Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-573/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1-389-573/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13959-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
A. J., L. D.
Nukentėjusysis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-573/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13959-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorui E. T.,kaltinamiesiems A. J. ir L. D., jų gynėjui advokatui E. L.,nukentėjusiajam V. A., jo atstovui advokatui G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir

A. J., gimęs 1994-06-12 Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. 2017 m. kovo 23 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 21 – u namu, Kaune, veikdamas kartu su A. J., dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais su A. J. sudavė V. A. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į nosį ir kitas kūno vietas, taip padarydami V. A. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, pakaušio kairės pusės sumušimą, dešinio viršutinio žandikaulio daubos visų sienelių ir nosies kaulų lūžius, sukėlusius V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. J. 2017 m. kovo 23 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 21 – u namu, Kaune, veikdamas kartu su L. D., dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais su L. D. sudavė V. A. ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į nosį ir kitas kūno vietas, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, pakaušio kairės pusės sumušimą, dešinio viršutinio žandikaulio daubos visų sienelių ir nosies kaulų lūžius, sukėlusius V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. D. kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad tą dieną susitiko su A. prie poliklinikos ir pamatė A.. Priėjo prie jo ir paklausė, jo ar jis puolė jo merginą. Jis pasakė, kad taip. Apsižodžiavo ir nesutramdęs pykčio sudavė du smūgius į veidą ir jis susiėmė už nosies. A. su juo kontakto neturėjo jokio. Daugiau smūgių nebuvo. Nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs ir atsitrenkęs į kažką. Dėl savo veiksmų atsiprašė. Įvykį matė liudytoja, ji buvo 2-8 metrų atstumu nuo jų. Ką darė A. tuo metu, kai jis sudavė smūgius, sunku pasakyti. Kiti žmonės įvykio nematė.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad būnant su L. pamatė nukentėjusįjį, L. priėjo prie jo ir pradėjo klausinėti dėl merginos, nukentėjęs atsakė, kad ji užkirto kelią, kad ji nemoka važiuoti. Tada L. sudavė porą smūgių nukentėjusiajam, šis pasilenkė. Pats nesudavė nei vieno smūgio nukentėjusiajam, buvo pusmetriu nuo nukentėjusiojo. Liudytoja buvo netoliese, ją pažįsta iš matymo, ji negalėjo apsipažinti, jokių konfliktų anksčiau su ja neturėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad iš dalies yra kaltas, kad nesutramdė draugo.

A. J., apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-03-22 dieną apie 11 val. su L. privažiavus prie nukentėjusiojo automobilio, pirmas išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo pasikalbėti, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius paklausė, kodėl jis užsipuolė tą kitą merginą, kad taip elgtis negalima (1 t., b. l. 77-78).

Kaltinamųjų kaltė įrodinėjama sekančiais įrodymais:

nukentėjusio V. A. parodymais, iš kurių matyti, kad jis kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Kovo 23 d apie 11 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie poliklinikos, susitiko su J. K., čia jiems būnant priėjo A. J. ir L. D.. Prasidėjo pokalbis, jie klausė apie merginą, dėl kurios viskas ir prasidėjo. A. J. klausė ar jis „lojo“ ant tos merginos vardu G.. Nusiėmė akinius, norėjo pasikalbėti, bet sulaukė smūgio iš A. J. tiesiai į nosį ir susilenkė, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, o tada gavo kitus 10 smūgių, jie abu kartu mušė. Į nosį kiek kartų suduota buvo tiksliai nepamena, gal du, tris kartus. Jie dviese mušė ir tai darė vienu metu. Kad jie mušė dviese suprato iš to, kad jie iš abiejų pusių jo stovėjo ir vienas po kito smūgiai buvo suduoti tik kumščiais, rankomis. Kai nuo jų atsitraukė, A. J. dar norėjo eiti link jo, bet J. K. juos stabdė ir galiausiai jie išvažiavo. Kuris daugiau sudavė smūgių, negali pasakyti. Po įvykio ir patirtų sužalojimų akiduobė nėra gerai sugijusi, klausa yra suprastėjusi, dažnai svaigdavo galva, kol viskas sugijo, skaudėjo nosį.

liudytojos J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad jos draugas V. atvažiavo pas ją, išlipo iš mašinos ir jiems bestovint atvažiavo kaltinamieji, priėję paklausė V., ar jis buvo tas, kuris rėkavo ant merginos. Pirmas A. sudavė smūgį į nosį, po to abu pradėjo mušti. Kas vėliau sudavė antrą smūgį, nežino. Daugiausia buvo smūgių į veidą kumščiais. Galėjo būti suduota nuo kiekvieno po dešimt smūgių. Su A. mokėsi jos sesuo, todėl iš matymo jį žino. Viskas įvyko greitai. Sudavę smūgius, kaltinamieji sėdo į mašiną ir išvažiavo. Dieną prieš tai kartu važiavo ir matė, kaip važinėja mergina be posūkių. Jie sustojo aikštelėje, atsidarė langą, V. pasakė keletą negražių žodžių jai, tuomet mergina spjovė su submarinu, kurį valgė, į veidą. Po V. A. sumušimo bendravo su kaltinamaisiais, buvo kieme su draugais, jie atsiprašinėjo, sakė netyčia viskas buvo. Bandė patraukti į savo pusę, norėjo sumokėti, daryti susitaikymą.

įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje ant asfalto dangos keliose vietose matosi raudonos dėmės, galimai kraujo. Įvykio vieta bei jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 5-10).

tarp proceso dalyvių atliktos akistatos, kurių metu nukentėjęs patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 27-30).

specialisto išvada Nr. G804/2017(02), iš kurios matyti, kad V. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, pakaušio kairės pusės sumušimas. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2017-03-23. Pakaušio kairės pusės sumušimas galėjo būti padarytas ir nugriuvus. Kiti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 33).

specialisto išvada Nr. G1342/2017(02), iš kurios matyti, kad V. A. konstatuota dešinio viršutinio žandikaulio daubos visų sienelių ir nosies kaulų lūžiai. Aiškiai ir išsamiai išoriniai sužalojimai neaprašyti. Veido kaulų lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai nei veide, nei kitose kūno vietose neaprašyti, todėl tikslaus smūgių skaičiaus ir lokalizacijos nurodyti negalima. Sumušti dešinį skruostą bei sulaužyti nosį galima ir vienu smūgiu smūgiuojant kumščiu, koja ar kokiu nors įrankiu. Medicininių dokumentų duomenys sutampa su užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku (1 t., b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamieji dėl mažareikšmės dingsties – buvusio konflikto tarp nukentėjusio ir kaltinamo L. D. draugės – sudavė po vieną smūgį V. A. į nosį, taip pat ne mažiau 10 smūgių į kitas kūno vietas, padarydami šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis A. J. neigia sudavęs smūgius, tačiau tiek nukentėjęs, tiek liudytoja J. K. patvirtino, jog ne mažiau 10 smūgių sudavė abu kaltinamieji, o pirmas smūgį sudavė būtent A. J.. A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, jog jis prie nukentėjusiojo priėjo pirmas ir jį užsipuolė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos J. K. parodymais. Kaltinamasis A. J. ir liudytoja J. K. gerai pažinojo vienas kitą iki šio įvykio, J. K. buvo įvykio vietoje, todėl kaltinamojo A. J. teiginys, kad ji galėjo sumaišyti jį su kaltinamuoju L. D., yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad praeityje tarp jų būtų buvę konfliktų, todėl pagrindo apkalbėti A. J. ji neturėjo. Nukentėjusiojo parodymai dėl smūgius sudavusių asmenų taip pat yra nuoseklūs, praeityje jis kaltinamųjų nepažinojo, konfliktų neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali apsirikti ar apkalbėti kaltinamuosius.

Nagrinėjamu atveju fizinio smurto naudojimas prieš asmenį, jį sužalojant, vien tik dėl buvusio žodinio konflikto su vieno iš kaltinamųjų drauge teismo vertinamas kaip padarytas dėl chuliganišką paskatų. Byloje nustatyta, kad L. D. ir A. J. suduodant smūgius nukentėjusiajam V. A., jam buvo sulaužyti viršutinio žandikaulio daubos visų sienelių ir nosies kaulai. Tai rodo, kad kaltinamieji nukentėjusiajam į veidą sudavė stiprius smūgius ir patvirtina nuteistųjų tyčios sužaloti kitą žmogų kryptingumą. Be to, kaltinamųjų paskatas elgtis chuliganiškai atskleidžia nuteistųjų veiksmai – savęs iškėlimas virš kitų asmenų nukentėjusįjį užpuolant dienos metu, viešoje vietoje ir jo draugės akivaizdoje, suduodant daug smūgių.

Teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamųjų kad L. D. ir A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.

Kaltinamieji L. D. ir A. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikdami tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų suduodami nukentėjusiąjam po vieną smūgį į nosį, po to bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, nusikaltimas baigtas. Kaltinamieji praeityje neteisti, A. J. baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 112-113), L. D. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 98), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre kaltinamieji neužregistruoti (1 t., b. l. 101), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 102, 120). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad kaltinamieji veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, nepripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė sudaro būtiną nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. 8 p., požymį.

Kadangi nusikaltimo, kurio padarymu kaltinami kaltinamieji, sankcijoje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Kadangi kaltinamasis A. J. kaltės visiškai nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam skirtina didesnė bausmė, nei kaltinamajam L. D..

Įvertinus tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas V. A. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 165-174), taip pat prašė priteisti 1089 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 3-7, 18-22).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį smurtą, sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo. Kaltinamieji yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi. Šias aplinkybes vertinant vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 2500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-14 nutartis byloje 2K-24-895/2017).

Prašymas dėl 1089 eurų atstovavimo išlaidų yra tenkintinas visiškai, nes pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais. Duomenų, kad patirtos išlaidos būtų nesusijusios su patirtu sužalojimu, nenustatyta.

Kaltinamiesiems L. D. ir A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 60-61, 85-86). Ši kardomoji priemonė paliktina jiems galioti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.).

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti šiuos įpareigojimus:

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti dirbą.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-23 14.50 val. iki 2017-03-24 14.00 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti šiuos įpareigojimus:

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- pradėti dirbti arba mokytis.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-23 14.50 val. iki 2017-03-24 18 val. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. D. ir A. J. solidariai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo V. A. naudai, taip pat iš L. D. ir A. J. priteisti 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) V. A. naudai atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys