Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-520-566/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
2-520-566/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04575-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Atsakovas
LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos policijos departamentui prie LR VRM
Ieškovas
A. V.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-520-566/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04575-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Ievai Mažeikaitei,dalyvaujant atsakovo LR Teisingumo ministerijos atstovui A. B.,atsakovo LR Generalinės prokuratūros atstovei U. A.-R.,atsakovo Policijos departamento prie LR VRM atstovui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos policijos departamentui prie LR VRM dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-514-07, 2009-03-03 ieškovei buvo įteikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas). Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2009-07-27 ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o ieškovei ketinant įšvykti atostogauti pas gimines į Rusiją, ieškovės manymu, jai nepagrįstai buvo skirta kita kardomoji priemonė – 15 000 Lt užstatas. Ieškovė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius ieškovės veiksmuose nusikaltimo sudėties. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ieškovė laukėsi kūdikio. Ieškovė teigia, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo neteisėtais veiksmais stipriai paveikė jos psichiką, fiziologinę ir psichinę būseną, kas turėjo įtakos vaisiaus vystymuisi. Nurodo, kad dėl nepagrįstų kaltinimų ieškovė patyrė stresą dėl ko būdama nėščia ne kartą buvo gydoma ligoninėje. 2009-10-02 ieškovė pagimdė dukrą E. V., kuriai 2009-10-07 buvo atlikta operacija, dėl ko, ieškovės teigimu, jos vaikas tapo nepilnaverčiu. Nurodo, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė fizines kančias ir psichologinį smurtą, buvo morališkai sužlugdyta, nes buvo be kaltės laikoma įtariamąja, taip pat jai nepagrįstai buvo apribota judėjimo laisvė, ir būtent dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovei ir jos dukrai buvo neatstatomai sugadinta sveikata. Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią ji įvertino 80000 Lt suma. Prašo priteisti iš atsakovų 80 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Ieškovei apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku teismo šaukimu (b.l. 87). Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti abiejų šalių įrodymai, sprendimo priėmimas už akių negalimas (CPK 285 str.2d.). Vadovaujantis CPK 231 str. 5 d., teismas perėjo prie žodinio bylos nagrinėjimo ir byla išnagrinėjo iš esmės nedalyvaujant ieškovei.

Šalies argumentai

Atsakovas LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, todėl nepradėti ikiteisminio tyrimo prokurorui nebuvo pagrindo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ieškovė atsisakė duoti parodymus, neteikė jokios informacijos, dėl ko būtų galima operatyviau ištirti galimą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad apklausose dalyvavo įtariamosios advokatas, todėl jos teisės buvo užtikrintos ir procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų (b.l. 99). Atsiliepime nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, pagal J. T. skundą. Nurodo, kad ieškinyje nurodomas neteisėto įtarimo bei kardomųjų priemonių paskyrimo faktas nėra pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo neteisėtai persekiojama ar jai neteisėtai taikomos kardomosios priemonės, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo. Atsakovas nurodo, jog kardomosios priemonės ieškovės atžvilgiu buvo skiriamos siekiant užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese. Ieškovės nurodomos neigiamos pasekmės sveikatai nėra įrodytos jokiais konkrečiais dokumentais, kurie pavirtintų šiuo metu ieškovei diagnozuotas ligas ir vykstantį gydymą ar, kad būtent vykstantis ikiteisminis tyrimas įtakojo jos nėštumą bei kūdikio būklę. Taip pat pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustačius tik psichinės žalos faktą, neturtinė žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, jeigu ieškovui yra diagnozuojama psichikos liga ar susirgimas, kurį galima diagnozuoti ir gydyti. (b.l. 26-30).

Atsiliepimas

Atsakovas LR Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (b.l.99). Atsiliepime nurodo, jog nors jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, tačiau su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, kokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aktus ar veiksmus laiko neteisėtais bei kokiems teisės aktams šie veiksmai prieštarauja. Atsakovo teigimu Vilniaus apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi nenutraukė ikiteisminį tyrimą, o tik konstatavo, kad teiginys apie ieškovės surašytą raštelį apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, yra perteklinis. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamąja byla susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nurodo, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovei buvo nustatyta laikytis apsauginio režimo, tačiau ieškovė, nepaisydama medikų rekomendacijų, išvyko į užsienį, t.y. pačios ieškovės veiksmai prieštaravo atsargaus ir rūpestingo elgesio standartams, dėl kurių jai galimai ir atsirado nurodoma žala (b.l. 32-35).

Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (b.l.100). Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė neteisėtai, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečių prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, kurie, jos manymu, buvo neteiseti. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų pagrindžiančių žalos atsiradimo aplinkybes, o ieškovės įvertinta neturtinė žala yra nepagrįstai didelė bei neprotinga, neatitinkanti nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos (b.l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-2-514-07 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-22 nutarties pagrindu, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-09-25 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. T. pareiškimą, 2007-10-31 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo pagal BK 182 str. 2 d. (1 tomas, baudž.b.l. 1, 3-4). 2008-08-13 J. T. buvo pripažintas nukentėjusiu (1 tomas, baudž.b.l. 36). 2009-03-03 ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. (1 tomas, baudž.b.l. 137). Ieškovė buvo įtariama tuo, kad ji 2003-11-17 Vilniaus m. 14-to notaro biuro patalpose su J. T. ir I. T. sudariusi žemės sklypo Klevinės k., Avižienių sen., Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad žemės sklypas A. V. parduodamas už 160 000 Lt, iš kurių 15 000 Lt pastaroji sumoka prieš pasirašant sutartį, likusius 145 000 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2003-12-10 ir visos sutarties įvykdymą patvirtinti notarine tvarka, A. V. apgaulė išvengė didelės vertės turtinės prievolės – J. T. ir I. T. pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti 96 200 Lt, kurios pagal notaro biure surašytą skolos raštelį ji privalėjo sumokėti iki 2003-12-05, tačiau šios prievolės suėjus terminui nevykdė, pasinaudojusi fiktyviai surašytu ir notarine tvarka patvirtintu Josifo ir I. T. pareiškimu apie tai, kad A. V. pagal sutartį pilnai atsiskaitė. Tokiu būdu A. V. buvo įtariama apgaule išvengusi didelės vertės turtinės prievolės - J. T. ir I. T. pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti 96 200 Lt.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-19 nutarimu (po 10 mėnesių nuo įtarimų ieškovei įteikimo) ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties požymių (b.l. 13-16, 3 tomas, baudž.b.l. 135-140). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi buvo patenkintas ieškovės skundas ir iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-19 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo pašalinti teiginiai dėl 2003-12-02 ieškovės raštelio surašymo aplinkybių, kaip pertekliniai (b.l. 17-18).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu su ieškove buvo atliekami šie procesiniai veiksmai: 2008-01-11 buvo atliekama ieškovės, kaip liudytojos, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, apklausa, kurios metu ieškovė atsisakė duoti parodymus; 2009-03-03 (įtarimų įteikimo metu) ieškovė buvo apklausta kaip įtariamoji, tačiau apklausos metu ieškovė taip pat atsisakė duoti parodymus; 2009-06-25 buvo atlikta papildoma ieškovės apklausa, kurios metu ieškovė davė parodymus, savo kaltės nepripažino; 2009-11-12 buvo atlikta ieškovės akistata su liudytoja I. K. (1 tomas, baudž.b.l. 134-135, 138, 141-144, 149-160). Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti ieškovės dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, 2009-07-27 jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; remiantis 2009-08-05 ieškovės advokato pateiktu prašymu leisti ieškovei išvykti iš Lietuvos Respublikos nuo 2009-08-14 iki 2009-08-31 atostogauti, 2009-08-11 ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – 15000 Lt užstatas; ieškovei grįžus, remiantis 2009-09-15 jos prašymu, 2009-09-23 buvo priimtas nutarimas, kuriuo kardomoji priemonė – užstatas buvo panaikinta (1 tomas, baudž.b.l. 161, 163-164, 167-169, 172, 181-182, 3 tomas b.l. 99). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, atliekamos liudytojų ir įtariamosios apklausos, akistatos, siunčiami paklausimai į registrus, valstybines institucijas ir kredito įstaigas, renkami rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2009-06-12 dėl kraujavimo buvo hospitalizuota į VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos patologijos skyrių, kur ji buvo gydoma, o vėliau, būklei pagerėjus, išrašyta ambulatoriniam gydymui, rekomenduojant laikytis apsauginio režimo (b.l. 6). Ieškovei išvykus atostogauti į Rusiją, 2009-08-22 ji buvo hospitalizuota į Maskvos miesto klinikinę ligoninę Nr. 36 dėl neštumo nutraukimo grėsmės (skundėsi skausmais pilvo apačioje), 2009-08-28 ieškovė buvo išleista iš ligoninės, jai rekomenduotas stebėjimas moterų konsultacijoje pagal gyvenamąją vietą)-( b.l.64-67). 2009-09-24 dėl priešlaikinio gimdymo reiškinių ieškovė vėl buvo hospitalizuota į VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos patologijos skyrių, 2009-09-28, būklei pagerėjus, buvo išleista į namus (b.l. 9). Iš VU Vaikų ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriaus išrašo turinio matyti, kad 2009-10-02 40-metei ieškovei prieš laiką gimė dukra Ekaterina (33 savaičių)-(b.l. 10). Ligoninėje ieškovės dukrai E. V. 2009-10-07 buvo atlikta operacija, kurios metu vaikui buvo pašalinta kairės kiaušidės cista (teratoma)-(b.l.62,63). 2010-10-15 ieškovė su dukra išvyko iš ligoninės, rekomenduota vaiką sekti pediatrui ir neurologui (b.l.10). Grįžusi iš ligoninės, ieškovė su savo dukra ambulatorine tvarka 2009-11-17 ir 2010-01-19 lankėsi VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje, kur vaikui buvo atliekami tyrimai (b.l. 11-12). Įrodymų apie dabartinę ieškovės ir jos dukros sveikatos būklę byloje nepateikta.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindžia dviem pagrindais: nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir įtarimų jai įteikimu bei nepagrįstu kardomųjų priemonių, kurios suvaržė jos judėjimo laisvę, paskyrimu. Ieškovės teigimu nurodyti veiksmai pakenkė jos psichinei būklei, atsirado netikrumo jausmas, be to, sukelė komplikacijas jos vaisiui, dėl to ieškovės dukra gimė, turėdama sveikatos problemų.

CK 6.272 str. 1-3 dalis numato valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovei tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Pagal ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusią BPK 168 str. 1 d. redakciją prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-10-22 nutartį, kuri priimta išnagrinėjus J. T. skundą dėl prokuroro 2007-09-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartis galiojanti, todėl privaloma vykdymui. Nurodytoje nutartyje pažymėta, jog civiline tvarka ginčas tarp šalių yra išnagrinėtas, tačiau liudytojų parodymai apie įvykių aplinkybes yra prieštaringi, be to, vien iš J. T. pareiškimo apie galimą nusikaltimą (dėl didelės vertės turto užvaldymo) turinio, neatlikus tyrimo, negalima padaryti kategoriškos išvados, jog jokia nusikalstama veika nepadaryta. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą (sprendimai bylose Labita v. Italija, Erdagoz v. Turkija, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Campbell and Hartley v. The United Kingdom). Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29d. nutartis byloje P.N. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, 2003 m. spalio 1d. nutartis byloje M.B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27 d. nutartis byloje S.B. v. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-150). Įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis teismas pripažįsta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis BPK reikalavimų, BPK 3 str. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatytos, o įtarimai ieškovei buvo įteikti esant pagrįstam manymui, jog asmuo galėjo padaryti įtarimuose nurodytą veiką. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytas ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įteiktų įtarimų neteisėtumas, nesant neteisėtiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmams, valstybei pareiga atlyginti žalą neatsiranda.

Kardomosios priemonės skyrimo metu nėra sprendžiamas asmens kaltumo klausimas, įrodymai netiriami. Kardomosios priemonės skyrimo tikslas - užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris buvo paskirtas ieškovei, yra švelniausia kardomoji priemonė ir nesusijusi su laisvės atėmimu. Pagal kardomosios priemonės skyrimo metu galiojusią BPK 136 str. 1 d. redakciją rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog ieškovės prašymai išvykti prokurorės nutarimais būtų netenkinami. Priešingai, ieškovei pateikus prašymą išvykti kelioms savaitėms už Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos ribų, prokurorės nutarimu prašymas buvo patenkintas ir paskirtas 15 000 Lt užstatas kaip ieškovės sugrįžimo garantija. Iš bylos duomenų matyti, kad užstatą ieškovė sumokėjo 2009-08-13, t.y. tą pačią dieną, kai jai buvo įteiktas prokurorės nutarimas dėl užstato paskyrimo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė reiškė nepasitenkinimą dėl užstato dydžio. Pažymėtina, jog ieškovei grįžus, kardomoji priemonė - piniginis užstatas buvo panaikinta. Byloje nėra jokių duomenų apie neteisėtą ieškovės judėjimo laisvės suvaržymą. Nei vienos iš paskirtų kardomųjų priemonių ieškovė BPK nustatyta tvarka neskundė, t.y. neišnaudojo visų savo gynybos priemonių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas, pripažįsta, kad abi kardomosios priemonės ieškovei buvo skirtos nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl laikomos teisėtomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės neštumas buvo komplikuotas. 2009 m. birželio mėnesį ieškovė buvo hospitalizuota dėl gresiančio persileidimo, jai rekomenduota laikytis apsauginio režimo. Nepaisant šių rekomendacijų, ieškovė išvyko į Maskvą, kur taip pat buvo paguldyta į ligoninę. Nurodytos priežastis sudaro pagrindą konstatuoti, jog pačios ieškovės elgesys nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1d.)-(b.l.73). Medicininių dokumentų apie ieškovės sveikatos būklę po gimdymo byloje nepateikta (CPK178 str.). Paskutiniai medicininiai dokumentai dėl ieškovės dukrai darytų tyrimų, pateikti byloje, yra išduoti prieš vienerius metus iki ieškinio pateikimo. Duomenų apie tai, jog po operacijos pašalinus cistą ieškovės dukrai, vaiko sveikatos problemos neišnyko, byloje taip pat nėra (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės komplikuotas neštumas, priešlaikinis gimdymas bei gimusio vaiko sveikatos problemos yra susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Darytina išvada, jog priežastinis ryšys tarp atlikto tyrimo ir nurodytų sveikatos sutrikimų neįrodytas.

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų ieškovei įteikimas galėjo sukelti ieškovei dvasinius išgyvenimus. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingais specialistais, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovės dvasinę būseną, sveikatą. Tokių medicininių išvadų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovės pateiktas emocinės būklės apibudinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmė pripažinti.

Ieškovė neįrodė savo teiginių nei faktiniais duomenimis, nei teisine argumentacija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas neįrodytas, taip pat nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės komplikuoto neštumo bei vaiko sveikatos problemų ir vykusio ikiteisminio tyrimo, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovės nurodomą neturtinę žalą (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis byloje R.D. v. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros , bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Vadovaujantis CPK 96 str. 2d. iš ieškovės valstybės naudai priteistino 25,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 269, 270, 279 str.str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės valstybės naudai 25,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė