Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-363/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1-78-363/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00164-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Nukentėjusysis
T. N., I. N.
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Natalija Fočenkova
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-363/2014Proceso Nr. 1-30-9-00164-2012-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.29.1.; 1.2.29.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei,dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai,gynėjams: advokatei Natalijai Fočenkovai, advokato padėjėjai I. M.,nukentėjusiesiems: T. N., I. N., jų atstovei teisininkei A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, ūkininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2012-09-10 apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neturėdama teisėto pagrindo įgijo šunų „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” 2012-06-20 šunų kergimo sutartį, t.y. būdama iš anksto sutarusi su I. N., kad kaip atlygį už sukergimą jai bus duotas šuniukas tos lyties, kurių gims daugiau, galutinai aptardama su kalės „(duomenys neskelbtini)” savininke I. N. kergimo sutarties sąlygas pareikalavo, kad už sukergimą jai būtų duodamas vienas šuniukas (patinėlis), kas neatitiko išankstinio žodinio susitarimo, dėl ko kilusio konflikto metu J. G., neturėdama teisėto pagrindo, paėmė I. N. priklausantį vieną kergimo sutarties egzempliorių, kurį parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Plungės r. ir juose laikė iki 2012-09-13. Tokiu būdu J. G. buvo kaltinama tuo, kad neturėdama teisėto pagrindo, įgijo dokumentą, jį gabeno ir laikė.

Be to, J. G. buvo kaltinama ir tuo, kad 2012-09-12 vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Plungės r., įrašydama į šunų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dviejų kergimo sutarčių grafas „kergimo sąlygos“ žodžius „už pilną vadą, tai yra daugiau nei penki šuniukai, mokama 1300 Lt (tūkstantis tris šimtai litų). Atsiskaitymas po pirmojo šuniuko pardavimo”, taip jas suklastojo, bei 2012-09-13 šias kergimo sutartis išsiųsdama paštu iš (duomenys neskelbtini) pašto, Plungės r. Klaipėdos medžioklinių-sportinių šunų klubo „Auksinis fazanas” pirmininkei S. P., kuri sutartis paštu gavo 2012-09-15, taip suklastotus dokumentus panaudojo. Tokiu būdu J. G. buvo kaltinama suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja I. N. buvo sutarusios, jog už jos kalės sukergimą ji, kaip patino savininkė, gaus vieną šuniuką. Kai I. N. pradėjo sakyti, kad jos patinas per prastas ir už sukergimą gali mokėti tik 500 litų, ji nuvažiavo į I. ir T. N. namus aiškintis dėl atsiskaitymo. Jiems nesutarus dėl atsiskaitymo, kilus žodiniam konfliktui, ji išvažiavo namo ir išsivežė abi šunų kergimo sutartis, nes sutartys buvo pas ją, o dėl agresyvaus T. N. elgesio, buvo priversta greitai palikti I. ir T. N. namus. Ji paskambino liudytojai S. P., kuri sakė, kad turėtų konfliktą išspręsti taikiai. Nesulaukusi jokių žinių iš S. P., ji kreipėsi į savo klubo pirmininkę A. L., kuri patarė užpildyti kergimo sutarčių sąlygas ir sutartis išsiųsti į I. N. klubą. Taip ji ir padarė. Įrašė į sutartį mažiausią kainą, kokia yra už šunų kergimą ir sutartis išsiuntė S. P.. Jokių dokumentų ji negrobė ir neklastojo.

Nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2012-06-20 jai nuvykus pas kaltinamąją netyčia susikergė jos dar nesubrendusi kalaitė ir J. G. patinėlis. Po to, birželio 25 d. jos su J. G. Klaipėdoje prie prekybos centro „Akropolis“ pasirašė šunų kergimo sutartį, kurią jai išdavė Klaipėdos medžioklinių-sportinių šunų klubo „Auksinis fazanas” pirmininkė. Į sutartį ji neįrašė atsiskaitymo sąlygų. Iš to išsirutuliojo nesutarimas dėl atsiskaitymo, nes kaltinamoji jos pareikalavo stipriausio vados patinėlio. 2012-09-10 J. G. atvažiavo į jų namus ir reikalavo patinėlio. Jos užpildė antrą šunų kergimo sutartį, kurioje kergimo sąlygos taip pat nebuvo užpildytos. Jai nesutikus duoti patinėlio, J. G. pasiėmė abi šunų kergimo sutartis ir išsivežė. Po kurio laiko jai paskambino klubo pirmininkė S. P. ir pasakė, kad pas ją yra iš Plungės atsiųstos šunų kergimo sutartys. Sutartyse buvo užpildytos grafos apie atsiskaitymo už kergimą sąlygos, nurodyta suma 1300 Lt. Dėl tokių J. G. veiksmų jai padaryta žala. Be to buvo suklastotas J. G. šuns Azaro diplomas, todėl už savo kiekvieno šuniuko kilmės dokumentus ji sumokėjo po 500 Lt. Be to buvo išsigandusi, kad jos šuniukai negaus kilmės dokumentų. Kadangi jos vyras T. N. įkūrė veislyną ir vienas dirba šeimoje, jis teikia byloje civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis T. N. parodė, kad jam buvo žinoma apie jo žmonos ir kaltinamosios J. G. sudarytą žodinę sutartį dėl atsiskaitymo už jų kalaitės sukergimą. J. G. atvykus pas juos į namus sudaryti rašytinės sutarties, kilo konfliktas ir J. G. pasišalino iš jų namų išsinešdama abi šunų kergimo sutartis. Dėl J. G. neteisėtų veiksmų jie patyrė nuostolius, nes šuns Azaro diplomas buvo negaliojantis ir jie turėjo sumokėti už savo šuniukų kilmės dokumentus. Be to dėl jų namuose kilusio konflikto jis patyrė didelę neturtinę žalą, nes patyrė didelį stresą, krito jo darbo produktyvumas, negalėjo važinėti į komandiruotes, bei turėjo išlaidų už teisininkų pagalbą, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 3100 Lt turtinės žalos atlyginimo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Liudytoja D. V. parodė, kad ji važiavo kartu su J. G. pas I. ir T. N.. Žinojo, kad veža pasirašyti kergimo sutartį, kuri nebuvo iki galo užpildyta ir nebuvo su J. G. atsiskaityta už šunų sukergimą. I. Ir T. N. namuose niekas nebuvo sutarta, todėl, kilus konfliktui, ji su J. G. išėjo.

Liudytoja A. L. parodė, kad J. G. atėjo į klubą ir pasakė, kad buvo incidentas su veisėja, klausė patarimo, ką jai daryti. Ji pasiūlė J. G. užpildyti kergimo sutarties sąlygas ir išsiųsti veisėjos klubo pirmininkei, nes visame pasaulyje yra tokia tvarka, kad kergimo sąlygas nustato patino savininkai. Kergimo sutartis yra nukreipimas kergti ir nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. J. G. turėjo teisę įrašyti į sutartis kergimo sąlygas ir tai nėra joks pažeidimas.

Liudytoja S. P. parodė, kad I. N. jai kaip klubo pirmininkei pranešė, kad įvyko priešankstinis kalės sukergimas ir pasiėmė šunų kergimo sutartį. Sutartį turėjo pasirašyti abiejų šunų savininkai. Kergimo sutarties blankas nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, jis yra kinologų draugijos paskelbtas dokumentas liudijantis, kas dalyvavo šunų kergime, yra naudojamas kinologų draugijos viduje ir nėra saugomas. Nesant kergimo sutarties, jeigu kyla abejonės dėl reproduktoriaus, šuniukų tapatybei patvirtinti, gali būti atliekami DNR tyrimai. Be šios sutarties šuniukams yra išduodami kilmės dokumentai ir I. N. jie buvo išduoti be nuostolių. Kergimo sutartį gali užpildyti bet kurio šuns savininkas, kergimo sąlygos gali būti ir neįrašytos į kergimo sutartį, nes tai yra sutarimas tarp veisėjų. Jei veisėjai nesutaria dėl kergimo sąlygų, pirmumo teisė įrašyti sąlygas yra patino savininko, bet be kitos pusės sutikimo negalima ir nepageidaujama užpildyti kergimo sąlygų.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji girdėjo I. ir T. N. kieme garsiai kalbančius žmones. I. N. garsiai prašė atiduoti dokumentus, o dvi moterys tuo tarpu ėjo per lieptelį prie automobilio.

Liudytojas E. I. parodė, kad jis su I. G. važiavo į Klaipėdą pasirašyti dokumentų. Žino, kad buvo sukergti I. G. ir I. N. šunys. Taip pat žino, kad 212-09-10 I. G. nuo I. ir T. N. parvažiavo labai susijaudinusi, sakė, kad išgąsdino T. N..

Iš 2013-05-22 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2012-09-10 Lietuvos kinologų draugijos išduota kergimo sutartis, kurios grafoje „Kergimo sąlygos“, mėlynos spalvos kito atspalvio rašikliu įrašyta „Už pilną vadą, tai yra daugiau nei penki šuniukai, mokama 1300 Lt (tūkstantis tris šimtai litų). Atsiskaitymas po pirmojo šuniuko pardavimo.“ (2 t., b.l. 29)

Rašte Lietuvos kinologų draugija nurodė, kad kergimo sutartis yra kaip kergimo įrodymas ir garantas patvirtintas abiejų savininkų parašais. Ši sutartis įpareigoja abu savininkus laikytis sutartyje nustatytų kergimo sąlygų. Atskirais atvejais kergimo sutartį klubas gali išduoti ir po kergimo. Kergimo sutartis yra surašoma trimis egzemplioriais ir vienas lieka klubui, kiti šunų savininkams. Dėl kilmės dokumentų užsakymo, veisėjas savo klubui privalo pateikti: užpildytą kilmės dokumentų užsakymo anketą, pridedami šuniukų tėvo ir motinos kilmės dokumentai, parodų įvertinimai, sveikatos tyrimų kopijos. Veisėjui nusižengus veisimo nuostatoms yra taikomos baudos, o šiuo atveju yra du skirtingi nusižengimai, todėl kiekvieno šuniuko kilmės dokumento kaina yra 500 Lt. (1 t. b.l. 84-85)

Šių nagrinėjant bylą teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma nepatvirtina kaltinamosios kaltės, kad ji suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo ir kad neturėdama teisėto pagrindo įgijo, gabeno, laikė fizinio asmens dokumentą.

BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalis nustato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. (2006-01-20 įstatymo redakcija).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.

Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).

Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010).

Šunų kergimo sutartis nėra dokumentas, kuris turėtų reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, tai pagalbinis dokumentas naudojamas Lietuvos kinologų draugijos veikloje. J. G. padarytas įrašas šunų kergimo sutartyje negali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, tokio dokumento įgijimas, gabenimas ir laikymas negali būti baudžiamas baudžiamąja prasme, todėl J. G. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Nesant nusikaltimo sudėties, kaltinamoji išteisintina Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisinus kaltinamąją, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2) punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė