Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. G., M. G., N. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko jam nuosavybės teise priklausę asmeniniai daiktai (drabužiai, vestuvinis žiedas, fotonuotraukos, kiti smulkūs daiktai) bei kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Be to, po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko pareiškėjos vardu įregistruoto, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su palikėju priklausiusio turto dalis, t. y. dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0004, esančio (duomenys neskelbtini), dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Po A. G. mirties pareiškėja toliau naudojosi ir naudojasi pareiškėjos vardu registruotu būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), ten pat esančia daržine, žemės sklypais, naudojosi ir naudojasi kaip savais su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika). Sutuoktinio laidotuvėmis rūpinosi ir su jomis susijusias išlaidas apmokėjo pareiškėja, be to pareiškėja taip pat apmokėjo sutuoktinio kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. Dalį turėtų sutuoktinio asmeninių daiktų (vestuvinį žiedą, fotonuotraukas, kitus smulkius daiktus) pareiškėja pasiliko sau, o nereikalingus daiktus (drabužius) išmetė.

Pareiškėjos ir A. G. vaikai tėvo palikimo nepriėmė ir nepageidauja priimti. Pareiškėja, priėmusi sutuoktinio palikimą, ateityje svarstys klausimą dėl turto padovanojimo vaikams arba jo palikimo testamentu. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėja daro išvadą, jog pagal įstatymą tenkantį sutuoktinio palikimą ji priėmė faktiškai jį užvaldydama. Palikimą pareiškėja priėmė iš karto po sutuoktinio mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino.

Notaras negali pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėja praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į sutuoktinio palikimą gauti. Negavusi paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėja negali įsiforminti savo nuosavybės teisių į aukščiau minimą turtą bei šiuo turtu disponuoti.

Po A. G. mirties mama toliau naudojosi ir naudojasi jos vardu registruotu būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), ten pat esančia daržine, žemės sklypais, naudojosi ir naudojasi kaip savais su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika). Sutuoktinio laidotuvėmis rūpinosi ir su jomis susijusias išlaidas apmokėjo mama, be to mama taip pat apmokėjo sutuoktinio kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad ji priėmė savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį užvaldydama.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. G. sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė A. G. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po A. G. mirties liko pareiškėjos vardu įregistruotas, tačiau santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjas A. G. turėjo tris pirmos eilės įpėdinius – vaikus (suinteresuotus asmenis) A. G., M. G., N. V.. Tačiau nei minėti pirmos eilės įpėdiniai, nei palikėjo sutuoktinė (pareiškėja) V. G. jo palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Tačiau pareiškėja nurodo, kad A. G. palikimą ji priėmė faktiškai jį užvaldydama. Pareiškėja toliau naudojasi būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), ten pat esančia daržine, žemės sklypais. Be to, naudojasi kaip savais su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika). Taip pat pareiškėja pasirūpino sutuoktinio laidotuvėmis, apmokėjo jų išlaidas, taip pat apmokėjo sutuoktinio kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Panemunėlio seniūnijos 2023 m. spalio 9 d. pažymoje nurodyta, jog V. G. po sutuoktinio mirties priėmė ir rūpinasi bei faktiškai prižiūri nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš 2014 m. balandžio 1 d. pareiškėjos su AB „Rokiškio komunalininkas“ sudarytos Komunalinių atliekų surinkimo ir jų sutvarkymo sutarties bei 2014 m. balandžio – liepos mėn. komunalinių paslaugų mokėjimo kvitų, atsiskaitymo knygelių duomenų matyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo komunalinių paslaugų mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš Žemės mokesčio deklaracijų bei mokėjimo dokumentų kopijų matyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už pareiškime nurodytus žemės sklypus.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. G. iš karto naudojosi ir valdė palikėjo A. G. turtu kaip savo, prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypus, rūpinosi juo, iš karto po sutuoktinio mirties mokėjo ir iki šiol moka mokesčius, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po A. G. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo jai faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjo mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys – M. G., A. G. ir N. V. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 29,14 Eur.

Kadangi pareiškėja yra 15 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2023 m. gegužės 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-04569)), iš jos Valstybei priteistina 85 proc., t. y. 24,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,77 Eur (dvidešimt keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad priteistos išlaidas valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.