Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-493-1024/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-28
Bylos Nr.
2YT-493-1024/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00016-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
S. M., A. P., D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-493-1024/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00016-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 28 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,Sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,dalyvaujant pareiškėjai A. R., jos atstovui advokatui M. G.,suinteresuotam asmeniui S. M. –G., jos atstovui advokato padėjėjui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., D. A., S. M. – G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos E. V. M. mirties pareiškėja A. R. (buvusi M.) priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama E. V. M., kuri prieš mirtį gyveno pas savo seserį iš kitos santuokos S. G. Šiauliuose. Mirus mamai, ji ir brolis V. M. rūpinosi ir naudojosi mamos turtu, t. y. garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė, manydami, kad mama pagal testamentą turtą paliko seseriai ir laukė jos sprendimų. Gavus pranešimą iš Šiaulių 4-ojo notarų biuro, sužinojo, kad yra mamos E. V. M. palikimo įstatyminiai įpėdiniai, tačiau yra praleidę palikimo priėmimo terminą. Notarei nurodė, jog mamos turtą valdė pareiškėja ir brolis, todėl kreipsis į teismą dėl valdymo fakto nustatymo paveldėjimo tikslu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis V. M. Teigė, kad ji, kai mama buvo išvykusi gyventi į Šiaulius, tvarkė visus dokumentus, susijusius su turto valdymu: mokėjo garažo bendrijos rinkliavą, tvarkė ir šienavo sklypą, mirus mamai toliau prižiūrėjo likusį turtą ir mano, kad jos veiksmų pobūdis atitinka valdymo faktą. Kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad ji priėmė palikimą po mamos E. V. M. mirties, valią išreikšdama veiksmais, kaip mokėdama mokesčius ir rinkliavas, rūpindamasi žemės priežiūra ir pan., ir prisiimdama teises ir pareigas, kylančias iš turto valdymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareikštu reikalavimu sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo S. M. – G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškėjos prašymu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja niekada nesirūpino nei mama, nei broliu. Už brolį, kuris gyveno (duomenys neskelbtini), jokių mokesčių ji nemokėjo, net neturėjo kaip mokėti, nes visos knygutės, turto dokumentai, raktai nuo (duomenys neskelbtini) ir garažo buvo pas S. M. – G., pateikė byloje rašytinius įrodymus. Teigė, jog kartu gyvendama su mama ((duomenys neskelbtini)) remontavo butą, gerino sąlygas, mokėjo mokesčius, namo renovacijos paskolą. Taip pat mokėjo mokesčius ir už (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sklypą, už šiukšles, elektrą, kadangi tai sodas, tad po darbo eidavo tvarkyti, laistyti šiltnamį, aplinką, dažė sodo namą, visas vasaras ir atostogas praleisdavo ten. Mirus mamai prižiūrėjo ir padėjo ten priglaustam broliui V. M., kuris piktnaudžiavo alkoholiu, bendravo su netinkamais asmenimis. Vis dėlto leido jam ten gyventi, nors pati viską tvarkė, toliau mokėjo mokesčius. Pati į Šiaulius išvyko gyventi 2018 metų rugsėjo mėnesį, o mama Plungėje liko viena gyventi iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Sesuo A. R. mamos nelankė, pas mamą maisto, maudytis ir paprašyti pinigų ateidavo tik brolis (V. M.). Nurodė, kad 2018 m. gruodį nepriskambinus mamai, kartu su vyru važiavo į Plungę patikrinti, kas nutiko mamai, rado ją ištiktą insulto, tad mamą išvežė į ligoninę. Prašydavo A. R. nueiti pažiūrėti mamos, klausti ar jai ko reikia, pervesdavo pinigus į sesers sąskaitą už išlaidas. Kadangi mamos būklė prastėjo, (duomenys neskelbtini) buvo išvežta į Šiaulius, kur paguldė į mokamą gydymo įstaigą. A. R. nesidomėjo mama, neklausė, kur ji yra, niekada nebuvo atvažiavus į Šiaulius lankyti mamos. Mirus mamai, ji buvo pašarvota bei palaidota Plungėje, sesuo ir brolis prie mamos laidotuvių neprisidėjo. Nuolat rūpinosi, prižiūrėjo mamą ir brolį, juos abu palaidojo iš savo uždirbtų pinigų. Teigė, kad tik ji turėjo raktus ir garažo dokumentus, taip pat ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje nuosavybės dokumentus, už garažą ir (duomenys neskelbtini) gatvės sklypą mokėjo mokesčius žemės mokestį, šiukšles, elektrą, kaip ir mamai esant gyvai. Nors nuosavybė formaliai buvo mamos vardu, bet faktiškai ji buvo savininkė. Brolis iš savo pašalpos to padaryti negalėjo, o mamos pensija buvo skirta jos gydymui, tad visus mokesčius už brolį mokėjo, papildydavo telefono sąskaitą jau ne vienerius metus, pateikė byloje sąskaitas. S. M. –G. su pareiškėjos deklaratyviais teiginiais kategoriškai nesutinka, kadangi po mamos mirties visą palikimą priėmė būtent ji, nes kaip sąžininga įpėdinė, pateikė pareiškimą notarui ir priėmė palikimą pagal įstatymą, atsakė už mamos (palikėjos) skolas, ir įvykdė jos skolinius įsipareigojimus visiems kreditoriams. Taip pat šiuo metu toliau nuosekliai vykdo visus įsipareigojimus dėl garažo ir žemės sklypo. Pažymėjo, jog ji rūpinosi ne tik mamos turtu, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius tiek prieš mirtį, tiek perimdama valdymą po mirties, tačiau iki mirties iš savo lėšų gydė, slaugė mamą, ją maitino ir suteikė būstą, vežiojo pas gydytojų į įvairias gydymo įstaigas, tarėsi dėl operacijų, sveiktos paslaugų, o mirus – palaidojo savo lėšomis. Jos gyvenamojoje vietoje liko visi mamos asmeniniai daiktai. Dėl to, kad nelikus mamos, S. M. – G. atiteks jos turtas, šeimoje jau buvo aptarta prieš daugelį metų. Nurodo, jog pareiškėja neturi absoliučiai jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kokiu būdu ji prižiūrėjusi po motinos mirties likusį turtą – nėra įrodymų nei apie mokesčių, nei apie kitokių įmokų mokėjimą, todėl prašė pareiškimą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad į notarą per tris mėnesius nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Nurodė, kad po mamos mirties ji laukė, kol sesuo jai praneš dėl palikimo, pati niekur nesikreipė ir nesidomėjo. Gavusi iš notaro pranešimą, kad yra paveldėtoja kreipėsi į teisininkus. Nurodė, kad mokėjimo knygelės, raktai nuo turto yra pas S. M. – G., kad turtu rūpinosi suinteresuotas asmuo, tačiau ji taip pat po mamos mirties tuo turtu rūpinosi, nušienavo žolę, kol brolis buvo gyvas ir gyveno sodo name, buvo nuėjusi į garažų bendriją, sumokėjo garažo mokesčio skolą už 2019 metus.

7. Pareiškėjos A. R. atstovas advokatas M. G. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jeigu įpėdinis nors kokią dalį palikimo priima, tai laikoma, kad jis priima visą palikimą. Pareiškėja priėmė mamos namų apyvokos daiktus, rūpinosi sodo sklypu, jį šienavo, sumokėjo mokestį už garažą. Pareiškėja domėjosi sklypu, jo būkle, domėjosi garažu ir nors šioje situacijoje suinteresuotas asmuo užėmė dominuojančią padėtį, tačiau palikimą priėmė abi seserys.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo S. M. – G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos pateiktu pareiškimu nesutinka, kadangi pareiškėja niekada nesirūpino mama, ji viena rūpinosi mama, ją prižiūrėjo, ją palaidojo, turėjo visas mokesčių knygeles, raktus nuo viso turto, mokėjo mokesčius. Tą ji darė tiek mamai esant gyvai, tiek po jos mirties. Sesuo A. R. mama nesirūpino, neprisidėjo prie mamos laidojimo išlaidų, be to, mama dar jai gyvenai esant visada ragino ją susitvarkyti dokumentus ir turtą persirašyti jos vardu. Šio veiksmo ji nespėjo padaryti, nes mama stipriai apsirgo, ji patyrė labai daug išlaidų mamos globai, slaugai ir priežiūrai.

9. Suinteresuoto asmens S. M. – G. atstovas advokato padėjėjas V. T. nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo S. M. – G. po mamos mirties per tris mėnesius kreipėsi į notarą ir palikimą priėmė, tuo tarpu pareiškėja šį terminą praleido ir šioje byloje neįrodė, kad ji palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti. Pareiškėja į teismą kreipėsi ir rūpintis dėl palikimo pradėjo tuomet, kai gavo notarės raštą, kad ji yra paveldėtoja ir ji kreipsis dėl palikimo. Byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Ji neatliko jokių aktyvių veiksmų, be to, ji nesirūpino mama ir mamos turtu nei mamai esant gyvai, nei jai mirus. Suinteresuotas asmuo visada rūpinosi mama, ją prižiūrėjo, kartu gyveno, S. M. – G. mokėjo visus mokesčius už turtą, tuo turtu rūpinosi, turėjo raktus nuo turto, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja priėmė palikimą aktyviais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Dėl juridinio fakto nustatymo

10. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos, suinteresuoto asmens S. M. – G. mama E. V. M.( t. 1, b. l. 5). Po velionės mirties liko turtas, kurį sudaro garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 13 – 14). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad S. M. – G. nustatyta tvarka yra priėmusi palikimą po E. V. M. mirties, kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 64). Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. M. – G. atstovas nurodė, kad notarė patvirtino, kad S. M. – G. yra priėmusi palikimą, tačiau atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Iš Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad notarė V. M., A. R., A. P. informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. V. M., yra atsiradęs palikimas ir kad jie yra įstatyminiai įpėdiniai ir yra praleidę 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Maloniai prašo atvykti į Šiaulių miesto 4-ąjį notarų biurą per 10 darbo dienų ir informuoti, ar kreipsitės į teismą dėl termino palikimui priimti atstatymo, ar atsisakysite Jums priklausančios aplikimo dalies. Jums nepriėmus palikimo ar neinformavus iki nurodytos dienos, turtą paveldės kiti įstatyminiai įpėdiniai (t. 1, b. l. 15). Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. R. nurodė, kad gavusi šį notarės pranešimą ji nuvyko pas notarę į Šiaulius ir informavo notarę, kad ji kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo.

11. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, tačiau pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo ginčija suinteresuotas asmuo S. M. –G.

12. Pagal teismų suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai kyla ginčas dėl teisės paveldėti tarp įpėdinių, kurių vienas savo teisę paveldėti yra įgyvendinęs paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o kitas siekia įrodyti, jog šią teisę įgyvendino pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, būtina nustatyti ar tokio įpėdinio elgesys atitinka palikimo priėmimo sampratos turinį.

13. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (CK 5.57 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos.

14. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

15. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, todėl yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) .

17. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

18. Pažymėtina, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

19. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad po mamos mirties buvo nuėjusi pasidomėti dėl garažo pas garažų bendrijos pirmininką, vieną kartą nušienavo žemės sklypą, kol brolis buvo gyvas ir gyveno sodo namelyje, esančiame tame žemės sklype, lankė brolį, domėjosi tuo turtu. Taip pat pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad šio turto nuosavybės dokumentų neturi, raktų nei nuo garažo, nei nuo sodo namelio taip pat neturi, jie yra pas seserį S. M. – G., kuri taip pat turi ir visas mokėjimo knygeles. Iš teismui pareiškėjos pateikto mokėjimo kvito matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėjo garažo mokestį už 2019 metus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis veiksmas buvo atliktas jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą (pareiškėjos pareiškimas gautas teisme 2023-01-02), o paduodama pareiškimą pareiškėja turėjo pridėti visus įrodymus, pagrindžiančius, kad ji aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Kitų turto išlaikymo ar priežiūros fakto įrodymų pareiškėja nepateikė.

20. Pažymėtina, kad šiuo atveju įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti turėjo pati pareiškėja, kadangi ji praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą. Šią savo teisę per tris mėnesius įgyvendino kitas paveldėtojas, t. y. suinteresuotas asmuo S. M. – G. Nors pareiškėjos atstovas advokatas M. G. teismo posėdžio metu teigė, kad nepaisant to, kad palikimą priėmė suinteresuotas asmuo, pareiškėja taip pat galėjo priimti palikimą kitais būdais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad paveldėtojui nesikreipus į notarą per tris mėnesius, atsiranda tam tikros teisinės pasekmės, t. y. palikėjas gali kreiptis į tesimą, tačiau jis privalo įrodyti aplinkybes, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas tą turtą valdyti.

21. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo S. M. – G. teismui pateikė įrodymus, kad ji per tris mėnesius priėmė palikimą, paduodama pareiškimą notarui ir nors ji neprivalėjo įrodinėti fakto, kad tuo turtu rūpinosi, tačiau suinteresuoto asmens teismui pateikti įrodymai paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

22. Iš pačios pareiškėjos, suinteresuoto asmens S. M. – G. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad velione mama E. V. M. rūpinosi ir ją prižiūrėjo suinteresuotas asmuo S. M. – G. Velionė paskutinius penkerius metus gyveno pas suinteresuotą asmenį Šiauliuose, be to, net kai velionė gyveno Plungėje, ja visuomet rūpinosi ir ją prižiūrėjo S. M. – G., ji mokėjo mokesčius už turtą, jos žinioje buvo mokėjimo knygelės, tą patvirtiną ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Iš mokėjimo pavedimų matyti, kad buvo mokami mokesčiai už elektrą(t. 1, b. l. 66 – 79, 132), atliekų tvarkymą (t. 1, b. l. 87), žemės mokestis (t. 1, b. l. 88), turto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat S. M. – G. mokėjo mokesčius garažų bendrijai už garažą, adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 80 – 81, t. 2, b. l. 23 - 27). Iš teismui pateiktos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimo dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo matyti, kad E. V. M. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai (t. 1 , b. l. 94 – 110). Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad E. V. M. sunkiai sirgo (t. 1, b. l. 111 – 114), jos gydymu rūpinosi S. M. – G. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad S. M. – G. mokėjo už velionės E. V. M. slaugą, priežiūrą gydymo įstaigose, rūpinosi jos hospitalizavimu ir sveikata (t. 1, b. l. 116 – 124, 125 –131). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo S. M. – G. rūpinosi ir mamos E. V. M. laidotuvėmis (t. 1, b. l. 146 – 149, t. 2, b. l. 19 - 20), taip pat ir brolio V. M. laidotuvėmis (V. M. mirė (duomenys neskelbtini)), kuris gyveno mamai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 136, 139 – 141). Byloje taip pat pateiktos E. V. M. fotonuotraukos, patvirtinančios aplinkybes dėl velionės gyveno pas S. M. – G.Šiauliuose, jos ligas, gydymą ligoninėse (t. 1, b. l. 153 – 197). Be to, teismo posėdžio metu S. M. – G. nurodė, kad yra prašiusi A. R. nupirkti vaistų, prekių, daiktų jų mamai E. V. M., tačiau šias išleistas sumas ji grąžindavo A. R. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš Swedbank apie mokėjimo pavedimus, iš kurio matyti, kad S. M. – G. mokėjimo pavedimais per kelis kartus pervedė 376 Eur sumą A. R. (t. 1, b. l. 115). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. G., S. K., B. R., A. B. patvirtino, kad S. M. – G. nuolat rūpinosi mama, žinojo, kad S. M. – G. mokėjo visus mokesčius už turtą, kuris priklausė velionei ir šiuo turtu rūpinosi. Visi šie pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai paneigia pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad po mamos mirties ji faktiškai rūpinosi turtu, kadangi byloje nustatyta, kad tiek mokesčius mokėjo, tiek turtu po mamos mirties rūpinosi suinteresuotas asmuo S. M. – G.

23. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. nurodė, kad mirus mamai ji su seserimi S. M. – G. apie turtą nekalbėjo, laukė kol sesuo pati jai praneš kaip čia dabar su tuo turtu bus, t. y. laukė sesers sprendimų dėl palikimo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos teiginiai, kad ji prižiūrėjo sklypą, jį šienavo, rūpinosi garažu, yra deklaratyvūs, pateiktas vienas mokėjimo pavedimas už garažą už 2019 metus, tačiau tai nelaikytina įrodymais, kad pareiškėja faktiškai valdė mamos turtą po jos mirties. Pareiškėjos epizodinis atvykimas į garažų bendriją, žemės sklypą, niekaip neįrodo, kad ji faktiniais veiksmais priėmė ir valdė po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad siuvimo mašiną, žiedą ji iš mamos gavo dar jai gyvai esant, taigi po mamos mirties ji jokių daiktų nepasiėmė. Be to, pareiškėja patvirtino, jog ji po mamos mirties nesidomėjo ir nesiaiškino dėl palikimo, laukė žinių iš sesers, kad ji praneštų, koks jai turtas priklauso, į notarą nesikreipė, t. y. išliko pasyvi. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja sąmoningai neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi nekilnojamuoju turtu, į kurį pretenduodama kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kas lemia, jog pareiškėja jokių veiksmų, naudojant ir (ar) valdant mamos palikimą, neatliko (CK 5.50 straipsnis).

24. Pasyvus įpėdinio elgesys negali būti pripažįstamas valios priimti palikimą išreiškimu. Minėta, jog palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Būtent tokių duomenų byloje nenustatyta. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėja atliko kokius nors aktyvius veiksmus, įgyvendinama savo teisę į palikimą.

25. Vertinant pareiškėjos pareiškimą ir įrodinėtinas aplinkybes, kad po pareiškėjos mamos E. V. M. mirties jos dukra A. R. priėmė palikimą yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškimas nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą (CPK 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog pareiškėja byloje nepateikė jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų dėl prašomo nustatyti fakto, t.y. įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad ji po savo mamos mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus su turtu, sudarančiu palikimą.

26. Kaip minėta, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įrodyti, kad po mamos ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į mamos paveldimą turtą ir kad ji pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Byloje šiuo atveju pareiškėja to nepatvirtino, kitų faktinį palikimo priėmimą pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėja A. R. priėmė palikimą po savo mamos E. V. M. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą, todėl patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškimas yra atmestas, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens S. M. – G. atstovo advokato padėjėjo V. T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvito matyti, kad suinteresuoto asmens S. M. – G. atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2000 Eur ( t. 2, b. l. 41 – 43). Teismo vertinimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, yra būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269– 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. R. patikslintą pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. M. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė