pagrįstas paliekamas nepakeistas.
Dėl atsakovų solidarios atsakomybės
Byloje atsakovais yra R. N. ir valstybė (V. ir G. B. įpėdiniai). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojama situacija, kai kreditorius nukreipia išieškojimą į įpėdinius kelių palikėjų, kurie turėjo solidariąją prievolę kreditoriui (skolininkų daugetas). Tais atvejais, kai vienu metu miršta abu solidarieji skolininkai, jų kreditorių teisės ginamos taikant solidariąją atsakomybę atskirai kiekvieno iš jų įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Skirtingų palikėjų įpėdiniams solidariosios atsakomybės pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį neatsiranda (CK 6.6 str. 3 d.). Mirusių vienu metu palikėjų (sutuoktinių) dalių nustatymas bendrame turte reiškia ir dalių nustatymą turtinėse prievolėse (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2014). Todėl atmestini apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos argumentai dėl solidarios atsakovų (R. N. ir valstybės) atsakomybės taikymo.
Dėl valstybės atsakomybės kitam kreditoriui
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-213/2014 pagrindu iš V. B. paveldėta 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis pastato -gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atsako kitam V. B. hipotekos kreditoriui - S. V.. Teismas sprendžia, kad šis faktas neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Valstybės atsakomybė palikėjo kreditoriams apribota palikėjo turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.). Nepakankant turto vertės visų kreditorių reikalavimams patenkinti, jie tenkinami vykdymo procese numatyta tvarka, įskaitant ir kelių hipotekos kreditorių reikalavimų, nukreiptų į tą patį turtą, tenkinimo tvarka. Ši tvarka nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl jos teismas nepasisako.
Dėl netesybų dydžio
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Taigi V. B. ir G. B. įpėdiniai paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d., 5. 62 str. 3 d.) atsako palikėjų kreditoriams tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarieji, įskaitant ir delspinigius, sutartines palūkanas. Įpėdinių pareiga atsakyti palikėjo kreditoriams atsiranda iš paveldėjimo teisinių santykių ir universalaus palikėjo teisių perėmimu įgytų prievolių dydžio pagrįstumui nėra reikšminga, kad įpėdiniai nėra išreiškę valios dėl prievolių, įskaitant sutartines netesybas, atsiradimo ir dydžio.
Palūkanos priteistos tik už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 7 d. (pagal 2014-05-05 vykdomąjį įrašą), todėl atmestini, kaip nepagrįsti apeliantų argumentai tiek dėl to, kad nebuvo pagrindo taikyti palūkanų normą, numatytą priverstiniam skolos išieškojimui, tiek dėl to, kad kreditorius nepagrįstai praturtėja dėl delsimo įgyvendinti reikalavimo teisę. Kaip jau pažymėta, V. B. ir G. B. įpėdiniai tik paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditoriams (CK 5.53 str. 1 d., 5.62 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra patenkintas esminis ieškovo reikalavimas – priteista visa prašyta pinigų suma, todėl ieškovui pagrįstai buvo priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgiant į dalies šalutinių reikalavimų (priteisti skolą iš konkretaus R. N. turto) netenkinimą.
Proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų apeliaciniai skundai netenkintini ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.