Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. ir J. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kt., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovams J. K., J. K., G. T., valstybės įmonei Turto bankui, J. B., A. R. (A. R.), K. S., V. S., I. M. K., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z. (I. Z.), L. Z., A. Ž., N. P., I. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė teismo: Pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pripažinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu. Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2064-(7.5.), Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-627-(14.13.55.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) ,,Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N223/2004-0470 nutraukimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) ,,Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 nutraukimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. 2301/0004:317 ir Nr. 2301/0004:318) esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išregistravimo. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino. Atsakovė prašė teismo: Įpareigoti ieškovus J. K. ir J. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelį (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.Įpareigoti atsakovus G. T., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto banką per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.Jei šių įpareigojimų atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai atlikti įpareigojimus, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų pagal priešieškinį (t. 3, b. l. 13–16, 73–78).

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo žemės sklypo Kuršių nerijos nacionaliniame parke naudojimo reglamentavimo

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus. Pagal CK 6.549 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo.CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (2013-06-27 įstatymo redakcija Nr. XII-411, įsigaliojusi nuo 2014-01-01) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant neteisėtam 2002 m. detaliajam planui, sudarė su apeliantais valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – „kitos paskirties žemė“, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – „rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai“. Teismams konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo minėtas detalusis planas patvirtintas, yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas 2002 m. detalusis planas, nė viena nuomos sutarties šalis neinicijavo jos sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo, bet toliau tęsė žemės nuomos santykius. Apeliantams 2012-08-21 įsigijus poilsio namelį iš ankstesnio jo savininko, kilo jų ir atsakovės teisminis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos santykių tęsimo, tačiau šis ginčas baigėsi šalių taikos sutartimi, pagal kurią nuomos sutartis buvo šiek tiek pakeista 2013-11-18 taikos sutartimi ir nuomos santykiai buvo tęsiami. Valstybė nuomojo apeliantams ginčo sklypą iki 2015-07-29 (t. y. 5 metus nuo detaliojo plano panaikinimo), kol atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaudama valstybei sprendžiant ginčo santykius, priėmė ginčijamą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kaip teisinį pagrindą nurodydama CK 6.564 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punktą, Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimą Nr. T1-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgia į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, prieš kurį žemės nuomotojas turi pranešti apie žemės sutarties nutraukimą nuomininkams; Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas subjektas, turintis teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, o Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punkte įtvirtinta valstybinės žemės nuomotojo teisė kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo sutarčių sąlygas, o nustačius pažeidimų – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Iš atsakovės ginčo įsakyme nurodytų teisės normų nėra aišku, koks buvo konkretus pagrindas nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis.Kasacinis teismas, nagrinėdamas valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo Kuršių nerijoje teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-10-20 sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, 66 par.).Sprendžiant dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagal ginčo įsakymą pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybes, reikšmingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius apeliantų lūkesčius: nuomos sutartis nutraukta praėjus 5 metams nuo detaliojo plano panaikinimo; visą šį laikotarpį Nekilnojamojo turto registre buvo nurodoma informacija apie ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį, nustatytą panaikintu detaliuoju planu; šiuo laikotarpiu apeliantai įsigijo poilsio namelį ginčo sklype; 2014-07-02 atsakovė su apeliantais sudarė susitarimą dėl nuomos sutarčių pakeitimo, taip apeliantams patvirtindama, kad nuomos santykiai gali būti tęsiami. Nuomos sutarties sąlygos, iš jų kylančios nuomos santykių šalių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nuomos sutartis yra terminuota. Nuomos sutartyje nurodyta: žemės sklypas išnuomojamas dvylikos metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos (t. y. iki 2016-08-25) (2 punktas); išnuomojamoje žemėje esančių statinių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui – pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas (4 punktas); pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba – vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir gavus nuomotojo sutikimą (5 punktas); pasibaigus žemės nuomos terminui, žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus (13 punktas). Pagal CK 6.557 straipsnį, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime (1 dalis), o jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (2 dalis). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (detalizuojančių ir CK 6.549 straipsnį dėl valstybinės žemės nuomos terminų) 31.1 punkte nustatyta, kad, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki tol, kol jis bus pradėtas naudoti šiems tikslams. Taisyklių 31.4 punkte nurodyta, kad kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio pastato, įrenginio arba kito statinio saugaus naudojimo terminą, kuris nustatomas pagal patvirtintą pastato, įrenginio arba kito statinio statybos projektinę dokumentaciją, o pastatų, įrenginių arba kitų statinių, pastatytų iki 1996-01-01, – pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nurodytus pastato, įrenginio arba kito statinio nusidėvėjimo duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui.CK 6.550 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Dėl to statinių savininkas turi vertinti savo teisėtus lūkesčius atsižvelgdamas ne tik į sudarytos sutarties sąlygas, bet ir į teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, nuostatų visumą. Kaip minėta, jau 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nurodytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: Schemos tekstiniuose sprendiniuose nurodyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, Nuomos sutarties 8.1 punkte šalys įsipareigojo laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, iš kurių kyla šie ir pirmiau šioje nutartyje nurodyti reikalavimai dėl ginčo žemės sklypų naudojimo (nutarties 15–19 punktai).Terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą galima laikyti nuoseklia valstybės institucijų pozicija, atsižvelgiant į ginčo teritorijos reikšmę visuomenei, poilsio namelių didelį nusidėvėjimą, siekti suderinti visuomenės interesą atlaisvinti ginčo teritoriją ir privatų namelių savininkų interesą naudoti tuo metu dar nesunykusius namelius. Išnuomojus valstybinę žemę poilsio nameliams eksploatuoti, sudarytos sąlygos jų savininkams juos naudoti saugaus naudojimo terminą, iki kol jie pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami arba baigsis nuomos sutarčių terminas, kuris negalės būti pratęstas (Taisyklių 31.4 punktas). Nuomininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota (taip, be kita ko, vykdydamas statinio savininko pareigą užtikrinti saugų statinio eksploatavimą), tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pvz., remontuoti minimaliai ar kapitaliai, pritaikant statinį perkelti į kitą vietovę nepadarant jam žalos) turi pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nulemtą perspektyvą turimus statinius esamoje vietoje naudoti tik aiškiai apribotą laikotarpį. Statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą. Apeliantai 2015 m., t. y. likus 1 metams iki nuomos termino pabaigos, nusprendė atlikti kapitalinį poilsio namelio remontą ir naudoti namelį likusią žemės nuomos termino dalį.Šioje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad su apeliantais buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo vykdoma bei galiojanti ir po detaliojo plano panaikinimo; valstybė toleravo tokią padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarties, nors faktiškai buvo aišku, kad nuomojamos žemės paskirtis buvo kita nei ta, kuri buvo nurodyta nuomos sutartyje) leidžia daryti išvadą, kad apeliantai įgijo pagrindą tikėtis naudoti valstybinę žemę ginčo nuomos sutarties pagrindu šioje sutartyje nustatytą terminą. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai (iškart nenutraukė nuomos sutarčių, nesiėmė veiksmų duomenims viešame registre apie ginčo žemės naudojimo paskirtį ir būdą pakeisti), taip prisidėdama prie apeliantų lūkesčių suformavimo, o nuomos sutartį nutraukė prieš jos termino pabaigą. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti apeliantų teisės naudoti ginčo žemės sklypą pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant pastatų savininkės įgytas teises, konkrečiai – jos ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypu nuomos sutartyje nustatytą terminą. Kadangi iki nuomos sutarties termino pabaigos (2016-08-25) buvo likę vieneri metai, skaičiuojant nuo nuomos sutarties nutraukimo (2015-07-29), teisėjų kolegijos vertinimu, nuomos sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju nebuvo proporcingas siekiant apginti viešąjį interesą ir pažeidė apeliantų interesus ir teisėtą lūkestį naudotis žemės sklypu iki nuomos sutarties pabaigos. Teisėjų kolegija mano, nuomos sutarties nutraukimas besibaigiant jos galiojimo terminui buvo neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl naikintinas skundžiamas atsakovės įsakymas dėl sutarties nutraukimo.Šioje byloje konstatavus, kad ieškovės skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, darytina išvada, kad 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimo dalis dėl ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo, taip pat Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymo dalis dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išregistravimo taip pat turi būti panaikintos. Šis sprendimas yra negalimas kaip pažeidžiantis nuomininkės teisę naudoti pagal nuomos sutartis jai perduotą žemės sklypą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-07 raštas Nr. 13SD-627-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ apeliantams nesukūrė ir (ar) nepanaikino jokių teisių ir (ar) pareigų, t. y. minėtas raštas buvo tik informacinio pobūdžio ir nesukėlė apeliantams jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektu (CPK 5 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tokį informacinį raštą naikinti, todėl šis apeliantų reikalavimas netenkintinas.Apeliantai taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2064-(7.5.). Teisėjų kolegija pažymi, jog šis atsakovės raštas nesukėlė apeliantams savarankiškų teisinių pasekmių. Tokias pasekmes sukėlė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimas Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. 2301/0004:317 ir Nr. 2301/0004:318), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, kurį panaikinus bus panaikintos ir jo sukeltos pasekmės. Taigi nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti pirmiau nurodytą atsakovės raštą, nesukeliantį apeliantams teisinių pasekmių ir dėl to negalintį būti ginčo objektu teisme.Konstatavus, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai, atmestinas atsakovės prišieškinio reikalavimas įpareigoti apeliantus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelį (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, jei šių įpareigojimų apeliantai per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti atsakovei pačiai atlikti įpareigojimus, visas patirtas išlaidas išieškant iš apeliantų.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bylose dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių Kuršių nerijoje nutraukimo teisėtumo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei atsižvelgdama į tai, jog ieškinio reikalavimas iš esmės tenkintinas, taip pat į tai, jog jeigu atsakovė nebūtų be pagrindo nutraukusi valstybinės žemės nuomos sutarties, šis ginčas teisme nebūtų nagrinėjamas, konstatuoja, jog apeliantams iš atsakovės priteistinos visos jų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimo dalį, kuria J. K. ir J. K. įpareigoti savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatą – poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, iš J. K. ir J. K. priteistas žyminis mokestis bei atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) „Dėl 2004-08-25 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 nutraukimo“ ir pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu panaikinti.

Prišieškinio dalį J. K. ir J. K. dėl statinio iškeldinimo atmesti.

Ieškinį tenkinti iš dalies - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) „Dėl 2004-08-25 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 nutraukimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro; pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ieškovams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponavimo jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo, uždraudžiant bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą.

Informuoti apie šios nutarties priėmimą valstybės įmonę Registrų centrą.

Priteisti J. K. ir J. K. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.