Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės (toliau - Institucija) skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija surašė V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-01-23, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) ribose, buvo pastebėtas kartu su piliečiu E. Š. iš (duomenys neskelbtini) upės su gumine valtimi traukiantis cigaretes, atplukdytas iš Baltarusijos Respublikos, vėliau, apie 15.00 va., (duomenys neskelbtini) sustabdžius vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio salone buvo aptikta 1000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių ženklais, kurių bendra vertė pagal 2012-12-28 muitinės raštą Nr. (16.5/6)3B-13495 apskaičiavus mokesčius yra 6940 Lt., t. y. 53,38 MGL, tuo pažeisdamas LR Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nutarimu V. Z. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 10 000 (dešimties tūkstančių) litų bauda su gabenamų daiktų – 1000 (vieno tūkstančio) pakelių cigarečių „Fest“ konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmos instancijos teismo nutarimu V. Z. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl V. Z. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai V. Z. paskyrė minimalaus dydžio piniginę baudą ir netaikė transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas V. Z. minimalaus dydžio piniginę baudą skyrė pagrįstai. Teismas atsižvelgė tai, kad V. Z. anksčiau administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, yra nedirbantis, gyvenantis tik iš gaunamų pašalpų, įvertino sankcijoje apibrėžtos piniginės nuobaudos griežtumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus minimalaus dydžio piniginę baudą – 10 000 Lt. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti. Institucija apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai, skirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino tos aplinkybės, kad pažeidimą V. Z. padarė bendrininkų grupėje veikdamas kartu su E. Š.. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. Z. LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą veiką padarė kartu su E. Š., todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies prasme.

Kartu pažymėtina tai, kad įstatymas imperatyviai neįpareigoja administracinę nuobaudą skiriančios institucijos nuobaudos dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio atitinkamai didinant ar mažinant. LR ATPK 30 straipsnyje nurodyta, kad nuobauda skiriama straipsnio, numatančio atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo padarymą, sankcijos ribose. Pirmos instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai ir paskirta piniginė bauda, įvertinus gabentų cigarečių kiekį, jų vertę, kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per švelni ar neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas, įvertinus aukščiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, įtakos galutiniam baudos dydžiui neturi.

Sprendžiant transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimo klausimą pirmos instancijos teismas priėjo išvados, kad taikyti šią alternatyvią nuobaudą netikslinga ir transporto priemonę nutarė grąžinti V. Z.. LR ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų akcizais apmokestinamų prekių gabenimui pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, t. y. šios sankcijos taikymas, nustačius LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-215/2009, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje N62-2803/2010, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1113/2012 ir kt.). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra ne V. Z., o J. B. (b. l. 20). Iš skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės savininkė nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nesiaiškinta, ar automobiliu V. Z. naudojosi turėdamas J. B. leidimą, ar juo naudojosi prieš automobilio savininkės valią. Šios aplinkybės teismo nebuvo tiriamos ir vertinamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas LR ATPK įtvirtintas normas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010). Kadangi apeliaciniame skunde ginčijamas alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo netaikymo klausimas, aukštesnės instancijos turi pasisakyti dėl tos nutarimo dalies, kuria šią nuobaudą taikyti atsisakyta. Tačiau nenustačius paminėtų aplinkybių, ar transporto priemone V. Z. naudojosi turėdamas transporto priemonės savininkės leidimą, ar be jos žinios, aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės objektyviai pasisakyti dėl apeliacinio skundo reikalavimo taikyti transporto priemonės konfiskavimą ir tuo klausimu priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo naikinama ir byla šioje dalyje grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimo dalį, kuria buvo nutarta netaikyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir bylą šioje dalyje grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.