Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, bei atliko finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir įvykdė sukčiavimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. sausio 31 d. neteisėtai panaudojo svetimą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 516793******0729, išduotą Z. J., žinodamas mokėjimo kortelės PIN kodą, iš Z. J. „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Perlo terminalo parduotuvėje „Čia“ esančioje adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino pinigus: 2025 m. sausio 24 17.02 val. 50,00 Eur; 2025 m. sausio 25 d. 10.05 val. 30,00 Eur, 13.15 val. 50,00 Eur ir 18.29 val. 100,00 Eur; 2025 m. sausio 27 d. 10.21 val. 50,00 Eur, 17.44 val. 50,00 Eur ir 17.53 val. 100,00 Eur; 2025 m. sausio 28 d. 16.04 val. 200,00 Eur; 2025 m. sausio 29 d. 17.22 val. 200,00 Eur, 2025 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) mieste iš „Swedbank“ AB priklausančio bankomato H212/HB, adresu (duomenys neskelbtini), 12.19 val. išgrynino 100,00 Eur ir laiku 15.19 val. išgrynino 200,00 Eur; 2025 m. sausio 31 d. bankomato H850/HB, adresu (duomenys neskelbtini), laiku 21.51 val. išgrynino 100,00 Eur, taip apgaule save pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Z. J. priklausantį turtą – 1230,00 Eur;

2. Taip pat, R. G. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 24 d. 17.02 val. iki 2025 m. sausio 31 d. 21.51 val. (duomenys neskelbtini) mieste Perlo terminale parduotuvėje „Čia“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB bankui priklausančiuose bankomatuose H212/HB, adresu (duomenys neskelbtini), ir H850/HB, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudojo Z. J. AB „Swedbank banko“ išduota mokėjimo kortele Nr. 516793******0729, taip operacinei banko sistemai pateikdamas save kaip nukentėjusįjį Z. J., pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino viso 1230,00 Eur.

3. R. G. teisiamajame posėdyje, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko šių metų sausio mėnesį. Neprisimena ir nežino, kokiu tikslu grynindavo pinigus, nes turėjo savo pinigų. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo gera. Buvo gavęs pensiją. Sausio mėnesį, kada gėrė, jau nedirbo. Tuo metu gėrė kartu su Z. apie savaitę laiko. Z. jam duodavo savo banko kortelę, kad nueiti iki parduotuvės parnešti degtinės. Gėrė ir iš savo, ir iš J. pinigų. Neatsimena, kaip grynindavo tuos pinigus, bet jei yra įrodymai, reiškia taip buvo. Kiekvieną sykį, kai jam duodavo kortelę, jis užsirašydavo PIN kodą ant delno. Parėjęs, atiduodavo J. kortelę ir kodą nutrindavo. Z. J. neliepė jam išimti ir parnešti jam grynųjų pinigų. Eidavo į parduotuves: „Čia“, „Maxima“ ir „Ąžuolas“. Kiekvieną sykį Z. jam įduodavo kortelę. Parduotuvėje „Čia“ iš terminalo „Perlas“ išgrynino pinigus: padavė kortelę, surinko kodą, pardavėjai nurodė, kokią sumą nori išgryninti. Grynino pinigus ir iš bankomato „Swedbank“ prie „Maxima“ parduotuvės. Kiek pamena du kartus grynino pinigus iš pačio banko Žemaitijos gatvėje. Grynindavo tokias sumas: po 200,00 Eur, po 50,00 Eur, po 100,00 Eur, po 30,00 Eur. Bankomate, atrodo, grynindavo po 100,00 Eur. Bankomatuose taip pat suvedinėdavo PIN kodą. Tie kartai, kai išeidavo į parduotuvę su banko kortele sutapo su tais kartais, kai papildomai išgrynindavo pinigus. Iš viso išgrynino 1230,00 Eur. Nežino, kur padėjo tuos 1230,00 Eur. Namuose jų neranda. Niekur jų neišleido. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Visus 1230,00 Eur grąžino nukentėjusiajam. Kortelę Z. grąžino. Atsiprašė nukentėjusiojo. Gailisi tai padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Kaltinamojo R. G. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273 291 straipsniai):

5.6. 2025 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas Z. J. banko sąskaitos išrašas. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 24 d. 17.02 val. iki 2025 m. sausio 31 d. 21.51 val. pinigai buvo išgryninti: Perlo terminale parduotuvėje „Čia“, adresu (duomenys neskelbtini) – 2025 m. sausio 24 d. 17.02 val. išgryninta 50,00 Eur; 2025 m. sausio 25 d. 10.05 val. išgryninta 30,00 Eur; 13.15 val. išgryninta 50,00 Eur ir 18.29 val. išgryninta 100,00 Eur; 2025 m. sausio 27 d. 10.21 val. išgryninta 50,00 Eur, 17.44 val. išgryninta 50,00 Eur ir 17.53 val. išgryninta 100,00 Eur; 2025 m. sausio 28 d. 16.04 val. išgryninta 200,00 Eur; 2025 m. sausio 29 d. 17.22 val. išgryninta 200,00 Eur; bankomate H212/HB, adresu (duomenys neskelbtini) – 2025 m. sausio 30 d. 12.19 val. išgryninta 100,00 Eur ir 15.19 val. išgryninta 200,00 Eur; bankomate H850/HB, adresu (duomenys neskelbtini) – 2025 m. sausio 31 d. 21.51 val. išgryninta 100,00 Eur. Viso per 12 kartų išgryninta 1230,00 Eur (t. 1, b. l. 74-76);

5.8. 2025 m. vasario 20 d. objektų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame apžiūrėtos AB „Swedbank“ banko pateiktos foto nuotraukas iš „Swedbank“ bankomato esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso pateikta 18 foto nuotraukų . Nuo pirmos iki šeštos nuotraukos užfiksuotos 2025 m. sausio 30 d. laiko intervale nuo 12.18.59 iki 12.19.41, aprašomoje pirmoje nuotraukoje (foto lentelės nuotrauka Nr. 1), kurioje aiškiausiai matomas asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką veidas. Nuo septintos iki dvyliktos nuotraukos užfiksuotos 2025 m. sausio 30 d. laiko intervale nuo 15.18.08 iki 15.19.56 aprašomoje antroje nuotraukoje (foto lentelės nuotrauka Nr. 2), kurioje aiškiausiai matomas asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką veidas. Kairėje nuotraukos pusėje matomas raudonos spalvos užrašas „H212_01_01 15.18.08.069 30.01.2025 (- 31 ms) CARDIN-0729“, nuotraukoje matomas galimai vyriškos lyties asmuo, senyvo amžiaus, asmuo dėvi megztą, juodos spalvos kepurę, ties kepurės viduriu matyti juodos spalvos kvadratas, kuriame yra baltos spalvos kvadratas, kurio viduryje yra juodos spalvos kvadratas, iš po kepurės kyšo žilos spalvos plaukai. Asmuo atitinka pirmoje nuotraukoje (foto lentelės nuotrauka Nr. 1) užfiksuoto asmens požymius. Nuo tryliktos iki devynioliktos nuotraukos užfiksuotos 2025 m. sausio 31 d. laiko intervale nuo 21.50.59 iki 21.52.09 aprašomoje trečioje nuotraukoje (foto lentelės nuotrauka Nr. 3), kurioje aiškiausiai matomas asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką veidas. Asmuo atitinka pirmoje ir antroje nuotraukose (foto lentelės nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2) užfiksuoto asmens požymius (t. 1, b. l. 68-73);

5.9. 2025 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame apžiūrėti UAB „Č. M.“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidaus vaizdo kameros įrašai. Apžiūrėti devyni vaizdo įrašai:

- Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriškos lyties asmuo, vyresnio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, baltų netvarkingų plaukų, su balta barzda 2025 m. sausio 24 d., 17.02.04 val., įdeda kreditinę banko kortelę į mokėjimo kortelių skaitytuvą, į mokėjimo banko kortelių skaitytuvą suveda kodą, minėtas vyras ištraukia banko kreditinę kortelę. Tada iš savo vilkėtos juodos striukės, vidinės striukės kišenės išsitraukia juodos spalvos piniginę ir į ją įsideda tą pačią kreditinę banko kortelę. Po šio veiksmo vyras juodą piniginę įsideda atgal į savo vilkėtą juodos striukės vidinę kišenę, 17.03.15 val. parduotuvės darbuotoja paduoda minėtam vyrui grynuosius pinigus, minėtas vyras pasiima nuo prekystalio grynuosius pinigus į rankas ir pasišalina iš parduotuvės;

- Kitame vaizdo įraše vaizdo matoma, kaip tas pats vyriškis 2025 m. sausio 25 d., laikotarpiu nuo 10.04.54 val. 10.06.03 val. išgrynina pinigus;

- Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip tas pats vyriškis 2025 m. sausio 25 d. 13.13.27 val., tik įėjęs į parduotuvės patalpas, rodo kaire ranka į už vaizdo kameros esančias prekes, parduotuvės darbuotoja atneša minėtam asmeniui norimą prekę permatomo stiklo butelyje esantį gėrimą, jį nuskenuoja ir padeda ant prekystalio, minėtas vyras išsitraukia iš minėtos piniginės kreditinę banko kortelę ir prideda oranžinės spalvos banko kreditinę mokėjimo kortelę prie bankinių kortelių skaitytuvo ir ja atsiskaito be kontaktiniu atsiskaitymo būdu. Tas pats vyras, atsiskaitęs už prekę, toliau minėtą kreditinę banko kortelę įdeda į kitą bankinių kortelių skaitytuvą, suveda PIN kodą, išima bankinę mokėjimo kortelę iš bankinių kortelių skaitytuvo, po atsiskaitymo vyras iš savo vilkėtos juodos striukės, kairės pusės, vidinės kišenės išsitraukia juodos spalvos piniginę ir į ją įsideda kreditinę banko kortelę, nuo prekystalio pasiima grynuosius pinigus;

- Penktame ir šeštame vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2025 m. sausio 27 d. tas pats vyras laikotarpiu nuo 10.20.09 val. iki 10.22.26 val. nuperka prekes ir išgrynina pinigus, laikotarpiu nuo 17.42.05 val. iki 17.46.15 val. nusiperka prekę ir išgrynina pinigus, laikotarpiu nuo 17.51.53 val. iki 17.53.37 val. vėl išgrynina pinigus;

- Aštuntame vaizdo įraše užfiksuota kaip 2025 m. sausio 28 d. tas pats vyras laikotarpiu nuo 16.01.15 val. iki 16.05.25 val. nusiperka prekę ir išgrynina pinigus;

- Devintame vaizdo įraše užfiksuota kaip 2025 m. sausio 29 d. tas pats vyras laikotarpiu nuo 17.20.14 val. iki 17.22.27 val. nuperka prekę ir išgrynina pinigus (t 1, b. l. 101-113);

5.10. 2025 m. balandžio 28 d. R. G. pateiktu popieriaus lapu, kuriame yra užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 25 d. jis Z. J. grąžino 1000,00 Eur; teismo posėdžio metu Z. J. pateiktu lapu, kuriame nukentėjusiojo ir kaltinamojo surašyta ir pasirašyta, kad R. G. grąžino 130 Eur (t. 2, b. l. 1-4; t. 3, b. l. 18).

6. BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

7. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

8. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje.

10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Kaltinamojo R. G. kaltė patvirtinama aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais paties kaltinamojo teisme duotais parodymai, nukentėjusiojo duotais parodymais ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – ROIK pranešimu, tarnybiniu pranešimu, banko išrašais, vaizdo įrašais iš parduotuvės „Čia market“ ir bankomatų, kuriuose užfiksuotas kaltinamasis nurodytais laikotarpiais išgryninantis pinigus iš nukentėjusiojo banko kortelės.

12. Pažymėtina, kad BK 215 straipsnis turto pagrobimo neapima, todėl kvalifikuojamas pagal nusikalstamų veikų sutaptį su BK 182 straipsniu, pagal pagrobto svetimo turto vertę, kai ji viršija 10 MGL dydį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnis), neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis) ir sukčiavimas (BK 182 straipsnis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

13. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

14. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytos žalos dydį ir mastą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

16. Kaltinamasis R. G. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra nesunkūs nusikaltimai (182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) ir viena - apysunkis nusikaltimas (215 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto, taip pat visiškai savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl šios aplinkybės laikytinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. G. laikomas neteistu, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 122-127); administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 128-129), yra senatvės pensininkas.

17. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; padarytos žalos dydį ir tai, kad padaryta žala yra visiškai atlyginta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir sprendžia jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bus galima pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, taip pat į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminus – už apysunkį nusikaltimą, numatytą 215 straipsnio 1 dalyje, tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio; už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, artimus BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės minimumui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir R. G. skirtina subendrinta bausmė.

19. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam R. G. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

21. 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu, R. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t., 1., b. l. 172-175).

22. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Padarytą 1230,00 Eur žalą kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 4; t. 3, b. l. 18).

23. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir R. G. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.