- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 2YT-4066-1054/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00368-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto banko, I. Š., G. Š., S. Š., V. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, suinteresuotiems asmenims I. Š., G. Š., S. Š., V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, I. Š., G. Š., S. Š., V. Š. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymų nustatytą terminą motinos A. Š., mirusios 2006 m. rugsėjo 8 d., palikimui priimti. Nurodė, kad jos tėvas Tadas Š. mirė 1997 m. lapkričio 24 d., mama A. Š. mirė 2006 m. rugsėjo 8 d., brolis T. Š. mirė 2015 m. balandžio 14 d. Pareiškėja nurodė, kad mirus tėvui, kartu su motina rūpinosi po tėvo mirties atsiradusiu palikimu, kurį priėmė pareiškėjos motina, motina pareiškėjai buvo nurodžiusi, kad po jos mirties visas turtas pereis pareiškėjai. Mirus mamai, nuo pat jos mirties dienos iki dabar naudojasi ir valdo motinos turtą, kaip savo. Pareiškėja nurodo, kad tik 2018 m. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sužinojo, kad jos motina nėra įregistravusi daiktinių teisių į 0,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2009 m. balandžio 21 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 28-13905, 2009 m. balandžio 21 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-2679-(1.3). Pareiškėja nurodo, kad tik tada sužinojo apie šio žemės sklypo teisinį pagrindą, jog nuosavybė buvo atkurta į šį žemės sklypą po motinos mirties. Dėl teisinio neišprusimo ir sąžiningo suklydimo, laikė, kad po motinos mirties paveldėjo visą turtą, įskaitant ir šį žemės sklypą, nes šiuo sklypu naudojosi pareiškėjos motina kaip savo, tačiau nuosavybė motinai buvo atkurta po jos mirties, t. y. 2009 m. balandžio 21 d. Apskrities viršininko sprendimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog, jei byloje esantys įrodymai leis teismui konstatuoti, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. Š. palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Skuodo skyrius) atsiliepimu neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jei byloje visapusiškai išnagrinėjus visus esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl pareiškėjos pareiškime nurodomų aplinkybių, taip pat prašė šią bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys I. Š., S. Š., V. Š. atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad su mama kartu gyveno visą laiką, rūpinosi mama iki jos mirties, po mamos mirties jokio kito turto nepaveldėjo, kadangi turtas, kuris buvo tėvelio vardu, dar mamai esant gyvai buvo jai perrašytas. Nurodė, kad apie tai, jog nėra pilnai sutvarkyti dokumentai dėl nuosavybės teisių į mamos 0,50 ha žemės sklypą, sužinojo tik 2018 m. pavasarį iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovų. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys – pareiškėjos brolio vaikai, kurie yra įtraukti į bylą – jai žodžiu visi patvirtino, kad pretenzijų į mamos žemės sklypą nereiškia ir neprieštarauja dėl jo perėjimo pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja mirus jos mamai jos palikimu naudojosi kaip savo – rūpinosi turtu, dirbo žemę, joje augino pasėlius, grūdines kultūras. Pareiškėja nurodė, jog ji mama rūpinosi iki pat jos mirties, kartu su ja gyveno, mama pareiškėjai buvo prižadėjusi, kad po jos mirties visas jos turtas pereis pareiškėjai. Kaip paaiškino pareiškėja, jos mama dar iki jos mirties 0,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo, jį dirbo, todėl pareiškėja pagrįstai manė, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso mamai. Tik 2018 m. pavasarį iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėja sužinojo, kad jos motina nėra įregistravusi daiktinių teisių į šį žemės sklypą, nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos jau po mamos mirties 2009 m. balandžio 21 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-13905, 2009 m. balandžio 21 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2679-(1.3). Pareiškėja tik tada sužinojo apie šio žemės sklypo teisinį pagrindą, t. y. jog nuosavybė mamai buvo atkurta į šį žemės sklypą tik po jos mirties. Pareiškėja sužinojusi apie tai, kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą, tačiau notarė 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Pažymėtina, jog paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Bylos duomenimis bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą pareiškėjos mamos palikimui priimti, buvo tai, kad tik po pareiškėjos mamos mirties (2006 m. rugsėjo 8 d.) Apskrities viršininko 2009 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-2619-(1.3) ir sprendimu Nr. 28-13905 pareiškėjos mamai buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Apie tai pareiškėja sužinojo tik 2018 m. pavasarį iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Sužinojusi apie tai, kad yra paveldimo turto, pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nes pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti tai, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą – rūpinosi bei prižiūrėjo visą mamos turtą dar jai esant gyvai ir po jos mirties, augino žemės sklype grūdines kultūras, jį nuolat dirbo. Teismas netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi byloje nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, I. Š., S. Š., V. Š. pareiškimo patenkinimui neprieštaravo. Kaip paaiškino teismo posėdyje pareiškėja, dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo G. Š.. Teismas vertina, jog nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos elgesį, priežastis, neleidusias pareiškėjai kreiptis dėl palikimo priėmimo anksčiau, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas vertina, kad terminas pareiškėjai kreiptis dėl jos mamos palikimo priėmimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjos įgytų materialinių teisių teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos J. P. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos mamos A. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
atnaujinti pareiškėjai J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos A. Š., gimusios 1922 m. liepos 14 d., mirties 2006 m. rugsėjo 8 d., priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.